Darėm ryšio tyrimus su Kenwood TK-760G-1 racijom. Kol kas kiek nusivylęs ryšio kokybe…

Racijos dažnis kažkur tarp 136? ~ 174 MHz, išėjimo galingumas iki 25W (išėjimo kaskadas padarytas ant mitsubishi firmos hibridinės mikorchemos (modulio) M67741H). Pats modulis kiek galingesnis- tai 150 ~ 175MHz, 12.5V, 35W(max) dviejų pakopų stiprintuvas. Turėjau garbės vieną modulį sulaužyti, tai viduje stovi du tranzai (o gal ir mikroschemos) ir keli palaidi kondensatoriai ir droseliai. Sprendžiant pagal datasheet grafikus, šitie moduliai turėtų veikti ir už diapazono ribų, gal tik stiprinimo koeficientas bus mažesnis. (hint! galima ir kitą diapazoną užteršti, kad ir su Veronica FM + modulis)

Panaudojūs paprastas ketvirčio bangos ilgio strypines antenas buvo daromi eksperimentai. Deja ryšis kiek nuvylė- nepavyko susiekti su žaliakalniu. Nors daugiaaukščių rajone jos veikė gana dideliu atstumu. Itariu, kad jų diapazonos kažkiek pjaunasi su žaliakalnio radio stoties veikla. Nes su rusiška radijo stotele Маяк (164MHz, ~10…15W) ryšis buvo be priekaištų. Papildymas- iškėlus antena virš stogo viskas gerai. Pasirodo, kad aš visai išsiblaškęs- mano stogas jau geležinis! 🙂
Dabar reikia perprogramuoti Kenwoodus į kitus diapazonus ir vėl išbandyti. Tik čia bėda, kad kažkaip nepavyksta susijungti su ta racija. Padariau perėjimą iš RS232 į TTL lygius, susiradau ir gavau programinę įrangą, pajungiau ir nesigauna. Nors pusė darbo jau padaryta- racija ant savo displėjaus jau užrašo “-PC-” t.y. pereina į programinį režimą.

Papildymas: Pasidariau naują programerį ir jis puikiausiai veikia.

Dėl neįprastų karsčių aplink visur pradėjo augti kiek neįprasti augalai. Jų niekas čia specialiai nesodino, bet pavaikščiojes po savo kiemą, kaimo gatvelę ir kitus kiemūs, šių augalų radau daugybę…

Nežinantiems botanikos, tai Cannabis sativa, Lietuviškai- kanapės. Tai dilgelių šeimos augalas, seniau dažnai auginamas kaime. Iš jo būdavo vejamos virvės. Atradūs, kad kanapėse yra narkotinių medžiagų ir pradėjus jas rūkyti, jas auginti uždraudė. Bet prieš gamtą nepapūsi- jos auga pačios. O jei norite užsiauginti namie ant palangės, siūlyčiau pasidomėti kanarėlių lesalo sudėtim. Nors ten ir sėklų mišinys, bet šią dilgėlę lengvai atskirsit.

Todėl galima nesistebėti, kodėl šuniui kartais užeina aršumo priepuoliai. Ir per kelias sekundes paleidžiama vata iš pagalvėlės…

Šiaip čia šuo sudraskė pagalvę. Drasko šiaip iš piktumo, kad buvo pririšta keliom minutėm, ne dėl kanapių poveikio. Beja, atsiprašom dėl nuotraukų kokybės- tai kadrai iš video filmuko. Foto aparato nebuvau paėmęs.

Dėl Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės susiformavo taip vadinamas švenčių “tiltas”. Net keturios dienos laisvos. O ir gamta nepasikuklino su šiluma. Pavėsyje kiek virš 30 °C temperatūros. O štai ant saulutės kai kurie termometrai persipildė… O jie juk baltos spalvos:

Žinant, kad Lietuvoje 22 laipsnių oras jau laikomas “karštu”… Situacija kiek pablogina didelis santykinis oro drėgnumas. Uždarytas kambaryje “drėgnometras” rodos virš 80% drėgmės.

