Vienas iš pirmų LCD ekraniukų pašvietėjų buvo elektroliuminiscencinės plėvelės. Deja neturiu nei vienos demonstracijai. Jos kartais dar randamos senuose mobiliuose telefonuose su dviem ekraniukais. Bet rodos vėliau juos pakeitė OLEDai. Tačiau pakalbam apie didesnius LCD ekranus. Pirmieji mano ardyti LCD monitoriai buvo mažyčiukai su dviem šalto katodo (CCF) lempom. Vėliau padidėjus ištrižainei, lempų kiekis padidėjo. Matyt neužteko šviesos. Beja kai kurie archainiai ar kokie specialūs monitoriai naudojo lempas sumontuotas ne iš matricos krašto, bet tolygiai išdėliotas už ekrano. Tokie monitoriai buvo storuliai.
Konstruojant LCD televizorius, naudojama panaši technologija- lemputės išdėstytos už ekrano. Čia matyt todėl, kad neužtenka lempos šviesos tolygiai apšviesti ekraną.
Pačios lemputės labai plonos:
… ir trapios. Ir nelabai norisi jas daužyti kambaryje, nes viduje yra nedidelis kiekis gyvsidabrio.
SPAUSKIT: Continue reading →
Author Archives: Administrator
Laidai laideliai
Šiais naujais metais pabambėsiu apie laidus ir jų reikalingumą. Kai konstruoji kokias schemas, remontuoji aparatūrą, reikia pajungti visokius maitinimo, duomenų perdavimo ir matavimo laidus. Kuo daugiau laidų, tuo daugiau tikimybės, kad laidas atsijungs ar užtrumpins. Net keletą prietaisų esu sugadinęs kai laidai nusprūsdavo ir patrumpindavo kitas detales. Seniau naudojau bet kokius dratus, kol vieną dieną nusprendžiau, kad nervus reikia tausoti ir reikia kiek standartizuotis. Taip atsirado universalus laidai kurie sukabinami ant “hobio etažerės”:
Nors nuotraukoje nelabai matosi, bet daugelis laidų pakabinta ant mėlyno laido- pertvaros. Pabandysiu apšnekėti apie laidus kiek tiksliau. Laidus galima suskirstyti į grupes.
Pirma grupė– aukšto dažnio, video, audio, osciloskopo, generatoriaus kabeliai:
Daugelis kabelių turi BNC jungtis, kai kurie atlieka perėjimus iš BNC į tulpes ir net į “banana jack“. Taip pat į šia grupę papuola visas kalnas BNC šakotuvų nuo senų tinklo plokščių. Taip pat keletas sujungiklių ir terminatorių susirankiotų iš visokių pakampių.
Continue reading →
Džingl Бялsz arba šviesaforas
Šviesaforas! Taip taip, tai pėsčiūjų šviesaforo LED panelė. 12x16x2 LED, PIC procesoriukas (čia nulituotas nafig), 12 Toshiba draiverių, prikabintas ATTINY ir biški durno softo.
Softas veikia taip: supumpuojam 12*16 bitų informacijos,
pasirenkam spalvą (raudoną, žalią arba abi), Continue reading →
Džingl Бялsz arba savadarbė girlianda
Šis projektas darytas todėl kad:
- Sudegė sena girlianda
- Nauja parduodama pigi girlianda buvo blanki, o geriau atrodanti labai brangi.
- Buvo sauja mirksinčių LEDų
- Buvo atliekų iš kelio ženklų
- Buvo biški nuotaika, tiesa vėliau labai labai atsibodo
Schema pasirinkom pačia tokią energetiškai nenaudingą- lygiagretus jungimas su asmeniniai rezistoriniais balastais. Panaudojau 680 omų rezistorių kuris prie 12…15V davė LEDams srovę su didele atsarga. Eksperimento metu, girlianda gavo ir 30V, tačiau visi diodai sėkmingai toliau šviečia. Iliustracijose girlianda maitinama nuo 12V, nes turimas 15V maitblokis užlinko nuo tokios apkrovos.
