Yra tokia monotoniška angliška daina: 99 alaus buteliai ant lentynos. Prasideda daina taip:
99 bottles of beer on the wall, 99 bottles of beer!
Take one down, pass it around,
98 bottles of beer on the wall!
Ir taip tesiasi kol baigiasi tie buteliai. Galima parašyti programą kuri šios dainos teksta atspausdina ant ekrano. Nieko ten sudėtingo. Tačiau yra tokia labai labai geekiška programavimo kalba “perl”. Šiaip, ji sukurta apdoroti tekstui ir turi visokių įdomių teksto apdorojimo prigulnybių. Nors ir kiek moku šią kalbą, man jos užkeikimai su visokiais skliausteliais, apostrofais, šliašais ir kitais simboliais nesuprantama… O štai kaip sugeba programuoti šios kalbos specialistai. Tai minėtos dainos printeriavimo source kodas:
Beja, tai ATMEGA USB 26-SPI blogo įrašas. Tokiu kodu jis guli mano kompiuterio kietam diske.
Truputis apie schemą. Tai nėra joks dviratis- biški info iš gamintojo puslapių, biški nukopijuota iš donorinio skaitliuko ir gavosi tokia schemutė. Schema buvo paišoma Eagle programoje ir nebuvo paišoma su mintim, kad reikės gražiai parodyti, todėl ji nelabai ir skaitoma ar suprantama. Sukapojau iliustracijas gabalais ir kiek prisimenu parašysiu komentarus. Pati matuoklio schema susiskirsto į gabalus (paveiksliukai išsididina):
Analoginė dalis. Tai pati ADE7758 ir jos aprišimas. Grupė 0R rezistorių atlieka trumpiklių vaidmenį.
Kairėje schemos grupė 75K rezistorių daliną tinklo įtampą iki mikroschemai tinkamo lygio. Kondikai prie analoginių išvadų yra aukšto dažnio filtrai. Deja nežinau jų reikšmių. Rekomenduočiau pasiskaityti devboardo aprašymą. Varistorius saugo nuo išlydžių, grupė kondensatorių ant maitinimo laido yra bendri visai schemai.
Optinis ryšis bent jau priėmimo pusėje visiškai vogtas iš skaitliuko. Nežinomi diodų, tranzistorių parametrai. Ir net neatsimenu, ar išbandžiau priėmimą. Siuntimas tai tikrai veikia.
Skaitmeninė dalis. Viskas paprasta ir jau daug kartų aprašyta mano puslapiuose: mega, LCD ekraniukas, ISP lizdelis, I2C mikroschema, jungtis.
Viskas susidėlioja į mazdaug tokią PCB plokštelę. Ji vienpusė, tačiau verkiant ją reikią daryti dvipuse, nes mikroschema gaudo trugdžius ir blogai veikia. Aš PCB ekranavau lipnia folija.
Vienas pastebėjimas- prie įtampos daviklio didesnis tarpelis tarp vario. Ten aukšta įtampa ir dėl buitinių gamybos sąlygu yra galimybė įtampos nutekėjimui.
Visos šitos schemos ir bonusai (maitblokis, RS485 užuomazgos ir dvi versijos PCB, 57600 8N1) yra Cadsoft Eagle faile:Eagle failai. Manau kai kurie failai reikalaus mano detalių bibliotekos. Kažkur yra jau įdėta mano bloge nuoroda į ją.
Programos source… nu net gėda rodyti. Kiek ten nedadaryta. Prie source kodo dar pridėti reikalingi datasheetai, todėl archyvas gavosi kiek didesnis. Kompiliuojasi su winavr paketu.
Toliau žaidžiam su elektros galios matuokliu. Šį kartą tai toks didelis šaratinis malūnas. Ten stovi reduktorius, todėl pačios galios nėra labai jau didelės.
Palipi laipteliais ir ten stovi tas malūnas. O apačioje išbyra milteliai.
Čia pagrindinio motoro paso lentelė.
Laidų žievintuvas ima daugiau elektros. Visa sistema vokiška, tačiau rekatyvinių galių kompensacijos nėra. Malūnas turi du “bėgius” į priekį ir vieną atgal. Dar prie malūno pagrindinio variklio yra tepalo varikliukas ir mėginio paėmimo karuselė. Bet ten motoriukai mažuliai.