O dabar biški prisiminimų iš netolimos praeities. Tai sausio 20 dienos žinutė iš Henko blogo (penkių mėnesių senumo):

Grubiai šnekant- apie 70 laipsnių temperatūros svyravimai.

Šitą daikčiuką (heatpipe) tikrai nenorėjau sulaužyti. Norėjau tik palenkti ir pritaikyti transportuoti šilumą nuo video plokštės į kompiuterio korpusą. “Iš fabriko” vamzdelis buvo sulenktas 180 laipsnių kampu ir transportavo šilumą iš vieno video plokštės radiatoriaus į kitą. Kai vamzdelį kiek palenkiau, plonasienis varinis vamzdelis ėmė ir nulūžo. Todėl atsargiai su savo vamzdukais.

Viduje ryškiai buvo žemesnis slėgis nei atmosferinis, nes lūžtant lygtai pasigirdo įsiurbimo garsas. Viduje radau varinio laido ir kelis lašelius skysčio. Labai atsargiai pauosčiau, bet nebuvo jokio kvapo. Poto net lyžtelėjau- jokio skonio… dar gyvas 🙂 Manau, kas šis vamzdelio modelis buvo užpildytas vandeniu. Vikipedija rašo, kad jų viduje buna įvairus skysčiai- nuo skysto helio (ypač šaltiems vamzdžiams), spirito, vandens ar gyvsidabrio (ypač karštiems).

Manau, kad kiniečiai nepanaudojo jokio brangaus skysčio. Virimo temperatūra pasiekta sumažinant slėgį vamzdelyje.

Truputi teorijos: šiluminis vamzdis (heatpipe) veikia dėl fizikinio efekto, kai verdančio skysčio temperatūra nebekyla. Štai paprastas vanduo, yprastam slėgyje verda prie 100° C. Ir kol visas vanduo neišverda, tol temperatūra nekyla. Vanzdelyje skystis verda, jo garai papuola į “šaltąjį” vamzdelio galą, ten kondensuojasi, atiduodą visą šilumą ir virsta skysčiu. Skystis vėl patenka į “kartštąją” zoną ir vėl pradeda virti ir siurbti šilumą. Pagrindinis triukas tame, kad ta laido pynė viduje veikia kaip kapiliarinis siurblys. Todėl vamzdelis veikia bet kokioje padėtyje.

Kadangi kartas nuo karto aš laužau įdomius daiktus kad pažiūrėti jų vidurius, tai nutariau sukurti atskirą kategoriją pavadinimu “vandalizacija”.

Šio įrašo auka (tiksliau aukos)- trys compact flash dydžio “micro drive” kieti diskai:

Nulupus lipdukus ir apsaugines skardas gauname tokį vaizdelį:

Tai mažyčiukas 2 gigų kietas diskelis. Esant šiuolaikinei flash-rom technologijaim visiška atgyvena.

Išlupau dvitaktį stiprintuvą iš senoviško juostinio magnetofono. Magiukas labai mažai dirbęs, nes lemputės nė kiek nepajuodusios. Taip dvi 6П14П (EL84, 6BQ5) ir 6П2П (12AX7). Ir aišku atitinkamas transformatorius.

Vienas įdomus ir kiek sentimentalus pastebėjimas- lemputės ir beveik visi komponentai pagaminti tais pačiai metais ir tą patį mėnesį kai aš gimiau. Taigi schemutė tokio pat amžiaus kaip ir aš.

Taip pat išskrodžiau keletą senų telikų…

… ir išlupau visą kolekciją galingų pentodų iš skleistinės. Tai: 6П36С, 6П44С, 6П45С. Gana galingos lempos, rusiškuose saituose mačiau garso stiprintuvu schemas su tokiom. Taip pat mačiau ir radio siustuvus…

Kartais reikia nedidelio galingumo keitiklio kokiam nors aparatui. Ir nesinori vynioti transformatorius. Taip pat nesinori naudoti brangias specializuotas mikroschemas. Galima padaryti klasikinį step-up įtampos stabilizatorių su NE555 (ar bent kokiu analogišku 555 taimeriu). Induktyvumas panaudotas schemoje taip pat pirktinis ir jo vynioti nereikia. (schema rasta internete, priglausta prie kito projekto).