Kai kurie mirksintys LEDai sudubliuoti su baltais LEDais:
Taip sujungus gaunasi, kad kai dega raudonas mirksiukas, baltas LEDas užgesta. Tuo tarpu kaip dega tik mėlyna spalva, baltas dega stipriausiai. Taip gaunamas papildomas mirgėjimas. Tiesa kiek silpniau šviečia ta grupė dijodų. Kai kurie girliandos elementai sudaryti iš žalių ultrabrigtų. Raudonus ultrabraitus sunaudojam kitiems tikslams.
Toliau daugiau iliustracijų. Continue reading →
Ultragarsinė vonelė
Užvežė čia biški tokio buitinės technikos šroto. Tai toks vienas, kiek labiau elektroninis daiGtas buvo nedidelė buitinė ultragarsinė vonelė skirta plauti juvelyriką, smulkius daiktus ir kažkodėl CD/DVD diskus.
Tipiškais kinas nubrandintas kaio “Quigg”. Buvo ir daugiau to pačio brendo šlamšto- kavos virimo aparatai, kiaušiniu virtuvai (šituos panaudojom laboratorijoje), fritiurinės, duonkepės, visokius skutimo-kirpimo mašinėles, dantų šepetukai ir t.t.
Vienoje dėžutėje net buvo instrukcija pavadinimu “Bedienungsanleitung Schmuckreiniger SR 630.09″. Kaip sakė Vasilijus Livanovas Šerloko Holmso asmenyje: немецкий язык грубоват но выразительный” 🙂 (išvertus posakį “vokiečių kalba grubi, bet išraiškinga”, o pavadinimas tikriausiai reiškia kaip nors “individualus juvelyrikos valytuvas” ar panašiai.)
Toks plastikinis kiaušinis su nerudijančio plieno vonele, mygtukais ir privalomu mėlynu šviesos diodu (kitaip blogai plauna 😛 ).
Continue reading →
SEPIC topologijos keitiklis
Pas impulsinius stabilizatorius yr visa eilė topologijų. Vienos naudojamos kai reikia padidinti įtampą, kitos kai pamažinti, trečios kai reikia ir to ir kito… Dabar papasakosiu apie SEPIC topologiją.
SEPIC (Single-ended primary-inductor converter) kiek neįprasta topologija ir nelabai dažnai naudojama. Tačiau ši topologija turi keletą naudingų sąvybių:
- Išėjimo įtampa gali būti didesnė arba mažesnė nei įėjimo įtampa. Arba kitaip, iš kito galo šnekant: Įėjimo įtampa gali būti “bet kokia” palyginus su stabilzuotu išėjimu.
- Yra šiokia tokia izoliacija- išėjimo įtampa kaip ir atrišta nuo įėjimo- izoliuoja kondensatorius. Tai kiek susije su sekančiu punktu.
- Sustojus stabilizavimui ar susvilus raktiniam tranzistoriui apkrova lieka saugi. Nustojus generuoti, įtampa neprateka per kondensatorių. O jei susvils tranzas nuo aukstos įtampos ir net pramuš kondensatorių, tai pastovi įtampa susitrumpins per antrą droselį. Taip apsaugomas išėjimas.
Pirmas punktas labai gerai, kai sakysim schemai reikia 3.3V, o ją maitinam nuo vienos Ličio jonų celės. Celės įtampa gali sviruoti nuo 4.2V iki 3V (jei netaupyti akumo, ir kiek mažiau). Nesvarbu kokia įtampa, išėjimas bus toks koks reikalingas.
Antras-trečias punktas: pasijungiam kokį pobrangį iphoną prie savadarbio stabilizatoriaus pakabinto ant dviračio dinamos (saulės elementų, vėjo jėgainės, upelio mikrohidrogeneratoriaus) ir staiga pyst kokia nors iškrova ar įtampos perviršis- susvyla stabilizatorius. Tačiau prijungtas prietaisas nenukentėjo. Aišku transilą aš vistiek pakabinčiau ant išėjimo. 🙂
Schema supaprastinta iki teorijos:
Veikimo teorija šlykšti ir sunkiai paaiškinama. Aš pats tiksliai jos ir nesupratau ir man dzin, svarbu kad veikia.
