Šiandien nutariau biški pavandalizuoti kiek krūtesnes video plokštes. Į nagus papuolė keletas nVidia ir ATI produktų su AGP ir PCIe (PCI ekspress) lizdeliais. Su įvairiom atmintim ir jų kiekių. Čia video plokščių GPU koliažas:

O kad patikėtumėt, kad čia po vandalizacijos, o ne šiaip surinktos nuotraukytės- va nuotraukytė bendru planu. GPU iškirpti giljotina iš video plokštės.

Šiandien, į nagus papuolė šios plokštės:

ATI: Radeon 9600 XT, R360…
nVIDIA: Geforce FX, FX5700LE, Geforce 6500, Geforce 6600…

Abiejų gamintojų plokštės vienodo kietumo- žirklės kirpo vienodai. Gal kiek sunkiau ėjo per 9600 radeona- ten 128Mb atminties lustai kreivai išdėstyti ir tenka kirpti per juos. Pas visas plokštes radiatoriai pritvirtinti dviem plastmasiniais šūdeliais- užtenka pakišti atsuktuvą ir nulekia. Kiek tvirčiau pritvirtinti pasyvūs radiatoriai- čia pas mažesnio galingumo ATI plokštes. Užkišus atskutuvą tik pasigirsta toks triakšt ir aliumininis radiatorius skrenda per patalpą. 🙂

Ne visos plokštės papuolė į nuotrauka, bet manau, kad sulaužiau plokščiu už gerus 4000 litų. Tikrai geriau pasijaučiau. 🙂

Jei reikalingas reguliuojamas stabilizatorius, arba jei reikia stabilizatorius su nestandartine įtampa, galima pasinaudoti LM317 (LM117) įtampos stabilizatorium ar bet kokia kita analogiška mikroschema. Tai linijinis stabilizatorius (linear) ir ant jos nusodinamas energijos perteklius. Čia galioja tie patys įtampos kritimo ir galios išsiskyrimo dėsniai kai ir senesnėje žinutėje aprašytam įtampos reguliatoriui.

LM317 tai trijų kojų mikroschema, dažniausiai TO220 korpuse, bet yra žymiai mažesnių korpusų. Taip pat ir SMD versijų. Reikia atkreipti į mikroschemos cokoliuote- ji skiriasi nu 78xx serijos. Čia korpusas su varžtelio skylute prijungtas prie išėjimo.

Tipinė schema iš datasheeto. Vietoje dvieju rezistorių galima pastatyti vieną kintąmą ir su rankenėle reguliuoti išėjimo įtampą. Išėjimo įtampa teoriškai gaunasi nuo 1.2V iki max maždaug 28V. Maksimali srovė su TO220 korpusu- 1.5A (Čia aišku irgi teorija, nes reikia skaičiuoti galia ir išsiskiriančią šilumą).

Surinkau schemutę. Vietoje rezistorių panaudojau 10k kintamą rezistorių. Manau galima naudoti bet kokį rezistorių nuo maždaug 3K iki ? net nežinau kiek kiloomų. Deja kažkodėl man 1.2V minimumas nesigavo. Net ir užtrumpinus valdymo laidelį į žemę…

Šitas postas skirtas tiems žmogeliams, kurie kartais rašo man emailus ir klausia atrodo tokius žinomus daiktus…

Taigi, klausimas: kaip pasidaryti nedidelio galingumo stabilizuotos 3.3, 5, 6, 12, 15V įtampos šaltinį.

Pats primityviausias metodas- panaudoti įtampos stabilizavimo mikroschemą. Tai linijinis įtampos stabilizatorius- visa perteklinė energija išspinduliuojama šilumos pavidalu. Todėl dažnai reikalingas radiatorius…

Pagal dokumentacija, tiek įėjime, tiek išėjime turi būti kondensatoriai, kad mažinti įtampos pulsacijas. Bet pagrindas- trijų kojų detalė. Centrinė koja ir skylutė varžtui jungiasi prie korpuso, žemės, nulio.