Štai schema:

Schema spausdinimui.

Keletas komentarų: šią schema surinkau kad užmaitinti neonines inkikatorines lemputes. Man reikėjo apie 200V pastovios įtampos. Bet reguliavimo metu, sukinėjant kontamą rezistorių galima nusistotyti įtampa nuo Vin iki maždaug tiek, kiek laiko mosfetas, diodas ir kondensatorius.

Schemoje surašytos teorinės detalių reikšmės, bet renkant aš visų detalių neradau, todėl naudojau kas papuola po ranka.

Pirmiausia, T1 parašytas MPSA42… nu kam čia reikalingas aukštavoltis tranzistorius aš nesupratau. Manau autorius paprasčiausiai turėjo tokių daug ir juos panaudojo. O aš tokio neturėjau, bet čia įtampos vistiek negali viršyti įtampų leistinu NE555 taimeriui. Todėl panaudojau “standartinį” mano projektuose tranzistorių iš kompų maitblokio C945 (50V, 0.1A, npn). C9 kondensatorių įdėjau 100pF. Jo ir rezistoriaus R37 paskirtis- slopinti aukšto dažnio parazitinius virpesius droselyje (snubber circuit). Kintamą rezistorių R40 įdėjau 10K, R38- 470K. Diodą D1 įdėjau iš AT maitblokio rekuperacinės grandinės- FR154. Čia svarbu, kad diodas būtų greitas ir aukštavoltis. L1 tai 100μH, 1A droseliukas iš parduotuvės, bet jie neturėjo 100μH tai įdėjau 150μH.

Mano reikmėm radiatoriaus ant pagrindinio raktinio tranzo nereikia.
Surinkus schemutę, reikėjo tik su kintamu rezistorium susireguliuoti reikiamą įtampą. Beja, daiktas smarkiai trenkia per nagus- dar ir kondiką C6 įdėjau 10μF…

Brolis padovanojo antikvarinį radio lempų žinyną. Pasirodo jo Antikvaro parduotuvėje būna daikčiukų ir elektronikos megėjams. Dar jis padovanojo tikrai antikvarinių radio lempų- 1920…1930 metų laidos. Su egzotiniais maitinimais ir lizdais.

Tai pirmas tomas žinyno išleisto Leipcige, 1958 metais. Nors tai tik pirmas tomas, bet visos populiariausios lempos jame yra. Žinynas trim kalbomis: vokiškai, angliškai ir rusiškai

Labai gražiai vokiškai skamba radio lempos: Röhren, manau tariasi maždaug taip: “Rioren” 🙂

Žinyne 549 puslapiai. Gražiai ir kokybiškai atspausdinta. Bet klasikinė klaida vistiek palikta. Rusiškos lempos 6Н2П cokoliuotė parodyta kaip 12AX7, t.y. kad “ekrano” kontaktas pajungtas prie kaitinimo vidurio. Taip pat analogų lentelėje neparašyta, kas kaitinimo įtampos skiriasi.

Radau stalčiuje indikatorinę lempą. Angliškai ji vadinama “magic eye”. Ji buvo naudojama radijose indikuoti tikslų radio stoties nustatymą, o magnetofonuose įrašymo lygį. Nutariau priderinti prie savo lempinio stiprintuvo, kad “rimčiau atrodytu”.

Va kas gavosi.

O čia nuotraukytė iš interneto, su daugiau “atsidariusiu” spinduliu.

Schemą surinkau maždaug tokią (kairėje), bet lemputė rodo oscilogramas, todėl nieko gero nesimato. Todėl reikia daryti pagal schemą dešinėje. Tas detektorius išskiria vieną pusperiodį iš signalo ir su kondikais nufiltruoja neįžiūrimus aukštus. Padarius pagal antrą schemą (tiksliau, pagal abiejų schemų hibridą) gavosi jau žymiai geriau. Kaip ir rašo komentaruose, kondensatorių 0.1 reikia parinkti pagal “skonį”.

Lemputė tai rusiška 6Е1П arba europietiškas analogas EM80.

Mažas video (xvid, 300kb).