Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, aš tebetyrinėjų elektrą taupančias lemputes. Ypač po to, kaip nupirkta Maximoje lemputė numiro per kelias dienas. Nu jau kinietiška lemputė išgasdino savo surinkimo kokybe…
GE lemputė dar neatburta. Bet internete, labai užkistoje vietoje radau mažą schemute, kuri labai labai primena kinietiškos lemputės schemą.

Gali būti su klaidom

Keletas žodžių apie schemą. Lygintuvo B1 ir C4 paskirtį visi supranta. Čia nėra jokiu galios kompensavimo įrenginiu- primityvas ir piguma. C4 apie 400v ir 10mkf. Lempos energija yra reguliuojama L1 droseliukyje. Pačio generatoriaus veikimo ir reguliavimo principo dar iki galo nesupratau.

PTC rezistorius yra naudojamas lempos paleidimui. Toks tikrai yra pas GE lemputę, bet pigioje maximos lempoje to neradau.

GE lemputėje transformatorius paprastesnis- turi tik dvi apvijas. Jie naudoja skirtingus lauko tranzus, taigi valdymo grandines galima ir sulygiagretinti.

Taigis, dirbo dirbo jūsų kompiuteriukas, o vėliau pradėjo neiššio neišto persikrovinėti, striginėti ar iš viso nebeįsijungti. Kas gi nutiko? O gal tai standartinė kondensatorių problema? Atidarykit kompo dėžę ir pažiūrėkit į kondensatorius. (Kondikai tai tokie aliumininiai cilindriukai, apvilti plastikiniu apvalkalu. Jie dažniausiai į motinines įstatomi rankiniu būdu). Jie kondensatoriaus viršus ar apačia išsipūtė ar netgi matote kažkokias išskyras, jūsų motininės plokštės kondikai “parėjo”. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad taupydami, kiniečiai įdėjo pigias detales. Reikia dėti ne bet kokius kondikus, bet kondensatorius su maža vidine varža, specialiai pritaikytus impulsiniems maitinimo šaltiniams.

Susprogę ir ištekėję kondikai

Dažniausiai plokštėse naudojami 1000 … 2500 mkf x 6.3V kondensatoriai. Jei problema pastebėjot laiku- kol dar nesudegė procesorius ar dar kas nors, galima suremontuoti. O jei kompas jau nebeįsijungia, gali būti ir daugiau problemų: sudegė raktiniai lauko tranzai (mosfet), pasvilo procesorius.

Galit paklausti: Ar aš galiu suremontuoti pats? Atsakymas: Jei moki lituoti daugiasluoksnes plokštes, Taip!

Kaip keisti kondensatorius? Nedidelė problema. Jums reikės keletos instrumentų: “galingo” lituoklio (apie 40 … 60W), naujų kondensatorių ir truputėlio lydmetalio su kanifolija.

Pirma apžiūrėkit motininę plokštę ir suskaičiuokit kondensatorius. Jums reikia pakeisti visus kondensatorius (1000 mkf ir daugiau). eikit į radio komponentų parduotuvę ir nusipirkit naujus kondikus. Atkreipkit dėmesį į atstumą tarp kondensatoriaus kojų. Taip pat pirkite ne bet kokius kondensatorius, bet kondensatorius su maža vidine varža, mažu induktyvumu- pritaikytus dirbti impuslinese schemose. Įdėsit šūdinus kondikus- supliaškinsit motiną.

Pasiruoškit darbo vietą. Jei jūsų drabužiai elektrinasi, galit nė nebandyti remontuoti kompus- iškrovos sugadins elektroniką.

Pakaitinkit vieną kondensatoriaus koją ir palenkit kondiką į šoną. Bet vos vos, tik miletrą ar panašiai. Poto pakaitinkit kitą koją. Neskubėkit ir nenaudokit jėgą- sugadinsit plokštę. Taip žingsnis po žingsnio ir išlupsit detalę. Lupdami pažiūrėkit kaip kondikas įdėtas- tai poliarizuotos detalės. Svarbu kur pliusas, o kur minusas. Paprastai ant plokštės būna pavaizduota kaip dedasi kondensatorius.

Kai kondensatorius išimtas, išvalykite skylutes. Lengviausia tai padaryti su specialiu atsiurbimo įrenginiu (~10Lt toj pačioj detalių parduotuvėj) arba paprasčiausiai papūsti į skylę. Galima net su dantų krapštuku pravalyti skylę- pašildai ir įkiši.

Įdėkite naujus kondensatorius, prilituokite ir nukirpkit nereikalingus laidus.