Mikroschema gali turėti įvairius pavadinimus. Vakarietiškame pasaulyje tai 78xx serija. Pvz. 7805 tai 5V stabilizatorius, 7812 -12V, 7815- 15V ir t.t. Pilnas mikroschemos pavadimimas dažnai būna su papildomom raidėm, pvz. LM7805C. Buna ir visai mažyčių mikroschemu 78L05. Jos skiriasi tik maksimalia darbine stabilizavimo srove ir išspinduliuojama galia.

Tarybiniam pasaulyje arba Rusijoje jos turėjo savo pavadinimą, pvz. 5V stabilizatorius vadinosi КР142ЕН5, dažniausiai ant korpuso buvo rašoma sutrumpintai “КРЕН5”, kas skamba kaip “KREN5”. Todėl tokias mikroschemas pravardžiuodavo KRENAIS.

TO220 korpuse standartinis stabilizatorius leidžiam max 1…2A srovę (priklauso nuo modelio). Dažnai turi apsaugas nuo trumpo jungimo, perkaitimo ir neteisingo pajungimo. Bet ne visada, todėl rekomenduojama pasiskaityti datasheetą. Korpuso maksimali temperatūra 70…80 laipsnių. Teorinis galios maksimumas 20W su begaliniu radiatorium. Be radiatoriaus- tik ~2W. Su realiu radiatorium- 5…10W. Ką tie vatai reiškia? Tiek šilumos išsisklaido, tiek energijos galima atimti iš įėjimo įtampos. Biški matematikos:

Turim aparačiuką kuris naudoja 5V ir 1A. Statom mikroschemutę ir jungiam prie automobilio. Ten įtampa kai nedirba variklis būna 12V, o kai dirba- 14V. Skaičiuojam prie didžiausio įtampos skirtumo.

Ukrit=Umašinos-5V=14-5=9V

Vadinasi, ant stabilizatoriaus bus galia:

P=U*I=9*1=9W. (Jei srovė kils, galia mikliai augs- prie 2A jau 18W)

Taigi, tie 9W virsta šiluma. Tai daugiau už 1…2W, todėl reikalingas radiatorius.

Jungiant prie juodų, sieninių “adapterių”/transformatoriukų visada reikia pasimatuoti kokią įtampą jis duos prie darbinės srovės. Esu matęs “trafukų” ant kurių parašyta 12VDC, bet realiai ten buna vos ne 25V prie 250mA.

P=20*0.25=5W (!) ir tokiai mažai srovei jau prireikia radiatoriaus…

Dar vienas parametras- maksimali įėjimo įtampa. Ji apie 35V. Skaityti datasheetus.

Ir dar vienas parametras- minimalus įtampų skirtumas kai dar veikia stabilizatorius. Pvz. pas standartini 7805 tai 2.5V (t.y. 5V stabilizatoriui reikia paduoti 5+2.5=7.5V). Paprastai tai būna pora-trejeta voltų. Tačiau galima rasti tokių mikroschemų, kurios turi labai maža įtampų skirtumą. Pvz. LX8383 serijos mikroshemos min įtampos kritimas 1.3 … 1.5V. Beja, šios mikroschemos max srovė kiek didesnė- 7.5A

Ką daryti, jei mikroschemos stabilizuojama įtampa netinka? Kai reikia kiek didesnės? Labai paprasta, reikia centrinę koja jungti per rezistorinį įtampos daliklį:

Panašiai veikia ir su 78xx serija. Galima vietoje rezistorių pastatyti kintamą rezistorių ir su juo nusireguliuoti reikiamą išėjimo įtampą. Vėliau, jei norisi, galima išmatuoti kintamo rezistoriaus puseles ir pastatyti du paprastus rezistorius.

