Monthly Archives: December 2025

PDP 11/70 (?) veikia!

Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM.
Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.

Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).

Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.

Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:

Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…

Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą.
Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos).
Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.

Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?

dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.

O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.

Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).

P.S. visame internet nėra padoraus “backplane” aprašymo, kuri kogero atitinka ir DVK. The PDP 11 backplane bus and card pinout.

MicroNecroWare

Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.

Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.

Aprašymai:

  • nežinoma 1 ir nežinomos 1 vidus – neįdentifikuotas čipas.
  • D2708, D2708 vidus – 8 kilobitų (1kilobaitas) EPROM. Multi poliarinis maitinimas? (+5V, -5V ir +12V)
  • MK2716, MOSTEK – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
  • MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • nežinoma 2 ir nežinomos 2 vidus.
  • Intel P4002-1 kogero 320 bitų RAM (4 bitų pločio).
  • Intel P4040 – 4 bitų procesorius.
  • D8748 – 8 bitų mikrokontroleris.
  • К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
  • К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
  • MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
  • Signetics 2650AI – bitų procesorius.
  • M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
  • M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
  • AD569AD – 16 bitų DAC.
  • AD676JD – 16 bitų ADC.
  • D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
  • D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
  • Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
  • MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).

Ir bonusas:

Altera EP600DC ir Intel D5C060

Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.