Kalendoriuje parašyta, kad šiandien lygiadienis. Bet kažkodėl, kalendoriukyje dienos ilgumas nelygus 12 valandų… Kažkoks tai netikslumas 🙂
Čia parašyta, kad dienos ilgumas 12:09. Kiek paspaudžiojus kalendorių, lengvai surandam, kad lygiadienis visdėlto buvo 19 dieną.
Išminčiai sakė, kad tai neįmanoma. Išminčiai sakė, kad neužteks kompo greičio… nu kompo greičio gal ir užteks, bet printerio portas nesugeba perduoti tokį kiekį informacijos…
Ot ir ne! Va jums Sharp LM64P10 (640×480 STN matrica), be kontrolerio, pajungta prie printerio porto:
vaizdas kartojasi, nes patingėjau softą labai rašyti. Pas tokias matricas pirmi 4 bitai valdo pusę ekrano, o kiti kitą pusę. Čia aš paprasčiausiai sujungiau D0-D3 su D4-D7.
Aišku matricos “refresh” beviltiškas ir toks vaizdelis gražus vien tik todėl, kad foto aparato išlaikymas viena trečioji sekundės. Gavosi kokie 2…3 fps vietoje rekomenduojamu 80… 🙂
O štai dumenys pasitaiko pikselis į pikselį. Dabar viska reikia perkonstruoti į kokį mikrokontrolerį, arba priklijuoti kelis SED ar Hitachi kontroleriukus.
Žemiau techninė dalis…
Continue reading →
Norint užprogramuoti naujoviškas programuojamos logikos mikroschemas nebereikia jokių programatorių. Užtenka paprasto kabelio. Paprasto, jei jungsime prie kompiuterio printerio porto.
Iš sugedusio bevielio rūterio išsilupau eksperimentams Lattice isp2032VE mikroschemą ir prisilitavau prie maketinės plokštės. Todėl visus eksperimentus teks daryti su Lattice Semiconductors produktais. Visą programinę įrangą galima nemokamai nusikrauti iš mikroschemos gaminto interneto puslapių. Tai pat duodama nemokama licenzija kurios užtenka pradžios eksperimentams.
Kiek bevarčiau Lattice puslapius, bet kažkaip neradau kabelio schemos. Panaršius platesnius interneto vandenius, Intelio (!) puslapiuose radau senesnį dokumentą apie kabelį, o dar kažkokio žmogaus puslapiuose radau detalią schemą. Tai teoriškai universalus isp ir JTAG kabeliukas. Jei nenaudoti kai kurių opcijų, vieną mikroschemą galima netgi išmesti, bet mikroschemas programuos.
Kadangi naujos mikroschemos maitinamos jau ne nuo 5V, tai kabelis turi veikti nuo 3.3V maitinimo. Bet tada būtų problemos programuoti senesnius modelius… Bent jau mano turima mikroschema yra “5V tolerant”, todėl kabelio elektronika yra 5V. Reikia tik pasirūpinti, kad programuojama schema duotu reikiamą įtampą.
Aišku galima daryti spausdintinę plokštę šiam kabeliukui, bet kam vargti dėl dviejų mikroschemų? Aš surinkau kabelį “ore”.
Tie du rezistoriai tai jau mano išmislas. Vienas rezistorius jungia jungties korpusą su bendru korpusu. Taip saugomas kompas- didesnė tikimybė, kad korpusas pasijungs pirmas. O rezistorius tik “amortizuoja” galimus įtampos skirtumus. Kitas rezistorius jungia Vcc detect grandinę. Nenorėjau printerio portą jungti tiesiogiai prie kito prietaiso maitinimo- teoriškai šis rezistorius leis kompui detektuoti įtampą, bet ir apribos srovę jei kas pasidarys blogai. Dar reikėtu sudėti visus kitus rezistorius, bet čia jau per daug detalių kai montuojama ore.