Pamatavau suvartojima originalioje schemoje, poto suradau šabagždyne tris kondensatorius kurie buvo sumontuoti DC/AC keitiklyje iš kažkokios telekominės įrangos.
Grafikas be kompensavimo:
Matuosi variklio jungimo šuoliai ir abu greičiai. Pačiam grafiko gale veikia tik mėginio ėmimo karuselė. Jos galingumas niekinis.
Dabar pajungiam prie pagrindinio kirtiklio tuos tris kondikus sujungtus žvaigžde:
Matom, kad įjungus kirtiklį kondensatoriai dirba ir VARų grafikas neria žemyn. Toliau viskas kaip ir vienodai, tik rudasis ir žaliasis grafikas žemiau. Sorry dėl nevienodų mastelių, čiai šiaip toks skubotas straipsniukas.
O dėl ko visa tai daroma? Šiaip, dėl savo malonumo. Ir dar dėl to, kad LESTO niekaip negali suremontuoti įvadinį automatą. Todėl tokiu iškreiptu metodu mažinam srovę:
Čia gabaliukas grafiko. Strėliukė rodo išloštos srovės pokytį. Reikia perjungti kondensatorius trikampiu, tada bus daugiau reaktyvinės srovės ir daugiau kompensuosim. Taip išlošiam kelis amperus ant fazės ir saugikliai nebeišsimuša.
Beja, visi grafikai vienos fazės, tai realiai visi skaičiukai trigubinasi.
Vakare (apie 22…24 valandą) aš išmyždinu šunį. Tai toks trumpas nubėgimas į kiemą, šuo savo reikalus padaro ir lekia atgal namo. Šios, pirmos lapkričio dienos vakaras ar jau naktis labai šiltas. Todėl visokie gyviai knibžda kieme ir visai negalvoja apie žiemos miegą. Viskas kaip ir standartiška jei nesutiktas netikėtas gyvūnas. Parvariau šunį namo, pasiėmiau savo muiline ir padariau keletą nuotraukų…
Sudėliojau, kad gautusi kaip koks pasakojimas.
Pirmiausia, kiemas pilnas naktinių sliekų. Jie per pusę išlindę iš savo landų ir šniukštinėja- matyt bando pasičiupti kokį nukritusį lapą ir įtraukti į žemę:
Tačiau tai tikrai ne tas gyvis dėl kurio aš pasiėmiau fotiką.
Toliau bus daugiau fotkių, tik kad puslapis greičiau krautusi, reikia spausti į nuorodą ir skaityti pratesimą. Continue reading →
Betvarkant jau seniau minėta polikliniką radom magiškus elektrodus nuo kažkokio aukšto dažnio aukštos įtampos “medicininio” prietaiso. Pagal dėžutės supuvimą, spėju taip 1960 metai. Tai trys išlikę stikliniai elektrodai ir dar supuvę laikytuvai. Elektrodus nuploviau, išknisau garažą ir vėl suradau teliko transformatorių. Pajungiau prie savo “naudingo generatoriaus” ir pradėjau “holistines terapines procedūras”. Kas įdomiausia, kiek paguglines, radau, kad ir dabar pardavinėja tokius prietaisus, tik jie pasidarė “hand held”. Originalus buvo tikriausiai su lempiniu generatorium.
Tai pasirodo, “grybo” formos elektrodas. Gerai gydo raukšles ir spuogus. Ši išmintis iš interneto…
Elektros išlydis gražiai išplatėja ir pasiskirsto per didesnį plotą. Jei paliečiu tik piršto galiuku, kibirkštis šoką į patį piršto galą ir jau biški skauda. Matyt mano generatorius kiek per galingas. Daug ozono…
Dabar delnas bus be raukšlių ir celiulito. 🙂
Kitas elektrodas tai šukos. Čia jau net diedai savo retėjančias ševeliūras gali pakibirkščiuoti.
Nelabai tikiu kad kiek nors padeda. Greičiausiai placebo efektas ar panašiai. Tiesa, šiokia tokia šiluma jaučiasi. Bet ar tai sveika ir ar padeda tai jau ne man spręsti.
Šioje nuotraukoje matosi, kad kontakte lekia kibirkštys. Todėl filmuke aš pasitrinu ir pamakaluoju pirštus- elektra degina.