Continue reading →
Mano kalkuliatoriai androidui
Visas pasaulis arba iPadėja arba Androidėja. Aišku dar biški ir windowsėja. Apie smulkesnius -ėjimus nekalbėsim. Dvidešimt pirmas amžius verčia tobulėti. Juolab, kad pas mane net du įrenginiai su Android-Linux sistema:
Kiniškas “ipadas” ir FriendlyARM devboardas kuri nusipirkau iš vieno žmogaus. O kai jau yra tokios “platformos”, nutariau perrašyti savo weblogo kalkuliatorius (čia kur dešinėje meniu) šiai platformai. Gal koks žmogus pasinaudos ir geru žodžiu paminės…
Iš karto pasakau, tai mano pirmas projektas android sistemai ir aplamai, pirmas projektas Java kalbose. Ypač tokioje “iškreiptoje” kai android-java… 🙂
Toliau bus screenšotai ir pati programa nusikrovimui: Continue reading →
Aukso karštligė
Galvojat mano galvoje tik elektronika ir kokie nors arkliai? Ogi aš biški ir chemikas. Apie aukso kainos didėjimą jau visi žino. Ir kad auksas tupi visokioje elektronikoje. Ir tą elektroniką superką. Bet jei norisi pačiam kažkaip susičiupinėti tą geidžiamą geltoną metalą? Ką reikia daryti, jei nenori sugadinti kokį šliubinį žiedą ar nėra pinigų pirkinėti parduotuvėje? Galima išgauti auksą ir iš nereikalingos elektronikos. Iš karto pasakau, kad toks išgavimas nėra labai jau naudingas ekonomiškai- geriau žaliavą priduoti profesionalams. Kiek bandžiau skaičiuoti ir jei mano darbas nemokamas, tai lygtai išėjau su nedideliu pelnu.
Pradedam nuo žaliavos. Mano eksperimento metu naudojau paauksuotus kontaktus nuo kažkokių senesnių kompiuterių. Šiulaikiniai kompai labai jau mažai to tauriojo metalo turi. Aš jau gavau (sponsorius davė) kiek riebesnius ir geltonesnius kontaktus. Jie atrodė maždaug taip:
Paauksuoti kontaktai, gerai matosi geltona spalva, viso 300g.
Spauskit čia ir bus daug daugiau: Continue reading →
PCB gamybos technologijos testas
Viskas prasidėjo nuo diskusijos. Poto omnitel.binaries buvo įdėta PCB gabaliuko nuotrauka. Poto paprašiau eskizo kopijos. Eskizas maždaug toks:
(Realus 1200dpi paveiksliukas)
Tai šioks toks testinis paveikslėlis.
Panaudojau UV jautrų fotorezistą iš parduotuvės, Nordic laser-copy skaidrių plėveles ir pigų “vienkarinį” Hewlet Packard P1005 printerį. Eksponavau, išryškinau ir išėsdinau. Gavosi toks variantas:
(Skanuotas didelis paveiksliukas)
Kad negriebtu korozija (ir patikrinti laminato kokybę), viską aplitavau PbSn lydmetaliu:
(Skanuotas didelis paveiksliukas)
Visai nieko gavosi.
AVR 32: senoviški LED indikatoriai
Jau beveik neatmenu iš kur juos išlupau. Kažkada bandžiau parduoti, bet šiuolaikinis jaunimas nesuprato kam jie naudojami ir kokie jie tiesiog grąžūs. O tai jug vintage elektronika. Dabar tokios jau niekas pigiai nepagamins. Tiek bambesių, todėl pridėjau ir bambesių kategoriją. 🙂
Tai dviejų gamintojų: didesnis Siemens DL3416, mažesni Hewlet Packard HPDL1414 (o poto Agilent, poto AVAGO…)
Gražuliai tokie:
Jie valdomi paraleliniu interfeisu, Siemensas kiek navatniau, HP kiek paprasčiau. Tačiau Siemensas backward compatabilus su HP.
(skaičiukai biški nesutampa, nes tikriausiai supainiojau A0 ir A1 laidelius ant breadboardo).Ir kitas filmukas:
Kadangi valdomas ATMEGA, tai papuola į AVR kategoriją. Ir net turi savo numeri, nes šiokia tokia programa guli 32 direktorijoje. Manau tikrai jums jos nereikia… 🙂
Kaip ir viskas. Čia šiaip, kad straipsnių daugiau būtų…