Kad liepos mienuo turėtu kokius nors straipsnius, įdedu kelias senas iliustracijas. Šį sykį iš chemijos srities:
Gryno, “investicinio” aukso likučiai. Kiek daugiau nei pusė nukirpta ir ištirpinta. Taip buvo daromi kontroliniai tyrimai ar teisingai skaičiuoja aparatas.
Kaip gali ~>200Lt investicija atsipirkti, kai metalo vertė ~150Lt?
O čia dvi nuotraukos vaizduojančios sidabro putą arba kempinę.
Viena nuotrauka daryta su blicu, kita be.
Nuotraukos pasididina.
Continue reading →
Jau pradėjot jaudintis kur aš dingau… nu tingiu biški. O ir darbai kiek prispaudė. Todėl parašysiu biški beletristikos:
Kaip jau seniau minėjau, mano šių puslapių serveris skaičiuoja paskutines dienas. Taip! Dar sukasi ant išsipūtusiu kondikų motininės ir su pusiau subyrėjusiu kietų diskų… tfu tfu, tuk tuk į medį.
Tačiau jau šiokios tokios prošvaistės. Gerieji sponsoriai davė biški kitos šrotinės hardwarės kuri kažkaip blogai veikė (kodėl paaiškės žemiau).
Tai mano jau seniai sutaupyta rackinė dėžutė. Storo-storo plieno. Galima ant jos lipti kojomis. Apačioje matosi visas kalnas donorinių kompų kurie davė kai kurias dalis.
Continue reading →
Man prireikė kiek galingesnio ir stabilizuoto 5 ir 3 voltų maitinimo šaltinio. Kad ilgai veiktų ir nebūtų labai kiniškas ir gal dar būyų ekonomiškas- projektuojamas prietaisas nebus išjungiamas iš 230V tinklo.
Pasirinkau jau “atmuštą” schema iš LCD monitorių. Tik reikėjo pervynioti transformatorių ir kiek pareguliuoti įtampos daliklį.
Štai rekomenduojamas ir promodeliuotas įtampos daliklis:
O tie 2.5V yra TL431 šunto reikalas- tik viršiji du su puse volto, šuntas atsidaro ir užmaitina šviesos diodą feedback poroje. Įtampos feedback priklausomas simetriškai nuo 3 ir 5V rail, po 50% priklausomybės.
Continue reading →
Nu kažkokios nupušusios dienos….
a) turėjo dirbti su spektrometru viena princesė. Bet nelabai gavosi. Teko ieškoti naujo darbuotojo. Ir čia aš pirmą kartą dalyvavau kaip darbuotojų priėmimo komisijos narys. Matyt labai baisus buvau, nes 2 kandidatai patys atsisakė toliau dalyvauti jau praktiniuose bandymuose. Dabar turėsim jauną mergaitę darbui su spectroblue…
b) tebekomplektuoju laboratorija. Jau nupirkau didžiūlį kalną visokių stikliukų. Tiesa gavau tik mažają dalį- kitus stikliukus dar veža. Dar nupirkau svarstykles kurios tipo skaičiuoja 5 skaičius po kablelio. Deja, paskutinis skaičius vistiek nieko nereiškia. Dar liko nupirkti mufelinę krosnelę, iki 1250 (jau nebe 1500)… o gal ir nereikia? Nes…
c) pastatėm darbe indukcinio kaitinimo agregatą. Varį ir kilmingus metalus lydo. Du “terminalai”- mažiukas su variu išpaudė apie 9kW, didžiojo dar neišbandėm, bet teorinė galia rodos 75kW. Gaila, kad kaitinimo dažnis tik 10kHz, kažkaip sunkiai jis pradeda šildyti. Armatūros gabalą mano savadarbė krosnelė greičiau pakaitina iki raudonumo.
d) numiro /var direktorija mano serveryje. Tik šiandien turėjau laiko kiek pamanipuliuoti ir pagaliau pasileido ssh ir IMAP servisai. Todėl pagaliau matau paštą ir jau galiu ir namų kiek apkuopti sistemą. Pusė nakties kompas darė backupus per lėtą internetą man į namus. Dar sukasi ant blogo /dev/hdb… tfu tfu.
e) gal kiek linksmesnė žinutė. Mūsų komanda kažkokiam protų mušyje laimėjo pirmą vietą Kaune. Tiesa aš komandoje ne pilną sezoną.
Tas šmikis galinėje eilėje, bet be barzdos tai aš. Komanda vadinasi “Bėda Bėdelė”. Tikimės pabaigti ir pas Velminską (punto pica?) panašia gaida…
Kadangi mirė /var direktorijos kietas diskas, o /var teoriškai nelaiko svarbių duomenų, tai kuri laiką neveikė puslapiai ir dar toliau negaliu per imap pasiimti pašto… Pirma kartą susidūriau su Linuxo tupizmu. Daugelis servisų nesugeba susikurti savo naujų direktoriją ir fataliai stringa. Pvz., jei softui reikia /var/run/softas/runing.pid ir nėra direktorijos /softas/ tai jau pizdėts, nepasileis. Pačiam softui susikurti tokią direktoriją jau per sunku.
Skrodimas parodė, kad net IBM Xeon serveriai naudoja blogus kondensatorius, tad pakeliui teks keisti visą hardwarą.
Sistemos migracijos metu kurį laiką neveiks nei www, nei mano paštas. Todėl nebandykit ką nors gerą siūlyti.