Dar vienas elektrodas kurio nėra nuotraukos- tai paprastas vamzdelis. Jo dydis toks, kad į nosies šnervę tikrai įkištum. Ar į kokią nors kitą skylę.
O dabar kiek ilgesnis filmukas. Negalvokit, kad tam šuniui ten skauda- jis toks susigūžęs tik dėl to, kad jis nelabai mėgsta visokius švytinčius ir smirdančius daiktus. Bet kadangi šeimininkas pakvietė, tai nusižeminęs atėjo prie kameros.
Žodžiu visiška nesamonė, bet dar gaminama. Tikriausiai seniau buvo net rimtoje medicinoje naudojama. Dabar tik “biobtron” lygyje. Žodžiu gryna holistika. Kad ir ką tai reikštu. 🙂
Svarbu, kad instrukcijoje yra šios eilutės:
“Disclaimer: The Violet Ray is not intended for use in the diagnosis of disease or other conditions or in the cure, mitigation, treatment or prevention of specific skin disorders or diseases.”
Toliau vyksta naikinimas… Pristatom naują lobį: rentgeno spindulius blokuojantis stiklas ТФ-5 (ГОСТ 9541-75). Toks storokas, iš šono žiūrint, geltonas stiklas. Stiklo storis 10mm:
O jis atstoja 2.5mm gryno švino (Rentgeno spinduliams iki 180-200kV stiprumo).
Tai švinuotas stiklas, panašiai kaip krištolas. Tik šiame stikle apie 66% švino! Šviesos pralaidumas ne mažiau nei 97.9%. Atrodo paprastas storas stiklas, kol nesugalvoji jį pakilnoti. Iškarto supranti, kad čia kažkas netaip- stiklas nenormaliai sunkus.
Čia šiaip mažyčiukai (240x180mm) stikliukai, o buvo ir 40cm x 40cm (nunešiau ir padėjau prie spektroskopo darbe, gal panaudosim). O berniukai kažkur praganė, o gal net ir sudaužė visos krutinės ląstos dydžio stiklą…
Yra toks “staklynas” viename asmenyje kur nužievina visokius laidus. Nutariau pasinagrinėti jo darbą. Panaudojau savadarbį prietaisą kuris matuoja (ir logina) elektros parametrus, papildomai stovi elektros skaitliukas. Viskas pajungtas naudojant “tuščius saugiklius”. (Nesinervinkit, šie saugikliai beveik nereikalingi, nes šalimais stovinti spinta turi šiuolaikinius automatinius).
Pačio “staklyno” įliustracija youtubėje:
Staklyno elektros energijos rijimo grafikas (grafiko ilgis 80 minučių):
(Didesnis grafikas, gal geriau matysis.)
Raudona strėliukė žymi kompresoriaus veiklą. Vieną kartą kompresorius įsijungė darbo metu, kitą karą- shutdown metu. Violetinis (alyvinis)- pilnai apkrautos staklės. Specialiai primetėm tiek laidų, kad užsidegė du įspėjimai ant displėjaus: kapoklė ir smulkintuvas perkrauti. Normaliai dirbant taip negalima daryti. Grafiko spygliukai tai naujos žaliavos porcijos padavimas. Kadangi žaliava jau kramtyta, tai aiškiai matosi kada kramto, o kada apstoja. Prie rimtesnio kramtymo grafikai susilieja.
Mėlyna rodyklė rodo aparato įjungimą. Žalia rodyklė- “idle” režimas: staklės sukasi tuščiai, tik jei netyčia ką nors atpila iš savo vamzdyno.
“Boot”, mėlyna rodykle pažymėto piko detalesnis vaizdelis:
“Staklynas” valdomas mikrokompiuterio, todėl varikliai įsijungia paeiliui. Jei jie jungtusi vienu metu, išlėktu visos “probkės”… 🙂
Dar, užmiršau paminėti, kad grafikas tai tik vienos fazės. Spėju, kad visos fazės bus apkrautos simetriškai. Absoliučias reikšmes reikėtu dauginti iš trejeto.
Kiek spėju, kokius 3kVARus nuo fazės galėčiau drąsiai nupjauti su kondensatoriais?
