Bekonstruojant kelias schemas iškilo paprastas žalias klausimas- kas vis dėlto yra tranzistoriaus įjungimo ir išjungimo laikas? Datašytuose tai tas laikas nurodomas- td(ON), tr, td(OFF), tf… arba pilnas pavadinimas: Turn-ON delay time, Rise time, Turn-OFF delay time, Fall time…
Šiaip šie skaičiai, dažniausiai matuojami nano sekundėmis yra labai svarbūs. Jie nusako kaip elgiasi tranzistorius perjungimo metu.
Šis testas atliekas surinkus maždaug tokią schemą:

O tačiautaigi kaip čia viskas? Kartais kai kuriuose datašytuose būna grafikėlis toks sumakaluotas (čia vieno IGBT datašyto gabaliukas):

Labiau sumakaluoti grafiko tikriausiai negalėjo…

O štai kito datašyto jau stilizuotas paveiksliukas (MOSFET):

Va dabar viskas aiškiai matosi. O kas neišžlibina, didelis paveiksliukas. Atsispausdinkit ir pasikabinkit ant sienos. 🙂

Viskas, jau einu, nieko daugiau nespėsiu parašyti.

Dabar biški apie valdymo greitį ir raise time.
Yra labai paprasta formulė paskaičiuoti kokios galios (srovės) reikia išjudinti tranzistorių. Rodos reikiama galia P=Vcc * Q * f; Vcc- maitinimo įtampa, Q- gate krūvis iš datasheeto, f- jungimo dažnis.
Jungimo dažnis tai ne tau reikiamo signalo dažnis, o laikas per kurį pakyla signalas iš off į on. T.y valdymo signalo fronto ilgis.

Pvz. darom kažkokį generatorių kuris išpučia 10kHz dažnį (100 000ns), skiriam signalo užkilimui ką nors iki 1% to dažnio (jei lėčiau junginėsim, tranzas perkais dėl junginėjimosi nuostolių). Vadinasi Ton dažnis 1000kHz (1000ns, praktiškai reikia trumpesnio periodo).

Pasiimam arklinį tranzą IXFN27N80Q (800V, 27A). Jam Vg turi būti ne mažiau 10V, užtūros krūvis 170nC. Paskaičiuojam:
P(on)=10V * 0.000 000 170 * 1000 000=1.7W

Tiek galios reikia kad šitą tranzą įjungti. Panašiai reikės ir išjungti :). Todėl drasiai galima gautą rezultatą padauginti iš dviejų. (Jei tiksliai, tai reikėtu atskirai skaičiuoti įjungimą ir išjungimą). Aišku, čia labai didelis tranzistorius. Paskaičiuojam tranzistoriuką išlupta iš kompo motininės plokštės: STD12NF06. Šį tanzistorių galima valdyti ir nuo 5V, tačiau rekomenduotina valdymo įtampa 10V. Tranzo krūvis jau žymiai mažesnis- 10nC.

P(on)=10V * 0.000 000 010 * 1000 000=0.1W (pamažinus įtampą per pusę, galia irgi sumažės per pusę)

Taip galima nuspręsti, ar turimas “draiveris” patrauks tranzistorių.

Panaši formulė, tik kitais skaičiais:
Pd(on)=(D*Roh*Vcc*Qg*fsw)/(Roh+Rgext+Rgint);
Pd(off)=((1-D)*Rol*Vcc*Qg*fsw)/(Rol+Rgext+Rgint);
P=Pd(on)+Pd(off);

Čia D- signalo duty cycle (0.00x – 1.0); Roh- draiverio varža kai high signalas; Rol- atitinkamai low; Fsw- junginėjimo dažnis, Rgext- išorinis rezistorius ant G; Rgin- vidinė, konstrukcinė tranzistoriaus g varža; Qg- g krūvis.

Iš P manau galit pasiskaičiuoti ir srovę kuri tekės į tranzistorių iš draiverio. Taip galima įvertinti ar reikia papildomos tranzistorių pakopos ar net specialaus draiverio.
Pvz. 555 taimeris duoda max 200mA srovę. O ir dar vienas momentas- 555 taimerio rise ir fall laikas 100ns… Imeskit 100ns į aukščiau paminėtas formules ir paskaičiuotik galias. Tada ir pradeda aiškėti kodėl gaunasi anomalijos 🙂

Papildomos formulytės:
I=Q/t;
I- srovė amperais, Q- krūvis kulonais, t- laikas (periodas) sekundėm.