Iš kažkokio seno dauginimo aparato išlupau grafinį LCD ekraniuką. Tai standartinis ekraniukas be kontrolerio. Ir dar nukirpau nuo pagrindinės plokštės patį kontrolerį… Viską “ant snarglių” pajungiau prie maketinės plokštės, padaviau maitinimą ir pajungiau prie kompiuterio printerio porto.
Ant plokštės, nuotraukoje žemiau, matosi dvi pagrindinės mikroschemos- kontroleris Toshiba T6963C ir atminties mikroschema. Ta smulkmė tai negatyvios įtamps keitiklis ir šiaip šiukšlės nesusijusios su LCD moduliu.
Skaityti daugiau….
Continue reading →
Gavau keletą paklausimų apie LCD modulio pajungimą prie kompiuterio printerio porto. Gal žmonės nemoka naudotis interneto paieška ar šiaip neįvaldė kalbų… Taigi supaprastintos instrukcijos kaip greitai pajungti LCD prie kompo ir mikliai sukonfiguruoti WinAmp’o pluginą, kad jis kažką rodytų ant ekrano.
Schema labai paprasta. Dėmesio! Kai kurie senesni arba nestandartiniai, “žieminiai”, moduliai reikalauja papildomo įtampos šaltinio prijungto prie Vee kontakto (kontrastas). Tačiau didžioji dalis skystų kristalų moduliu veikia nuo standartinės įtampos ir kad išbandyti modulį užtenka Vee kontaktą pajungti prie žemės. Daugelis moduliu turi “self-test”, testavimo, režimą. Užtenka pajungti maitinimą ir kontrastą ir viena eilė simbolių pasidaro juodi, o kita eilė nesimato.
Pati schema. Tas kintamas rezistorius būtent ir reguliuoja kokia įtampas bus ant Vee kontakto. Pas standartinius modulius užtenka tą koja sujungi su žeme arba panaudoti kintamą rezistorių tarp +5V ir žemės.
Skaityti toliau…
Continue reading →
Kilo mintis pasidaryti kažką panašaus į šviesos diodų lempą ar prožektorių. Aišku galima pasielgti kaip kiniečiui ir padaryti viską primityviai- baterija, rezistorius ir šviesos diodas. Bet tai labai neekonomiška, beto sėdant akumuliatoriui ar baterijai šviesos diodų intensyvumas greitai mažėja. O ir šiaip labai lengva perkrauti šviesos diodus.
Balti šviesos diodai (bet jau man žinomi) tai ištikruju yra mėlyni šviesos diodai su specialiu cheminiu reagentu kuris nuo mėlynos šviesos generuoja trūkstamas spalvas. Todėl ir gaunasi balta spalva. Diodai turi labai siaurą darbinį ruožą kur jie efektyviai dirba. Iš vieno šviesos diodo gaunasi mažai šviesos. Reikia jungti kelis. Juos galima jungti lygiagrečiai, bet tada kiekvienam diodui reikėtu atskiro balasto. Arba galima jungti nuosekliai, bet tada reikia gana aukštos įtampos.
Pramonė gamina specialias mikroschemas- White LED draiverius. Tai dažniausiai impulsiniai srovės šaltiniai su įvairiom apsaugom. Aš pasinaudjau Linear Technologies mikroschema LT3486, kuri turi du nepriklausomus draiverius ir veikia nuo vienos Ličio batarėjos.
Tai standartinis step-up impulsinis stabilizatorius su srovės matavimu ir maksimalios įtampos apsauga. Nors parašyta, kad nuo ličio elemento galima maitinti 2×8 baltus diodus, kitoje schemoje pavaizduota net 2×16 diodų! Kiek supratau ten įtampa neturi viršyti rodos 35V, o srovė ~25mA (priklauso nuo matavimo šunto, mikroschemos max srovė kiek didesnė) ir kiek diodų pajungsi visiškai nesvarbu.
