Category Archives: Betkas

Funkcinis generatorius

Mano audio stiprintuvų testavimui man reikėjo generatoriaus. Taip pat aš turėjau MAX038 mikroschemos pavyzduką. Tai ištrauka iš techninio aprašo:

MAX038 tai aukšto dažnio, precizinis funcijų generatorius generuojantis stabilius, aukšto dažnio, trikampio, meandro ir sinuso formos signalus. Generatoriui reikia labai mažai išorinių komponentų. Išėjimo dažnis gali būti kontroliuojamas įtampa ar parastu rezistorium pajungtu prie vidinio stabilizuoto 2.5V šaltinio ir vienu kondensatorium. Dažnio diapazonas nuo 0.1Hz iki 20MHz. Taip pat galima reguliuoti signalo užpildyma naudojant specialų įėjimą, į kurį paduodamas ±2.3V kontroliuojantis signalas. Tiek dažnio, tiek užpildymo įėjimai yra nepriklausomi.

osc

Naudojant šiuos įvadus galima padaryti dažninę moduliaciją ar sweep generatorių.
Signalų formas parenkamos paduodant TTL lygio signalus į specialius įvadus mikroschemoje. Išėjimo signalas gali pasiekti 2VP-P ir yra simetriškas žemės atžvilgiu. Žemos įšėjimo varžos išėjimas duoda iki ±20mA srovę.

Signal generator circuit diagram
Schema spausdinimui.

Detalių išdėstymas:
Signal generator PCB

Detalių vertės yra aprašytos MAXIM firmos interneto puslapiuose patalpintoje techninėje informacijoje.

Spausdintos plokštės paveiksliukas PDF formate.

Talpos matuoklis su PIC

Vokiškuose (sprut.de) puslapiuose aš radau mažą schemutę kuri matuoja kondensatorių talpą. Schema skirta testuoti elektrolitinius kondensatorius. Teorinė dalis aprašyta autoriaus puslapiuose- ten paaiškinta, kad matuojama krovimosi ir išsikorvimo greitis. Pagal autorių, schema gali matuoti talpas nuo ~10µF iki ~65 500 µF. Prietaisas nėra labai tikslus, bet visai tinkamas testuoti elektrolitus iš motininių plokščių.

Schemą surinkau ant maketinės plokštės. Tas spalvotas kabelis einantis už paveikslėlio ribų yra ICSP kabelis į mano Willem programuotoja.

Capacitance meter

Schema yra labai paprasta. Procesorius tai Microchip PIC16LF876A-I/SP (išbandžiau būtent tokį) ar PIC16F876A.

Circuit diagram- matuoklio schema
Didesnė schema spausdinimui.

ICSP jungties aprašymas: DATA-RB7(pin 28), CLCK-RB6(pin 27), Vpp-MCLR(pin 1), Vcc-Vdd(pin 20), GND-GND(pins 8 & 19).

Dėmesio! Prieš jungiant kondensatorių prie schemos, jį reikia iškrauti. O kitaip supliaškinsit PICą.

Programinė įranga (ASM ir HEX).

Dažnimatis

Elektronika.lt ir autoriniuose sprut.de puslapiuose yra paprastučio dažnimačio (o gal dažnomačio) schema. Tai tik Mikročip PIC 16F84 kontroleris ir LCD tekstinis moduliukas. Autorius tvirtina, kad jo dažnimatis gali skaičiuoti dažnius nuo 400Hz iki 50MHz. Aš panaudojau greitesnį kontroleriuką, 16F84A-20I/P, ir jis sugebėjo nuskaityti ir 80MHz osciliatoriaus išėjimą.

Frequency counter on PIC MCU

Schema surinkta ant bandymų plokštės. Schema beveik niekuo nesiskiria nuo originalios. Aš nenaudojau pradinio dažnio daliklio ir kalibravimui prismaigsčiau metalinių osciliatorių. Prgramuojant PICą reikia nustatyti, kad osciliatorius yra “HS” ir kad “watchdog timer” bei “powerup timer” išjungti.

frequency counter schematics
Schema spausdinimui.