Teorinis 555 perjungia teorinį 10nC tranzą per 100ns…

Srovė iš mikroschemos I=10nC/100ns=1/10=0.1A, tiek dar patrauks. Tačiau didesnio teorinio tranzo tai jau ne:
I=170nC/100ns=1.7A. Tuo tarpu “teorinis” 555 duoda tik 0.2A.

(formulėse ir skaičiavimuose gali būti klaidų. Skaitykit datašytus.)

Viskas prasidėjo, kad vienas žmogus ieškojo automobilio www.mobile.de puslapiuose. Ir vis jam pasitaikydavo neįtikėtinai pigus automobilis. Jau iš karto buvo aišku, kad čia kažkas nešvaraus. Tačiau nebuvo aiški apgavystės schema. Bet buvo laisvo laiko ir pabendravom su aferistais…
Taigi- pigus automobilis, Subaru Impreza, tik 8600 eurų. Pagal fotkes viskas ten nuliovai… Ant durniaus buvo paspaustas “contact” mygtukas ir parašyta užklausa. O po kelių valandų mobile.de administracija išėmė skelbimą ir dar net mums parašė žinutę, kad tai afera. Čia didelis pliusas Vokiečių kompanijai.

Tačiau kitą dieną atėjo emailas iš pardavėjo, kad jie gali parduoti tą automobilį. Su tokiu briedinių tekstu:
Spausti toliau: Continue reading →

Straipsnio autorius: Evaldas iš naujienų grupės omnitel.electronics.

Papuolė remontui toks įdomus prietaisas – ultragarsinis dispergatorius (Диспергатор ультразвуковой УЗДН-2Т). Pagal gamyklos lentelę prietaisas 1978 m „gimimo“.
Pagal „Techninį aprašymą ir naudojimo instrukciją“ naudojamas „kristalinių, miltelių pavidalo ir kitų objektų preparavimui tyrinėjant elektroniniu mikroskopu biologijos, chemijos, medicinos, mineralogijos, metalurgijos ir kitose mokslo ir technikos srityse. Be pagrindinio panaudojimo, dispergatorius gali būti naudojamas emulsijų ir suspensijų paruošimui, mechaninių teršalų plovimui nuo smulkių detalių, tvirtų ir trapių medžiagų apdirbimui bei ultragarso poveikio įvairioms medžiagoms tyrimui.“

Nuotrauka iš interneto, čia ne aprašomas prietaisas, bet labai panašus.

Prietaiso pagrindiniai parametrai:

• Maitinimas ~220V
• Naudojama galia 1000W
• Generuojama (elektrinė) galia 400W
• Darbinis dažnis 22kH ir 44kHz
• Dydis 350х485х675
• Svoris 70kg.

Konstrukciškai prietaisas gana primityvus. Sudarytas iš 3-jų pagrindinių modulių, dažnio generatorius, galios stiprintuvo ir maitinimo. Dažnio generatorius padarytas pagal kiek keistą multivibratoriaus apkrauto rezonansiniu kontūru schemą, dažnių diapazonas pasirenkamas jungikliais ir švelniai reguliuojamas kintamos talpos kondensatoriumi, modulyje yra potenciometras galios reguliavimui, matavimo prietaisas pagal kurį dažnis suderinamas spinduolio rezonansui ir kelios signalinės lemputės.
Toliau pradinis galios stiprintuvas iš 4 tranzistorių kuris „įsiūbuoja“ galinį stiprintuvą. Visi tarpkaskadiniai ryšiai – transformatoriniai.
Galinis stiprintuvas – tiltelio schema, su 60V maitinimu kiekviename petyje (viso 120V per abu pečius)
Tranzistoriai lygiagretuoti po du ir dar tarpusavyje lygiagretuoti keli stiprintuvo moduliai. Viso panaudota 26vnt. KT808A tranzistorių. (išeina 6 kultiniai Brig 001 stiprintuvai ir dar lieka)
Galinio stiprintuvo apkrova – ultragarsinis spinduolis prijungtas tiesiogiai.
Tikrinant oscilografu generatoriaus signalas tik nedaug primena sinusoidę, bet matyt tai nesvarbu.
Viso spinduolių komplekte yra 4, po 2 skirtingų tipų kiekvienam dažniui. Spinduoliai veikia magnetostrikcijos principu pagrįstu tuo, kad medžiaga keičia savo matmenis veikiama magnetinio lauko. Magnetinis laukas kuriamas ritės kuria teka ultragarsinio dažnio srovė. Spinduolio darbinis antgalis pagamintas iš titano. Darbinio antgalio virpesių amplitudė priklausomai nuo dažnio ir spinduolio tipo – 10…70mikronų (mikronas 1/1000mm)
Spinduolio korpusas aušinamas tekančiu vandeniu.