Kai visi kondikai pakeisti, prasitestuokit savo plokštę- gal ir veiks. 🙂

Visi žino tas elektros energiją taupančias lemputes. Jos naudoja standartinį lizdą, bet atrodo kaip dienos šviesos lemputė surangyta į vieną vietą. Jos naudoja mažiau srovės, bet šviečia daugiau. Jos dažnai būna pažymėtos “Watų ekvivalentais”. Kaip rašo GE saitas, žmonės yra įprate šnekėti apie lempučių galingumą matuojama vatais, todėl žmogus nelabai norės pirkti lemputę kuri naudoja tik 20W ir įsukti ją vietoj 100W lempos. Todėl įvedė “švietimo watus”. Jie rodo kokio galingumo paprastą kaitrinę lempą reikia pajungti, kad gautum tiek šviesos, kiek šviečia šį lemputė.

Kas yra viduje tokios lemputės? Korpuso pagrinde yra elektroniė plokštė su keliom detalėm- elektroninis balastas. O lempa tai paprasta liuminiscencinė lemputė.

GE lemputės balastas padarytas su lauko tranzistoriais (MOSFETais): IRFR310 ir SFR9310, tuo tarpu pigi lemputė iš Kinijos naudoja paprastus tranzistorius. Aišku Kinietiškoje lempoje nėra nei filtruojančių droselių nei saugiklio.

Aš pabandysiu nupaišyti šios lempos balasto schemą. Dėmesio, schemoje gali būti klaidų.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, mano aukšto dažnio generatoriau galingumas yra nedidelis. Iš pradžių, aš nutariau pasidaryti galios stiprintuvą nuo nulio. Bet vėliau prisiminiau, kad kažkur garaže turi mėtytis senas galios stiprintuvas nuo kažkokio istorinio mašinos telefono. Dargi ne GSM laikų. Man pasisekė ir aš jį radau. Stiprintuve trūko vieno galios tranzo- bet man užtenka ir esamo galingumo. Aš gi nenoriu transliuoti visam miestui savo signalų. Patikrinęs internete tranzistorių aprašymus pamačiau, kad iš esamų detalių aš galiu išpešti iki 10W galios. Plokštėje daugybė detalių. Yra netgi išėjimo galios matuotojas ir kitos įvairus niekalas. Aš į juos nekreipiau dėmesio. Taip pat ir nesinagrinėjau tranzo bazių užmaitinimo (pagaminto ant LM723H). Paprasčiausiai pajungiau maitinimą ir radau, kad į bazes paduodama 0.7V nežiūrinti į maitinimo šaltinio įtampą.

Tai supaprastinta schema. Pastorintos linijos reiškia kažkokias linijas ant PCB. Jos prie 400MHz kažką gal ir reiškia, bet prie 100…

T1: 2N5944 npn Pout=2W, Pin=0.18W; T2: 2N5946 npn Pout=10W, Pin=1W. Tranzistoriai dirba iki 470MHz.

Pirmiausia man reikėjo perstumti stiprintuvo diapazoną. Nuo 400MHz iki 100MHz. Visu tarpkaskadinių ryšių kondensatorių talpa stipriai padidinau. Prilitavau papildomus 18…47pF kondensatorius (kokius radau). Taip pat suspaudžiau droselių apvijas (po testo nusprendžiau juos pakeisti). Taip pat pritvirtinau radiatorių, nes originalusis seniai prarastas.

Va kaip viskas atrodo.

Maitinimą padaviau iš kompiuterio maitblokio. Pradžiai naudojau tik 5V.

Antena tai standartine 1/4 bangos, 50 omu banginės varžos antena 100MHz. Jo elemento ilgis 70cm. Ją nusikopijavau iš kito interneto puslapio (tingiu versti):

Another suitable antenna is the so-called “Quarter wave Ground plane”, as shown in figure. It consists of 5 elements of the same type and length as on the dipole. The center one radiates the signal, while the others make a so-called ground plane. D shows how the elements are assembled with a chassis-mount BNC socket. The middle rod is soldered to the center connector, while the lower ones are soldered in the bolt holes. They could preferable be bent under (an soldered to) the next as shown, to give mechanical strength. These rods should not point straight out, but be bent 30-45 degrees downwards. This antenna has 50 ohms impedance, and should be connected to a 50 ohms cable without a balun. It’s important that the antenna is placed high and free. At FM frequencies, the transmitting power don’t affect the range much, it’s more important to have a clear view towards the listeners. If you put a little effort in finding a good location, you can get quite far even with a small transmitter. The antenna should be placed outdoors (preferably on the roof) since both trees and buildings obstruct FM signals. If someone starts asking, remember that such an antenna is good for reception too!