Tie maži osciliatoriai gamina gana stabilų signalą, išėjimas TTL lygio. Kad pareguliuoti dažnimatį galima keisti kondensatorius prie 10MHz kvarco. Žemiau pateikiami nekalibruoto įrenginio nuskaitymų lentelė.

Quartz Freq readings
12.000000 MHz 12000112 Hz
25.175000 MHz 25175456 Hz
28.322000 MHz 28322656 Hz
80.000 MHz 79999616 Hz

Kažkur pas mane mėtėsi 10MHz metalinis osciliatorius. Būtų įdomu paleisti PICą su išorinių generatorium ir pažiūrėti, gal parodymai būtų tikslesni? Nes dabar užtenka su pirštu pašildyti kvarcą ir dažnis pasikeičia. O gal kas nors perrašytu softą, kad tiktu 5MHz kvarcas? Nes rusiškuose matavimo prietaisuose naudoja super kalibruoti 5MHz kvarcai, kurie prie 20ºC temperatūros išduoda dažni ±1Hz. Ir kaip gražiai jie atrodo.

Programinė įranga (ASM ir HEX).

Ruteris paleistas iš PCMCIA

Darbe mes turime tokį seną ir ganėtinai prastą dauginimo aparatą- Minolta Dialta. Neperseniausiai, nusipirkom printerio modulį jam. Aišku pirkom naudotą, nes ką nors pirkti iš minoltos tiesiogai yra didelė nesamonė- kainos kosmonautiškos. Taigi nutariau tą minoltą padaryti tinkliniu printeriu.

Aišku galima nusipirkti mažiuką hardwarinį print serverį… bet man patinka sunkesnis kelias. Pas mus mėtėsi senas IBM thinkpad notebukas. Toks palaužytas, be hdd ir fd.

Router-print-server

Bet šitas notebukas moka užsikurti iš PCMCIA kortelų. Tai buvo labai įdomu. Ypač žinant, kad aš prie daugybę metų eBay nusipirkau Casio PCMCIA flash kortelių. Tai tokios mažo dydžio, tik 1.8Mb, ATA flash kortelės. Kortelės suformatuotos kaip maži kieti diskai. Įkišau kortelę ir IBM neužsikūrė- tik parodė mįslingą POST kodą. Aš ji dekodavau kaip “nėra boot įrenginio boot bloko” ar panašiai. Kaip įrašyti boot kodą į kortelę? Gerai, kad turėjau IDE-PCMCIA kortelių adapterį. Suformatavau kortelę ir įkėliau Win98 sisteminius failus… ir nieko.

Router-print-server

P daugybės eksperimentų, supratau, kad kortelės “diskas” nepažymėtas kaip aktyvus. WindowsXP nutarė, kad tokie įrenginiai iš viso neverti būti aktyviais. O štai windoze 98 dar labiau įžeidė- fdisk programa pareiškė, kad aktyviu ji tegali pažymėti tik pirmąjį diską. Kad tas programeris, kuris rašė fdisk kodą, apsitriestu. Gerai, kad yra internetas ir ten radau programėlę kuri vadinasi mbrwizard, kuri leido “aktyvuoti” kortelę. Dabar reikia perkelti freesco installą į kortelę. Galima kelti kaip į kietą diską, bet tada programinė įranga netelpa į diską… Pasikonsultavęs su unix guru iš naujienų grupės, aš nusikroviau naujausią dd (rawwrite) versiją kuri WindowsXP terpėje moka dirbti su fiziniais įrenginiais. Aišku buvo labai sunku sukonstruoti tokį užkeikimą:

dd if=image of=\.\Volume{da77677e-928b-11da-99eb-806d6172696f}

🙂

Ir štai, freesco branduolis užsikūrė…

Router-print-server

Viena iš paskutinių problemų buvo root failų sistema. Bet branduolio pranešimuose pastebėjau, kad kortelė matosi kaip /dev/hdc

Taigi failų sistemos problema buvo išspresta:
Router-print-server

Dabar teliko tik sukonfiguruoti print serverį ir tinklą. Ir dabar viskas dirba.