Dar galima vietoje rezistoriaus, centrinę koją jungti su žeme per diodą ar stabilitroną (zenerį)- tada išėjimo įtampa padidės diodo kritimo įtampa ar stabilitrono stabilizavimo įtampa. Pvz. 7805 ir 1.5V zeneris duos 6.5V išėjimą.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano senasi video kameros akumuliatorius padarytas iš 6 (šešių!) NiMH akumuliatoriukų nusibaigė ir nebelaikė energijos- vieno pakrovimo užtekdavo nepilnai video kasetei. Ir dar, giminės ir artimieji užtrumpino šitą akumą ir jis su triukšmu, sprogimais ir daugybe dūmų sudegė. Kameros originalus akumuliatorius labai brangus ir retas, nes kamera senoka. Teko pamastyti apie naujo akumo darymą. Buvo galimi 2 variantai- NiMH technologija arba Li-ion. Ličio jonai kiek brangesni, bet užtektų tik dviejų “bačkelių”, tuo tarpu, su NiMH reikia 6 vienetų. (Matyt kameros originalus akumas buvo Ličio). Viskas atsimušė į kainą ir projektas buvo pridarytas, kol nepasitaikė nešiojamų kompiuterių baterėjų. Jos maždaug 2005 metų gamybos ir geros talpos. Ant dėžutės buvo parašyta 14.8V 4400mAh. Viduje 8 akumuliatorių celės sujungtos pagal schemą 4×2. Vadinasi vienos celės talpa 2.2Ah.

Sekantis etapas- teisingas Li-ion pakrovėjas, kuris pagal visas taisykles kraus akumus. Deja visi mobiliakai viduje turėjo tik 1 celės kontrolerius, o kamerai reikia 2. Šiaip, kiek papuolė elektronikos visur stovėjo to pačio gamintojo- Benchmarq arba tiksliau sakant- Texas Instruments čipukai.
Ačiū geriems žmonėms iš newsgroupo ir geriems žmonėms iš texas instruments- aš gavau dvi mikroschemas skirtas dviejų celių krovimui. Tai BQ2057. Ir gerai, kad dvi… Skubiai surinkau schemutę pagal datasheeta, tranza paėmiau iš seno kieto disko. Termistorius įdėjau abu vienodus iš kompų akumų.

Deja, dėl nežinomos priežasties (schema surinkau teisingai) pirmas blynas parėjo dūmais- sudegė bq2057. Įlitavau antrąją, nusispjoviau per kairį petį ir paleidau- viskas veikia. Bet iškilo kita problema. Ant tranzo sodinama visa įtampą iš maitinimo šaltinio iki reikalingos Ličio baterėjai. O tranzas tai SMD tipo, be radiatoriaus. Maitblokis duoda apie 15V (nuo switcho, tipo 12V). Srovė tai ganėtinai didelė… (tranzas bent 2A laiko).
Todėl teko primontuoti stabilizatorių su LM2576. Tai impulsinis stabilizatorius, kuris gali atiduoti iki 3A išėjimo srovę. Gal kiek per daug, bet srovę per tranzą reguliuoja šuntinis rezistorius. Svarbu numušti įtampą. Kadangi naudojau second-hand stabilizatorių, tai teko panaudoti LM2576-5 t.y. su fiksuota išėjimo įtampa. Bet įdėjau kintamą rezistorių į feedback grandinę ir pakėliau išėjimo įtampą iki maždaug 9.4V (sakysim min 1V ant tranzo kritimas, O Liion reikia 8.4V max įtampos)

Šiaip ne taip su termoklijais sujungiau abi PCB plokštes į vientisą daiktą, pritvirtinau kištuką ir valio, pakrovėjas veikia ir pernelyg nekaista. Beja pačiam viršutiniam paveikslėlyje, kairėje, matosi pakrovėjas.