Ateini taip vakare prie kompo, o pagrindinis “pornografijos” diskas cypia, čirškia ir labai lėtai skaito. SMARTas su Victoria HDD rodo viską normos ribose. O štai kopijuojant šio blogo paveikslėlių backupą į kitą diską, kompas čirpia kaip rujojanti papūgėlė ir skaitymo greitis mažiau nei 500kb per sekundę. Supanikavau- ten ~800Gb reikalingų ir nereikalingų failų ir gerybių… Backupas užtruko visą naktį…
Perkrovus kompą ir pradėjus testą jokių defektų ir papūgėlių nerasta- diskas stabiliai rodo 80M/s sekvencinio skaitymo greitį ir visai normaliai dirba random ir butterfly režime. Taip ir nesupratau kas atsitiko… užtat turiu pilną backupą.
Pasiklausykime tą progą Korpiklaani dainų… 🙂 ir garsiai.
Lygtai pardavė “mūsų” polikliniką tai atėjo įsakymas “pagaliau sutvarkyti tą bardaką”. Betvarkant rentgeno kabinetą, elektros spintoje radom naują, nenaudotą lemputę:
Jei jos būna ilgiau naudotos, tai stiklas pageltonuoja (taip manau), o anodas išdyla. Šios lemputės stiklas “baltas”, o anodas lygus. Kur turi trenktis elektronai netgi poliruotas. Tai lemputė 20-50БД22-150, tai paprašyta ant stiklo. Guolis dar gerulis, anodas lengvai sukinėjasi ir nebarška. Labai panašu kad tai NOS lempa. Jos techninės charakteristikos rusiškai:
Рентгеновская трубка 20-50БД22-150:
Размеры (фокус) пятна (мм): 1,0 и 2,0
Мощность (кВт): 20,0 и 50,0
Диаметр мишени (мм): 100мм
Угол мишени: 17°
Теплоемкость мишени (кДж): 120
Частота вращения анода (Гц): 50
Напряжение накала (В): 7,8 и 13,5
Ток накала (А): 7,0 и 8,5
Макс. длина колбы (мм): 290
Диам. колбы (мм): 140
Исполнение: с вращающимся анодом
Nesuprantantiems rusiškai, tai reikia kad jūsų namų skaitiklis laikytu maždaug nuo 20 iki 50 kW. Čia neskaitant trafo nuotolių. Beja, trafuką kurį laiką dar turėsim, kol sugalvos kur suliurlinti alyvą. 🙂
Namų sąlygom jos nepaleisi, galios didelės. O ir pati lempa turi būti panardinta į alyvą, o jos anodo pimpalas įkištas į variklio statorių. Kitai volframinis anodas išsilydys ir lempa suges. Namų sąlygom tokią lempą jungia tik ekstremalai. O aš galiu pajungti tik kaitinimo grandinę:
Ji šviečia baltai. Ne taip, kaip radio lempose, kur kaista iki raudonumo. Čia šviečia baltai nors aš maitinau tik 6.3V įtampa.
Lempos katodas dviejų dalių. Todėl ir galimi du rentgeno spindulio dydžiai, galingumai ir t.t. matyt kai reikia peršviesti ką nors storiau naudoja vienokią konfiguraciją, o kai tiksliau, kitokią…
Tai pats mažiausias kondikas kurį radau pastotėje… sunkus rupužė. Ir kiek senokas, anot paso lentelės- 1983 metų gamybos. Paskutinius 20 metų stovėjo nenaudojamas. Norėtusi kaip ir panaudoti…
Čia užrašas nurašytas nuo paso lentelės. Testeris parodė kiek daugiau nei 200uF tarp gnybtų. Varža rodė begalinę visom kryptim. Pajungiau laidelius, nusispjoviau per kairį petį ir jungiau į rozetę:
Kaip ir normaliai. Nelabai nuplaukė nuo teorinių, o beto mano mieruoklis prie tokių srovių gali duoti ir didesnę paklaidą. Kiek neramina tie 70W. Ar tai prietaiso paklaida ar čia tikrai jis tiek siurbia. Jei siurbia, tai man atrodo per daug, tai gali rodyti izoliacijos pažeidimą. Dabar reikia surasti normalią dėžutę ir jungti darbe prie vieno tokio motoriuko… 🙂
