Tai senesnio straipsnio apie ultragarsinės vonelės ardymą pratesimas. Kai tą vonelę išardžiau, kilo mintis, o kodėl ją nesuremontuoti. Pasiknaisiojes internetuose* nupirkau iš kiniečio kiek kitokios konstrukcijos ultragarsinį spinduolį (ultrasonic transducer). Jo galingumas (50W) atitiko visos vonelės elektrinei galiai, o dažnis toks pats (~40kHz). Deja, mechaniškai jis žymiai masyvesnis.
Toliau daugiau nuotraukų, vienas filmukas ir straipsnio tęsinys: Continue reading →
Čia buvo šiaip, ekspromtas. Poto, kai prasidėjo šaltkalvystė, “pasistojo” klausimas: nu ir kam toks didelis ir sudėtingas indikatorius. Realiai, čia buvo softwarinis eksperimentas kuris peraugo į hardwarinį, tačiau buvo pilnai nutrauktas.
Koks gi buvo “sofwarinis” eksperimentas? Mano LED laikrodžiai neturi minučių-valandų ar panašiai skirtuko. Paprastai tai būna dvitaškis. Tačiau matricoje nėra specialios vietos šiam simboliui. Gerai, kad skaičių sriftas turi nenaudojamus bitus, todėl jei skaičius kiek pastumti į šoną, tai atsiras vietos ir dvitaškiui. Continue reading →
Čia gal labiau sneka eitu apie “senuose pramoniniuose” aparatuose. Tačiau peržiūrėjau kelis interneto puslapius, kelis žurnalus ir pastebėjau, kad žmonės dažnai išradinėja dviračius. Todėl nutariau įdėti mano turimu kelių LED žaislų draiverių-valdymu principus. Tai trys skirtingi LEDais padabinti tablo: kelio ženklas, lifto indikatorius ir dvispalvė tablo iš neaišku kur.
Schemos kiek panašios, bet kiek skirtingos. Pakalbėsim apie jas visas. Continue reading →
Vienas iš pirmų LCD ekraniukų pašvietėjų buvo elektroliuminiscencinės plėvelės. Deja neturiu nei vienos demonstracijai. Jos kartais dar randamos senuose mobiliuose telefonuose su dviem ekraniukais. Bet rodos vėliau juos pakeitė OLEDai. Tačiau pakalbam apie didesnius LCD ekranus. Pirmieji mano ardyti LCD monitoriai buvo mažyčiukai su dviem šalto katodo (CCF) lempom. Vėliau padidėjus ištrižainei, lempų kiekis padidėjo. Matyt neužteko šviesos. Beja kai kurie archainiai ar kokie specialūs monitoriai naudojo lempas sumontuotas ne iš matricos krašto, bet tolygiai išdėliotas už ekrano. Tokie monitoriai buvo storuliai.
Konstruojant LCD televizorius, naudojama panaši technologija- lemputės išdėstytos už ekrano. Čia matyt todėl, kad neužtenka lempos šviesos tolygiai apšviesti ekraną.
Pačios lemputės labai plonos:
… ir trapios. Ir nelabai norisi jas daužyti kambaryje, nes viduje yra nedidelis kiekis gyvsidabrio.
SPAUSKIT: Continue reading →
Šiais naujais metais pabambėsiu apie laidus ir jų reikalingumą. Kai konstruoji kokias schemas, remontuoji aparatūrą, reikia pajungti visokius maitinimo, duomenų perdavimo ir matavimo laidus. Kuo daugiau laidų, tuo daugiau tikimybės, kad laidas atsijungs ar užtrumpins. Net keletą prietaisų esu sugadinęs kai laidai nusprūsdavo ir patrumpindavo kitas detales. Seniau naudojau bet kokius dratus, kol vieną dieną nusprendžiau, kad nervus reikia tausoti ir reikia kiek standartizuotis. Taip atsirado universalus laidai kurie sukabinami ant “hobio etažerės”:
Nors nuotraukoje nelabai matosi, bet daugelis laidų pakabinta ant mėlyno laido- pertvaros. Pabandysiu apšnekėti apie laidus kiek tiksliau. Laidus galima suskirstyti į grupes.
Pirma grupė– aukšto dažnio, video, audio, osciloskopo, generatoriaus kabeliai:
Daugelis kabelių turi BNC jungtis, kai kurie atlieka perėjimus iš BNC į tulpes ir net į “banana jack“. Taip pat į šia grupę papuola visas kalnas BNC šakotuvų nuo senų tinklo plokščių. Taip pat keletas sujungiklių ir terminatorių susirankiotų iš visokių pakampių.
Continue reading →
Šviesaforas! Taip taip, tai pėsčiūjų šviesaforo LED panelė. 12x16x2 LED, PIC procesoriukas (čia nulituotas nafig), 12 Toshiba draiverių, prikabintas ATTINY ir biški durno softo.