Dabar apie gedimą. O jis banalus ir tas kurį aš iš karto įtariau tik paviršutiniškai susipažinęs su konstrukcija. Neveikė hidraulinė relė, kuri neleidžia įsijungti galios stiprintuvui jei per spinduolį neteka vanduo. Tiesa pasakius aš jos nesutaisiau, nors konstrukcija primityvi – guminė membrana spaudinėja mikrojungiklį, bet ji neveikia, nežinau ar guma sukietėjo ar kas, bet neveikia ir viskas. Vietoj originalios hidraulinės relės panaudojau išorinį srauto daviklį. Tai dar geriau, nes originali relė stebėjo tik ar yra vandens slėgis, bet jei vanduo neteka (sakykim užsikimšo išbėgimo žarnelė) tai galėjo baigtis spinduolio gedimu.
Beje techniniame aprašyme paminėta būtent išorinė hidraulinė relė su srauto davikliu, bet kadangi instrukcijos pirmosiose eilutėse parašyta, kad „gamintojas pastoviai tobulina savo produkciją ir pasilieka sau teisę keisti konstrukciją“ tai ir „patobulino“.
Konstruktoriai apie remontą pagalvojo – tam daiktas pritaikytas, moduliai sujungti išardomomis jungtimis, taigi išsitraukus galima patogiai pasidėti ant stalo, o komplekte turėjo būti (bet matyt pasimetė) kabeliai moduliams remontinėje padėtyje prijungti.
Šiek tiek paeksperimentavau su veikiančiu prietaisu. Spinduolio antgalį panardinus į vandenį girdisi garsus kavitacinis triukšmas ir vanduo „verda“, o palaikius kelias minutes iš tiesų gerokai įkaista. Spinduoliu liečiant tik vandens paviršių susidaro rūkas, o užlašinus vandens ant antgalio jis momentaliai rūko pavidalu išsisklaido.
Instrukcijoje perspėjama stengtis skysčiuose nenaudoti maksimalaus galingumo, nes kavitacija „sugraužia“ antgalį.
Dar kas įdomu ir charakteringa tiems laikams – pačiame pirmame aprašymo puslapyje didelėmis raidėmis parašyta, kad „be leidimo ir registracijos vietos ryšių inspekcijoje prietaiso naudojimas neleidžiamas“.
Įdomu kokį ryšį turi 44kHz kuris net nėra radijo dažnis su radijo ryšių tarnyba ?:)

O čia filmukas:

Istorija beveik tokia… ėjau ėjau ir panačiau. Pakėliau, va bus straipsnelis vandalizacijos skyreliui…

Taigi auka: Chieftec ATX maitblokis CFT-650-14C, tipo 650W max (5 ir 3V 180W, 4x 12V – 624W, -12V -9.6W ir VSB- 3.0A ir 15W).
Pirmas įspudis- sunkus rupužė. Ir kiek didesnis nei standartinis ATX maitblokis.

Tiesa pasakius, šio maitblokio ventiliatorius didesnis nei standartinis ATX maitblokis. Maitblokis su mandrais ir prabangiais nuimamais laidais. Gerai, kad yra keli laidai, nes su mano naudojamo Cooler Master maitblokio laidais jie kažkaip nesuderinti. Vienas laidas tinka, o štai motinos 8 pin 12V jungtis kažkodėl man atrodo kaip atvirkščia.

Atidarom:

Trys radiatoriai, vienas kondikas ir nėra droselio. Ką tai sako? A? Ogi, kad šis maitblokis turi aukštos įtampos stabilizatorių, taip pat žinomą kaip PFC. 🙂
Ką tai mums duoda? Teoriškai- žymiai mažiau harmonikų į tinklą, mažesnės cos fi nuokrypos ir mažesnis jautrumas tinklo įtampos vaikščiojimui. T.y. jei jūsų didmiestyje ar kaime vakarais, kai kaimynai susijungia visus čiainykus jums prigęstą lempos ir kompai išsijungia, tai jums tokia daiGto reik. Ant dėžutės taip ir parašyta- maitinimo įtampa nuo 100V iki 240V. Dažnis- nuo 47Hz iki 63Hz.
Neigiamos pasėkmės? Nu gal daugiau radio trugdžių į tinklą. Dėl to ir matosi fotkėje net trys droseliai ir geltonas kondikas (viršuje dešinėje).