Pasibandžiau šį “siustuvą” ir atrodo, kad jis veikia. Reikia tik padidinti L2 ir L5 induktyvumą. Jei pernely maži žemajai FM diapazono pusei. Taip pat reikia padoriai pritivirtinti radiatorius- tranzai kaista. Reikėtu kur naus gauti kokį matuoklį kad patikrinti ar gerai susiderino antena-kabelis ir įšėjmo kaskadas.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, vienas iš galimu plazminio televizoriaus defektu yra juodoji mirties linija. Ją sukelia vienos mikroschemos, priklijuotos prie lanksčios plokštės (PCB), gedimas. Jei būtų pažeistas pajungimo laidas or kontaktas, juodos linijos būtų žymiai siauresnės. O jei būtų pažeista “paskirstymo” mikroschema, tai juosta būtų 4 kartus platesnė, arba net ekranas užtemtamsėtu iki galo. Kodėl sugenda šį mikroschema? Dažniausiai jos genda nuo gamyklinio broko, perkaitimo ar elektros iškrovos.

Čia jus matote lansčią plokštę atklijuota nuo nuo TV panelės. Čia matote keturias mikroschemas. Paprastai būna sugedusi tik viena, bet reikia keisti visą matricą! Faktiškai, jei sugenda viena mikroschemutė, tenka pirkti naują televizorių. O plazminiai televizoriai kainuoja jau kaip kelios karvės!

Šią plokštę galima atklijuoti nuo matricos stiklo, bet kaip ją priklijuoti atgal? Kontaktai labai siauri.

(Tie baisūs stori ir mėlyni brūkšniai tai milimetrai)

Taip pat reikalingi kažkokie specialūs klijai. Šios problemos toliau tiriamos.

Iš keletos neveikiančių LG plazminių televizorių pasidariau vieną tokį pusiau veikianti. Jis skirtas žaidimams ir visokiems destrukciniems testams. Taigi pirma plazminio teliko apžvalga.

Labai senas (21 metų) Panasonic TV su įprastu kineskopu ir 2004 metų LG plazminis monitorius.

Plazminė displėjaus panelė (PDP) yra didelis stiklinis įrenginys- dvi stiklinės plokštės padengtos permatomais laidininkais. Viename stikle laidininkai eina horizontaliai, kitame vertikaliai. Tarpas tarp plokščių užpildytas įnertinėmis dujomis. Galinis stiklas dar padengtas specialiu liuminiforu. Kai įtampa paduodama į vieną horizontalią eilutę ir vieną vertikalų stulpelį, įvyksta išlydis viename taške. Išlydis generuoja ultravioletinius spindulius kurie aktyvuoja liuminiforą. Liuminiforas spinduliuoja matomus spindulius. Galinė stiklinė plokštė priklijuota prie didelės aliumininės plokštės. Ji skirta nuvesti šilumai nuo PDP.

Prieš PDP pastatytas stiklo ir plastiko paketas. Jis skirtas apsaugoti delikačią PDP ir taip pat apsaugoti žmones nuo PDP karščio. Tas pat stiklas atlieka ir spalvų filtro vaidmenį.

Plazminio TV viduje yra daugybė elektronikos. Labai didelis maitinimo šaltinis, specializuotas konpiuteris vaizdo apdorojimui ir dekoderiai-registrai. Dekoderiai-registrai, tai specialios mikroschemos kurios komutuoja minėtas eilutes ir stulpelius. Lanksčių laidininkų pagalba šios mikroschemos priklijuotos prie panelės stiklo. Šias mikroschemas neįmanoma pakeisti. Jei sugenda poros dolerių vertės mikroschema reikia keisti kelių tūkstančių vertės matricą.

Tai juodoji mirties juosta.

Pas šiuos TV yra daugybė kištukų: VGA, kompozitinis video įėjimas, komponentinis video įėjimas, garso įėjimas, RS-232, distancinio kištukas, maitinimo lizdas.

Ant ekrano matosi kažkoks triukšmas. Gal ką blogai surinkau ar ekranavau.

Bus daugiau…

Jei norite pasidaryti dvipusę spausdintą plokštę (PCB) namuose jums reikės keletos dalykėlių: dvipusės fotorezistu dengtos plokštės, truputis natrio šarmo (NaOH) arba paprasto kanalizacijos valiklio su šarmu, truputis plokščių ėsdintojo (mano atveju azoto rūgšties tirpalo HNO3), plokščių kūrimo programos, gero printerio, permatomos plėvelės, klijų, dviejų ultravioletinių lempų.

Pirma, susikurkit savo PCB. Aš pvz naudojuos Eagle programa. Atspausdinkit abu sluksnius atskirai. Dabar suklijuokit 2 plėveles ir kokį nors tarpiklį, kad padaryti vokelį plokštei. Tarpiklio storis turi būti toks pats kaip plokštė arba vos vos plonesnis. Suveskite visas skylutes.

Nuimkite apsauginę mėlyną plėvelę nuo plokštės.