Softas veikia taip: supumpuojam 12*16 bitų informacijos,
pasirenkam spalvą (raudoną, žalią arba abi), Continue reading →
Šis projektas darytas todėl kad:
Schema pasirinkom pačia tokią energetiškai nenaudingą- lygiagretus jungimas su asmeniniai rezistoriniais balastais. Panaudojau 680 omų rezistorių kuris prie 12…15V davė LEDams srovę su didele atsarga. Eksperimento metu, girlianda gavo ir 30V, tačiau visi diodai sėkmingai toliau šviečia. Iliustracijose girlianda maitinama nuo 12V, nes turimas 15V maitblokis užlinko nuo tokios apkrovos.
Kai kurie mirksintys LEDai sudubliuoti su baltais LEDais:
Taip sujungus gaunasi, kad kai dega raudonas mirksiukas, baltas LEDas užgesta. Tuo tarpu kaip dega tik mėlyna spalva, baltas dega stipriausiai. Taip gaunamas papildomas mirgėjimas. Tiesa kiek silpniau šviečia ta grupė dijodų. Kai kurie girliandos elementai sudaryti iš žalių ultrabrigtų. Raudonus ultrabraitus sunaudojam kitiems tikslams.
Toliau daugiau iliustracijų. Continue reading →
Užvežė čia biški tokio buitinės technikos šroto. Tai toks vienas, kiek labiau elektroninis daiGtas buvo nedidelė buitinė ultragarsinė vonelė skirta plauti juvelyriką, smulkius daiktus ir kažkodėl CD/DVD diskus.
Tipiškais kinas nubrandintas kaio “Quigg”. Buvo ir daugiau to pačio brendo šlamšto- kavos virimo aparatai, kiaušiniu virtuvai (šituos panaudojom laboratorijoje), fritiurinės, duonkepės, visokius skutimo-kirpimo mašinėles, dantų šepetukai ir t.t.
Vienoje dėžutėje net buvo instrukcija pavadinimu “Bedienungsanleitung Schmuckreiniger SR 630.09″. Kaip sakė Vasilijus Livanovas Šerloko Holmso asmenyje: немецкий язык грубоват но выразительный” 🙂 (išvertus posakį “vokiečių kalba grubi, bet išraiškinga”, o pavadinimas tikriausiai reiškia kaip nors “individualus juvelyrikos valytuvas” ar panašiai.)
Toks plastikinis kiaušinis su nerudijančio plieno vonele, mygtukais ir privalomu mėlynu šviesos diodu (kitaip blogai plauna 😛 ).
Continue reading →
Pas impulsinius stabilizatorius yr visa eilė topologijų. Vienos naudojamos kai reikia padidinti įtampą, kitos kai pamažinti, trečios kai reikia ir to ir kito… Dabar papasakosiu apie SEPIC topologiją.
SEPIC (Single-ended primary-inductor converter) kiek neįprasta topologija ir nelabai dažnai naudojama. Tačiau ši topologija turi keletą naudingų sąvybių:
Pirmas punktas labai gerai, kai sakysim schemai reikia 3.3V, o ją maitinam nuo vienos Ličio jonų celės. Celės įtampa gali sviruoti nuo 4.2V iki 3V (jei netaupyti akumo, ir kiek mažiau). Nesvarbu kokia įtampa, išėjimas bus toks koks reikalingas.
Antras-trečias punktas: pasijungiam kokį pobrangį iphoną prie savadarbio stabilizatoriaus pakabinto ant dviračio dinamos (saulės elementų, vėjo jėgainės, upelio mikrohidrogeneratoriaus) ir staiga pyst kokia nors iškrova ar įtampos perviršis- susvyla stabilizatorius. Tačiau prijungtas prietaisas nenukentėjo. Aišku transilą aš vistiek pakabinčiau ant išėjimo. 🙂
Schema supaprastinta iki teorijos:
Veikimo teorija šlykšti ir sunkiai paaiškinama. Aš pats tiksliai jos ir nesupratau ir man dzin, svarbu kad veikia.
Continue reading →
Visas pasaulis arba iPadėja arba Androidėja. Aišku dar biški ir windowsėja. Apie smulkesnius -ėjimus nekalbėsim. Dvidešimt pirmas amžius verčia tobulėti. Juolab, kad pas mane net du įrenginiai su Android-Linux sistema:
Kiniškas “ipadas” ir FriendlyARM devboardas kuri nusipirkau iš vieno žmogaus. O kai jau yra tokios “platformos”, nutariau perrašyti savo weblogo kalkuliatorius (čia kur dešinėje meniu) šiai platformai. Gal koks žmogus pasinaudos ir geru žodžiu paminės…
Iš karto pasakau, tai mano pirmas projektas android sistemai ir aplamai, pirmas projektas Java kalbose. Ypač tokioje “iškreiptoje” kai android-java… 🙂
Toliau bus screenšotai ir pati programa nusikrovimui: Continue reading →