Bjaurumas su mano mikroschema tai toks, kad ji “naujoviška”, be kojyčių ir šiaip pamažinta…
Schema labai paprasta. Visos detalės paprastos. Gal kiek teko pavargti su 10μH droseliais- ilgai ieškojau archyve mažiukų. Donoras buvo Samsung skaitmeninis fotikas. Dar buvo problemos su diodais. Panaudojau IR1F4 (10BQ040), 40V, 1A šotkis – nežinau ar jam užtenka greičio. Rekomenduojamas diodas ZHCS400, tai 40V, 400mA.
O štai čia pirmas blynas. Dar paleistas tik vienas kanalas- 9 balti šviesos diodai iš mobilių telefonų. Mano fotoaparatas nusprendė, kad šviesos užtenka ir blico neįjungė. Energijos šaltinis Liion akumas (4V), įtampa ant diodų grandinės- 29V. Įtampa ant nenaudojamos pusės- 36V. Schema šalta, šviesos diodai biški kaista.
Tolimesni pastebėjimai…
Continue reading →
Iš žurnalo:
Užrašas paveiksliuko viršuje: “Lietuviai sovietų piliečiais niekados nebuvo ir nebus!”
Apačioje įliustracijos paaiškinimas ir straipsnio antraštė:
“Lietuvių tauta griežčiausiai protestuoja prieš Maskvos planus”
Tokia nuotraukytė iš “Lietuvos Ūkininko” žurnalo.
Tekstas po nuotrauka:
Kalėdų švenčių ir Naujujų Metų proga sveikindami kovojančius fronte vokiečių ir lietuvių karius, reikšdami savo pagarbą ir prisirišimą, linkime daug ištvermės nugalėti didįjį žmonijos ir kultūros priešą- bolševizmą.
Jei norite atsispausdinti, spauskite čia.
Čia nuotraukytės iš labai seno laikraščio “Niva”. Bandymai nustatyti, ar mokinių intelektas matosi iš išvaizdos.
“Mokinių tipai. Gabūs mokiniai. Pagal nuotrauką daryta Chorobič kaimo mokykloje, Černigovo gubernija. “Nivos” autorinės teisės”.
“Mokinių tipai. Mažiau gabūs mokiniai. Pagal nuotrauką daryta Chorobič kaimo mokykloje, Černigovo gubernija. “Nivos” autorinės teisės”.
Dabar pasižiūrėkit į veidrodį ir nusistatykit savo grupė. Galit ir savo kaimynus susiklasifikuoti.
Gal pastebėjot, kad paskutiniu metu nieko sudėtingesnio neparašiau šiuose interneto puslapiuose, tik kelios žinutės iš “vandalizacijos” srities, kažkokie senų puslapių atkartojimai ar primityvios vieno vakaro schemos. Tai gavosi todėl, kad šiuo metu labai lėtai konstruoju sweep generatorių. Nežinau kaip jis Lietuviškai vadinasi- gal kintančio dažnio generatorius? Rusiškai tai “генератор качающей частоты”. Generatorius kurio dažnis kinta pagal išorinį veiksnį. Šiuo atveju- pagal oscilografo pjūklo signalą.
Dar prietaisas pilnai nesukonstruotas. Bet jau matomi šiokie tokie rezultatai:
Čia keraminio, 455kHz, filtro “amplitudinė-dažninė” charakteristika. Aišku dar nėra detektoriaus, žymų, bet bendrą vaizdą galima susidaryti. Gaila, kad neturiu su kuo palyginti savo rezultatus, todėl negaliu tvirtinti ar rezultatas teisingas.
Papildomai ši konstrukcija dar yra ir universalus plataus diapazono dažnio generatorius su sinuso, trikampio ir meandro formos išėjimu. Kiek pamanipuliavus reguliatoriais, trikampį signalą galima paversti pjūklo forma (kairiniu ar dešininiu).
Generatorius turi dažninės moduliacijos (FM) ir signalo užpildymo moduliacijos (PWM) įėjimus.
Continue reading →