Įdėkite voką su plokšte tarp dviejų UV lempų. Nejudinkite lempų, plokštės ar voko kol vyksta švitinimas.

Po apšvitinimo išryškinkit plokštę natrio šarmo tirpale. Ryškinkite lėtai, su silpnu tirpalu. Koncentruotas tirpalas gali nuplauti ir reikalingas dalis.

Įdėkite plokštę į ėsdinimo tirpalą.

Ir pasigrožėkit rezultatu. Visos skylutės suvestos. Dabar laikas išgręžti vieną kitą skylutę.

Kitoje žinutėje rašiau, kad mano FM generatorius pernelyg silpnas kad glušintu nutolusius kaimynų radio imtuvus. Ir aš prisiminiau, kad turiu kažkur garaže seną siustuvą- imtuvą (raciją, transyverį). 16P22B-1 (16Р22В-1, 16R22V-1). Tai 146 – 174 MHz FM radio diapazono įrenginys. Šėjimas jau nemažas 8…15W. Jei perstumti į transliacinį diapazoną, tai manau uždusintu radijas visam mažam miestelyje. 🙂

Atidariau racijos korpusą ir nuskanavau. Norėjau pažiūrėti, ar dažnius galima perstumti.

Šis senas siustuvas naudoja skaitmeninį dažnio nustatymą su PLL pagalba. Pats PLL sukonstruotas iš palaidų detalių. Naudojant dabartines detales, galima vietoje visų tų auksnių detalių įdėti vieną mikroschemą. Kad ir TSA6057. Čia iš datasheeto: The TSA6057 is a bipolar single chip frequency synthesizer manufactured in SUBILO-N technology (components laterally separated by oxide). It performs all the tuning functions of a PLL radio tuning system. The IC is designed for application in all types of radio receivers.

Jeigu tik būtų laisvo laiko ir noro…

Šią raciją išbandžiau su jos fiksuotu dažniu. Aš galėjau kalbėtis su savo kaimų be jokių trukdžių. Vienoje pusėje antena originali stacionari, o kitoje pusėje laido galiukas.

Už nedidelę sumą aš įsigijau labai sena aukšto dažnio generatorių. Generatorius pagamintas apie 1960 metus. Bet dar veikia. Atidariūs korpusą, pastebėjau, kad kai kurios radio lempos pakeistos į naujesnes. Rodos iš 1978 metų… Visos aukšto dažnio grandinės paslėptos labai solidžiu ekranu. Įšėjimo ateniuatorius padarytas kaip kažkoks judantis bangolaidis.

Generatoriaus įšėjimas yra nuo 16MHz iki 126MHz. Taigi, jis dengia visą FM radio diapazoną. Įšėjimas yra iki 0.1V. Gal kiek mažai mano eksperimentams…

O dabar trumpa istorija: Kai kada tu turi kokius nors debilus, idiotus kaimynus kurie visą dieną garsiai klausosi kokios nors debilnos radio stoties, kuri groją vemti verčiančią muziką siaurakakčiams klausytojams. Ir jie klausosi tą muziką labai garsiai. Ir nieko negali padaryti, nes pagal įstatymūs jie tai gali daryti.

Taigi, paemi seną FM generatorių, įkiši paprastą laidą į išėjimą, nureguliuoji į norimos stoties dažnį ir įjungi pilną galingumą, kad užglušinti radio stotį. Dabar kaimynai klausys 1000Hz toną, tavo mėgiamą muziką (jei naudosi moduliavimą pagal išorinį signalą) ar paprastą tylą (tik nešėjas, be moduliacijos).

Aišku, kiekvienam žmogui kiek sunkoka gauti tokį generatorių, taigi reikia pasidaryti panašų įrenginį. Apsilankykit mano puslapiuose ateityje ir gal rasit schemą.

Iš vietinio fabrikėlio atvežė biški gamyklinio broko. Teros stiprintuvų, moduliatorių, filtrų, skirstytuvų ir kitokių keistų dėžučių. Štai nuotraukytė kelių įdomių įrenginių. Man jie patiko todėl, kad manau, kad šie aparatai turi pernelyg daug kištukų. Ypač tas mažes. Jame nėra nei vieno aktyvinio komponento. Ir gedimas pažymėtas strėliuke- blogas kištukas. Kas gi daugiau suges aparate su tiek kištukų? 🙂

Didesnis daiktelis jau labiau komplikuotas. Ten jau daugybė kondensatorių, diodų, ričių, tranzų ir net kelios mikroschemos. Šie daikčiukai tikrai nepanaudojami buityje, bet labai jau grąžūs. Ir tiek daug kištukų… 🙂 Šiaip, geros dėžutės konstravimui, gaila kad be dangčiukų. Nu ir dar gal išlupsiu keletą naudingų detalyčių savo konstrukcijom.