Ala aš gudrutis, kad mysql duombazės failus ir defaultinio /var pakeičiau į kitą vietą!
Jau kurį laiką nieko nerašiau, nes biški užsiknisau komplektuoti laboratoriją ir šiaip galiu kol kas pačiupinėti tokį didelį ir tikriausiai brangų žaisliuką:
Tai SpectroBlue argono plazmos spektroskopas. Tai tokia didelė dežė kurioje yra visokių optinių dalykėlių, CCD kamerų, šaldytuvų ir kompiuterių… Tikriausiai visi žinot, kad skirtingas cheminis elementas turi skirtingos spalvos švytėjimą jei jį gerai pakaitinsi. Tai šitas agregatas kaitina ir fotografuoja- filmuoja spektrą.
Continue reading →
Tai paprasčiausia PCB nes buvo vietos ant didesnės. Todėl bet ką sudėjom skubėdami. Gavosi toks niekalas:
Su esamu softu “aparatas” sureaguoja į bet kokį IR signalą iš distancinio ar šiaip trugdį ir pamirguliuoja RGB LEDais. Taip biški random spalvas reguliuoja. 90S2343 čipukas labiau tinkamas asemblerio mazochistams, bet pavyko įterpti ir C kalbos programą.
Continue reading →
Plokštė numeris 47415. Tai penki nepriklausomi mini projektai. Tiesa, čia buvo vienas projektas, o tuščia vieta aplink skubiai užpildyta niekalais.
Apvalus objektas- 9…10W LED prožektoriaus stabilizatorius.
Dešinėje apačioje- LED pažibintis. Tiesa neišbandytas, nes kažkur pamečiau mikroschemą, o national semiconductors su manim nedraugauja. Net ir kai juos nupirko TI. Beja, už tą LM čipą aš netgi mokėjau kažkokius pinigus…
Kiek į viršų- adapteris liuksometro mikroschemai.
Toliau kažkoks niekalas AT90S2343 čipams. Aš jų daug prisilupau ir niekaip nepanaudoju.
Ir paskutinis, viršuje kairėje, klasikinis stabilizatorius su MC34063. Dar neišbandyta.
Continue reading →
Kadangi keletas pramoninių PCB iškeliavo, įdedu schemą ir detalių išdėstymą:
(Schema)
Tai jau aprašytas Liion pakrovėjas ir kiek modifikuotas užknisiklis (Print screen).
Dėmesio! Schemoje gali būti klaidų ar sąlygiškumų. Aš jas paišiau sau ir dėl tingulio kai kur detalės nesurašytos arba klaidingų verčių. Kad ir rezistoriai viršutinėje dalyje prie diodų- ten 68R, o turėtu būti tiek, kad srovė neviršytu MCU ir diodų max leistiną srovę. Todėl atidžiai analizuokit schemą ir blogiausiu atveju klauskit čia.
Continue reading →
Viskas prasidėjo nuo gero žmogaus vardu Valentinas kuris man padovanojo Maxim Semiconductos MAX44007 mikroschemą. Aišku mikroschema šlykščiai maža. Tačiau aš prieš keletą mėnesių atradau kiniškų PCB gamybą, tai pakeliui užsakėm perėjimą iš nesveikų 6 kojų UTDFN-Opto-EP korpuso (2×2 milimetro) į kiek labiau sučiupinėjamą senovišką DIP/DIL.
Mikroschema bendrauja su procesorium per I2C busą. Todėl pajungimas prie mano senoviškos ATMEGA 16 bandymų plokštės paprastas… tik vienas bet. Max čipukas mažavoltis, jo negalima jungti prie 5V maitinimo ir logikos. O mano senoji plokštė maitinasi iš USB porto- 5V. Todėl teko pasielgti paprastai- sumontuoti 3V stabilizatorių Max čipukui ir panaudoti keletą rezistorių, kad buferizuoti ir slopinti duomenų signalus. Kaip stabilizatorius suėjo LM1117 tipo mikroschema, o suderinimui kiloomo eilės rezistoriai. Ant PCB be mikroschemos ir kondensatoriaus į Vcc3.3 yra dar du I2C pullupai. O gal ir pull-downai 🙂 nes USB-MEGA plokštė pati bando daryti pull-up į 5V. Oscilografas parodė, kad signalai ant MAX44007 mikroschemos kiek viršija 3.3V, tačiau viskas veikia.
Nuotraukoje su kiek senesniu softu. Gale straipsnio kiek naujesnis, kuris rodo ir skaičius po kablelio. Viskas kiek daryta skubotai ir nenaudojamas INT signalas. Paprasčiausiai testas. Kiek keistokai atrodo ir pati liuksų skaičiavimo matematika- ten tokia makalynė su bitais daroma. Tačiau slankiojo kabelio matematika nepanaudota.
Ten kur softas “lieja išmintį” tai tiesiog lengva higienos normų interpretacija. Rodo ar galima pvz. lituoti SMD mikroschemas ar dar įjungti lemputę kokią.
Bugas softe (nedarantis įtakos veikimui): kažkodėl nenusiskaito du registrai nuosekliai (3 ir 4), todėl nuskaičiau aš juos po vieną baitą. Lygtai pagal datašyta turėtu nusiskaityti.
Programinė įranga: (source code ir sukompiliuotas HEX failas ).