Galis

Vieną dieną užėjo nedidelis “šopingo” priepuolis ir eBay aukcione nusipirkau biški “žvaigždžių” metalo. Tiksliau ne žvaigždžių metalo, nes jis rodos yra Iridis, o kito egzotiško metalo- galio.

Galis, arba moksliškai Gallium, tai metalas, kurio periodinis numeris 31. Galis paprastai naudojamas junginiuose, kaip galio arsenidas. Šis junginys dedamas į šviesos diodus.

Iš visų jo įpatybių, įdomiausia ta, kad jis lydosi prie 30°C. Tiksliau prie 29.7646 °C, o verda prie 2204°C. Tai metalas, turintis plačiausia skystos būklės diapazoną. Bet man domina tas, kad jis lydosi paėmus į ranką. Ir jis rodos nėra toksiškas.

Gallium pellet

Berašant šią žinutę, mano galis ištirpo ir išterliojo maišiuką.

Dabar reikia sugalvoti jam kokį panaudojimą.

Antro lempinio schema

Stiprintuvo schema maždaug tokia:

Schema
Didelė schema spausdinimui

Schema nėra skirta hifi audiofilams. Ji skirta tik patikrinti lempoms. Rezistorių ir kondensatorių nominalai gali ir skirtis, nes iš pradžių aš surinkau stiprintuvą, o tik vėliau pabandžiau nupaišyti schemą.

V1- 12AX7 (tinka 12AU7 ar panaši, kai įėjimo signalas stiprus), V2- 6П14П, V3- VR150 (150V stabilitronas), R12-200K, C2-0.1μF

Mano antras lempinis

Viskas prasidėjo nuo to, kad man prireikė kažkokio prietaiso tikrinti “pull-out” lemputes. Tiksliau visą kalną 12AX7 ir 12AU7 dvigubų triodų. O kai jau atsirado maitinimo šaltinis ir šioks toks korpusas, tai kas čia trugdo išgręžti papildomą skylę kitai lempai ir įkišti išėjimo transformatorių. Aišku gavosi mono stiprintuvas, bet aš neturiu daugiau įšėjimo transformatorių. Kodėl “antras lempinis”? Todėl, kad maždaug prieš 20 metų aš buvau beveik pasidaręs savo pirmąjį stiprintuvą…

Štai kaip atrodo aparato išorė:

Tube Amp
Stiprintuve naudojamos trys lempos. Ta ketvirta šiaip pastatyta. Tai: 12AX7 (buvau įkišes ir 12AU7- groja tyliau), 6П14П-ЕВ ir VR150. VR150 tai 150V “stabilitronas”, jis stabilizuoja įtampą preampui.

O čia super-turbo-high-end viduriai:

Tube Amp
Sumontuota bet kaip ir su minimumu detalių. Visos detalės second-hand iš mano mėgiamos japoniškos technikos- 1966 metų japonijos elektronikos pramonės pasiekimas. Išskyrus išėjimo transformatoriu- jis tarybinis, iš kažkokio seno teliko.

O taip švyti lemputės:

Tube Amp
Mano fotikas nelabai ryškiai fotkina prietemoje.

Pirmi įspūdžiai- labai jautrus. Tik prikišk ranką ir tinklo fonas garantuotas. Labai lengvai perkraunamas įėjimas. Labai daug aukštų, o štai žemų man truputi trūksta. Aišku, aš gi ne audiofilas, man meška ant ausies užlipo. Ir, o siaube, testavimui naudojau kompiuterinę kolonėlę ir MP3 muzikėlę iš kompo. 🙂 Gal kitą dieną pajungsiu signalų generatorių ir su oscilografu pažiūrėsiu kas ten gavosi.

Įrenginio schema.

LCD grafiniai moduliai

Atliktas vandalizmas dideliems dauginimo aparatams: Xerox 5343C ir kažkokiam naujesniam…

Gavosi biški LCD grafinių ekranėlių su pašvietimu ir touchscreen:

LCD moduliai
Kadangi išlupau su ganėtinai daug elektronikos, šitas dar kažką bando daryti

LCD moduliai
“Geroji pusė”

LCD moduliai
“Blogoji pusė”

Tie kur vienodi, tai ten ant vieno parašyta, kad tai OPTREX DMF50073N-F-FW, ant kito tokio pačio nieko padoraus neišskaičiau. 15 laidelių valdymui.