Darėm ryšio tyrimus su Kenwood TK-760G-1 racijom. Kol kas kiek nusivylęs ryšio kokybe…

Racijos dažnis kažkur tarp 136? ~ 174 MHz, išėjimo galingumas iki 25W (išėjimo kaskadas padarytas ant mitsubishi firmos hibridinės mikorchemos (modulio) M67741H). Pats modulis kiek galingesnis- tai 150 ~ 175MHz, 12.5V, 35W(max) dviejų pakopų stiprintuvas. Turėjau garbės vieną modulį sulaužyti, tai viduje stovi du tranzai (o gal ir mikroschemos) ir keli palaidi kondensatoriai ir droseliai. Sprendžiant pagal datasheet grafikus, šitie moduliai turėtų veikti ir už diapazono ribų, gal tik stiprinimo koeficientas bus mažesnis. (hint! galima ir kitą diapazoną užteršti, kad ir su Veronica FM + modulis)

Panaudojūs paprastas ketvirčio bangos ilgio strypines antenas buvo daromi eksperimentai. Deja ryšis kiek nuvylė- nepavyko susiekti su žaliakalniu. Nors daugiaaukščių rajone jos veikė gana dideliu atstumu. Itariu, kad jų diapazonos kažkiek pjaunasi su žaliakalnio radio stoties veikla. Nes su rusiška radijo stotele Маяк (164MHz, ~10…15W) ryšis buvo be priekaištų. Papildymas- iškėlus antena virš stogo viskas gerai. Pasirodo, kad aš visai išsiblaškęs- mano stogas jau geležinis! 🙂
Dabar reikia perprogramuoti Kenwoodus į kitus diapazonus ir vėl išbandyti. Tik čia bėda, kad kažkaip nepavyksta susijungti su ta racija. Padariau perėjimą iš RS232 į TTL lygius, susiradau ir gavau programinę įrangą, pajungiau ir nesigauna. Nors pusė darbo jau padaryta- racija ant savo displėjaus jau užrašo “-PC-” t.y. pereina į programinį režimą.

Papildymas: Pasidariau naują programerį ir jis puikiausiai veikia.

Dėl neįprastų karsčių aplink visur pradėjo augti kiek neįprasti augalai. Jų niekas čia specialiai nesodino, bet pavaikščiojes po savo kiemą, kaimo gatvelę ir kitus kiemūs, šių augalų radau daugybę…

Nežinantiems botanikos, tai Cannabis sativa, Lietuviškai- kanapės. Tai dilgelių šeimos augalas, seniau dažnai auginamas kaime. Iš jo būdavo vejamos virvės. Atradūs, kad kanapėse yra narkotinių medžiagų ir pradėjus jas rūkyti, jas auginti uždraudė. Bet prieš gamtą nepapūsi- jos auga pačios. O jei norite užsiauginti namie ant palangės, siūlyčiau pasidomėti kanarėlių lesalo sudėtim. Nors ten ir sėklų mišinys, bet šią dilgėlę lengvai atskirsit.

Todėl galima nesistebėti, kodėl šuniui kartais užeina aršumo priepuoliai. Ir per kelias sekundes paleidžiama vata iš pagalvėlės…

Šiaip čia šuo sudraskė pagalvę. Drasko šiaip iš piktumo, kad buvo pririšta keliom minutėm, ne dėl kanapių poveikio. Beja, atsiprašom dėl nuotraukų kokybės- tai kadrai iš video filmuko. Foto aparato nebuvau paėmęs.

Dėl Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės susiformavo taip vadinamas švenčių “tiltas”. Net keturios dienos laisvos. O ir gamta nepasikuklino su šiluma. Pavėsyje kiek virš 30 °C temperatūros. O štai ant saulutės kai kurie termometrai persipildė… O jie juk baltos spalvos:

Žinant, kad Lietuvoje 22 laipsnių oras jau laikomas “karštu”… Situacija kiek pablogina didelis santykinis oro drėgnumas. Uždarytas kambaryje “drėgnometras” rodos virš 80% drėgmės.

O dabar biški prisiminimų iš netolimos praeities. Tai sausio 20 dienos žinutė iš Henko blogo (penkių mėnesių senumo):

Grubiai šnekant- apie 70 laipsnių temperatūros svyravimai.