Nekokybiška fotkė kitu rakursu:

Iš kairės į dešine: kondikai- jie visi neatkeltais dangčiais… chmm. Tiesa, čia buvo pilna dulkių “kailiuko”. Raudonas įšėjimo droselis ir matosi diodų radiatorius ir diodai. Diodai dideli ir ant 12V sudvejinti. Nors maitblokis deklaruoja 4 x 12V rails, visi jie maitinami iš vienos apvijos. Matyt ATX standarto trumpo jungimo apsauga realizuota kaip nors kitaip. Beja maitblokyje yra dvi optoporos. Vadinasi yra du feedbackai.
Trafas (žalias per vidurį) – šiaip normalaus dydžio trafukas. Raktų radiatorius. PFC droselis- žemesnis, žalias ir lygintuvo bei PFC radiatorius.

Plokštės dugnas. Vaj vaj- SMD technologija ir dvipusė plokštė.

Dešinėje matosi jungtis į vertikalų “daughter boardą”. Vaizdą tik gadina grubūs lydmetalio lašai kur prilituoti kušiai laidų. Ryškiai kiniečių lituokliai neturėjo galios.

Ventiliatorių irgi išardžiau (ir išploviau):

O čia irgi netikėtumas- du rutuliniai guoliai. Sutepiau ir surinkau.

O poto iškilo tokia mintis… kondikai geri. Svylėsių nėra. Diodus patikrinau- geri. Tranzai irgi nesutrumpinti. Saugiklis geras… Įjungiau, o jis rupužė veikia.

Kairėje maitblokis, dešinėje mano ATX testeris kuris apkrauna maitbloki maždaug 300W apkrova. Įtampa matuojama ant MOLEX jungties. Įpjova rodo kito matavimo rezultatą. Gal kiek 12V ir didesnė, bet beveik normos ribose. Užtat 3.3V įdealus.
Ilgai testuoti negalėjau, nes mano apkrovos šilumos nesugeba išpumpuoti tas ventiliatorius ir apkrova kaista labai labai. Bandymo metu maitblokis nieko blogo nepadarė… Kokio velnio jis buvo išmestas? Dėl dulkių “vailokėlio”?
Beja, iš paskutinės nuotraukos matosi ant kiek maitblokis didesnis nei standartas.

P.S. rodos dar vienas toks pats ten pat mėtosi…. Beja, ten kur pradžioje rašiau apie “ėjau ėjau ir pamačiau”. Tai ten melavau. Šiuos maitblokius rado ir padėjo į rezervo paletę Miltukų Meistras.

Jau kuris laikas nieko nerašiau. Nerašiau todėl, kad nieko protingo negaliu parašyti… Todėl vėl rašau apie savo neveikimo ataskaitą. Taigis, ką darėm po paskutinio posto (apart to kad įprograminau išprotėjusius arklius į šiuos interneto puslapius):

Čia labai lėtai daromas kiek stipresnis lazeriukas. Nuotraukoje aliumininis korpusas kuriame mikro sriegiu vaikšto juodas kolimatorius. Nuotraukoje du lazeriai: standartinis iš DVDRW ir kiek stipresnis, 1W optinės galios 808nm lazeriukas. Bronzinis blizgus daiktas- lazerio diodo laikiklis ir kartu aušintuvas. Ilgokai teko drožti. Nes drožtukų neturėjau. Teko nusipirkti:

Tai kobalto plieno “zagatovkė”. 5 strypukai kažkur ~53Lt. Pato teko šmirgeliuoti, kol pagal instrukcijas pasidariau drožtuką.

Kitas durnas pirkinys:

20W baltas šviesos diodas, šalia “standartiniai” 3W diodai.

Užtenka apie pirkinius.

Tai plokštė kurią pasidariau praeitą savaitę ir šiaip ne taip užpildžiau. Tai 8 galingi mosfetai valdomi per mažiukus tarpinius mosfetukus nuo ATMEGOS. Galima lemputes junginėti, o galima ir steperius pajungti.

O čia jau “test run”- nu sukasi tie steperiai. Bet nėra jokios naudos. Išbandžiau maitinima tik iš USB, tai silpnučiai jie. Pajungus išorinį 12V maitblokį jau atsiranda “smarvės”. Jei jungti prie dar aukštesnės įtampos prisireiktu trijų maitblokių, nes galios mosfetai valdomi tarpinių 2n7002 tranzistorių kurie valdo galios GATE- ne daugiau 15V, o štai mažiukai visiškai suderinami su ATMEGA16 išėjimais. Visi tranzistoriai teisingai persijunginėja, todėl šalti kaip lavono subinė.
Jei bus įdomu, galėsiu įdėti eagle schemas ir pcb.