Dviejų vienodų touchscreenas primityvus- paprasčiausia matrica 9×12. O štai kito LCD modulio toucscreenas jau analoginis- išeina tik 4 laidai. O ir matrica atrodo rimtesnė. Deja, vieninteliai skaičiukai ant jos: EDMMR63WOF. 12 laidelių valdymui. Šitas, jei nemeluoja internetas tai Panasonic gamybos 320×240 STN-LCD.

HiFi stereo lempinis stiprintuvas

Senesnėje žinutėje aš rašiau apie unifikuotus stiprintuvus iš tarybinės technikos. Tai “aukštos klasės” stiprintuvas. Šiandien radau schemutę “aukščiausios klasės” įrenginio. Tai net gi ne pirmos klasės įrenginys, bet kaip parašyta straipsnyje būtent “aukščiausios klasės” patefonas ir radija gebanti priimti ir FM stotis. 1964 metais tai buvo labai retas reiškinys. Stiprintuvo išėjimas yra 6W, bet tai tikri, gryni lempiniai vatai. Truputi patobulinus schemą, manau galima pasidaryti visai gerą lempinį stiprintuvą.

HiFi stereo tube amp schematics
Stiprintuvo schema spausdinimui

HiFi stereo tube amp schematics
Maitinimo šaltinio schema spausdinimui

Trafų, droselių aprašas
Numeris Apvijų skaičius Laido markė ir storis Šerdis
TR1, TR2
3-4 1000 ПЭЛ 0.14 Ш20
4-5 300 ПЭЛ 0.14
5-6 300 ПЭЛ 0.14
6-7 1000 ПЭЛ 0.14
9-1 82 ПЭЛ 0.69
     
TR1 (iš maitblokio)
1a-3a 0-458-530 ПЭЛ 0.64 TC-135
1b-3b 0-458-530 ПЭЛ 0.64
5a-5b 505x2 ПЭЛ 0.41
7a-7b 29x2 ПЭЛ 1.20
9a-10a 14 ПЭЛ 0.90
9b-10b 14 ПЭЛ 0.90
11a-14a 0-30-60-100 ПЭЛ 0.31
DR1
н-о-к 0-2890-2950 ПЭЛ 0.16 Ш16x16, >3.5H

Lempų sąrašas:
Л1, Л2, Л3: 6Н2П, ECC83, 12AX7 (su kaitinimo modifikacija)
Л4, Л5, Л6, Л7: 6П14П, EL84, 6BQ5, 7189A

Blicas

Tai vienkartinio foto aparato viduriai. Tiksliau tik blykstės elektronika. Tai, kiek pamenu, Kodak firmos foto aparatas.

Blicas

Blicas

flash circuit
Supaprastinta fotoblykstės schema.

Energija iš baterėjos patenka į įtampos keitiklį surinkta iš kelių tranzistorių ir A transformatoriaus. Iš transformatoriaus įšeina aukšta kintama įtampa. Ji išlyginama diodu ir energija kaupiama kondensatoriuje C. Tuo pat metu prisikrauna ir mažiukas kondensatorius prie mygtuko. Kai kondensatorius užsikrauna maždaug iki 200…300V (nufotografuota schemute iki 297V) ji gali veikti. 300V dar pernelyg mažai, kad pramuštu ksenono dujas išlydžio lempai. Kad įvyktu išlydis, reikalinga išorinė jonizacija. Tai atlieka transformatorius B. Jis kelis šimtus voltu sukauptu mažame kondensatoriuje paverčia keliais-keliasdešimčia tūkstančių voltų ir kurie jonizuoja ora ir dujas pačioje lemputėje. Tada “blicas” ir suveikia.

Blicas
O čia lemputė iš kažkokio mokslinio prietaiso. 300V tokios lemputės neišjudina.

O čia pilna schema iš interneto.