Category Archives: Betkas

Diskų keitimas pagal motovalandas

Gal jau kur nors rašiau, bet tikrai daug kam pasakojau, kad mano kompas jau daug metų neperinstaliuotas. Dažniausiai naudojam Windows XP operacinę sistemą. Ji manau instaliuota kažkur taip 2005 metais. Tačiau per tą laiką operacinė sistema permigravo per kelis diskus. Diskus keičiam prie progos arba pagal motovalandas- SMART galima nusiskaityti kiek valandų dirbo diskas. Taip pat ir kitus parametrus. Neprievartaujamas ir sėkmingas diskas gali veikti labai ilgai, tačiau, laikui bėgant disko būklė blogėja. Tai lengviausiai pastebima iš skaitymo greičio. Šiaip, kas nors gali pareplikuoti, kad perinstaliavus windoze (ką ir daro normalūs žmonės kai keičia diską) viskas susitvarko ir windowsai dėl to greitėja. Tačiau aš windozės neperinstaliuoju- aš keliu tokią, kokia ji yra. O sistema smagiai pagreitėja. Tuo labiau, kad nauji diskai ir naujos technologijos žengia į priekį…

HDD motovalandos
Tai mano kompo fotografija sistemų (jų yra dvi: XP Pro ir Win 7 Pro) perkėlimo metu. Windows 7 jau perkelta- buvo nedidelė komplikacija ir teko pasileisti iš instaliacinio disko. Matyt perkėlimo metu (keitėsi disko dydis) kažkas nusimušė. Windows 7 nepaprašė per naujo aktyvuotis ar šiaip nesispyriojo… Akyvacija man nebaisi, nes kaip nekeista windozė pas mane legali :).
Dabar liko perkelti Windows XP. Nežinau ar dar šiandien spėsiu- diskas jau pajungtas, tačiau reikia susikaupti ir pradėti procedūrą…

HDD motovalandos
O čia šio momento diskų menedžeris. Reikia viską iš disko 0 perkelti į diską 7. Matosi, kad disko dydis kiek skiriasi… 🙂

Fotoefektas

Montavau čia aš lazerio moduliaciją ir tik pyššš ir nebeveikia violetinis lazeris. Susiparinau stipriai, poto pradėjau nagrinėtis kas čia ir kaip galėjo atsitikti. Kaip auką pasijungiau raudoną lazerį iš DVDRW, juolab kad jų turiu kilogramais. Pribaigiau aš moduliatoriaus schemą ir nieko blogo neradau. Violetinis lazeris paprasčiausiai po truputi nusidegradavo ir tiek… Tiek to. Liko tokia mirksiuko schema- išorinis generatorius, LM393 komparatorius valdantis kiek didesnės galios mosfetą kuris, savo ruožtu trumpina lazerį. Trumpina todėl, kad srovės šaltinis toleruoja trumpą jungimą, tačiau neteisingai gali suveikti atjungus apkrovą.
Bežaisdamas prisiminiau vieną straipsnį iš EDN žurnalo apie stalinės lempos įtaką vienos schemos veikimui. Visos priemonės yra- moduliuotas galingas lazeris ir oscilografas. Pradėjau kaišioti įvairias detales po lazerio spinduliu. Aišku LEDai ir taip turi fotoelektrinį efektą. Labiau domino egzotika:

fotoefektas
Mažytis 5.6V stabilitronas- teisingai apšviestas puikiausiai gamina elektros srovę. O štai 1N4148 diodas nepagamino.

fotoefektas
Infraraudonas lazeris- Taip! Beja šiuose lazeriuose nėra sumontuoto fotodiodo.

fotoefektas
Didelis, galingas diodas be plastikinio korpuso. Tik vidinis stiklinis burbulas. Šitas turėjo geriausią fotoefektą.

fotoefektasO čia vieno iš eksperimento oscilograma- matosi 10Hz lazerio signalas ir apčiuopiama fotosrovė.

Laser

Sausio ataskaita

Tiksliau kelių dienų ataskaita. Savaitgalis buvo toks nekūrybiškas- susiremontavau kitą oscilografą (RAM reikėjo perlituoti, suknistos bešvinės technologijos). O ką nors tokio kūrybiško kaip ir nepadariau. Todėl dedu kelias nuotraukas apie veiklą kuri neverta atskiro straipsnio:

ataskaita: atx maitbliokio valymas
Aišku, šį mėnesį ploviau ATX maitblokius vonioje. Beja išploviau ir kompo motininę. Reikėjo sutvarkyti kompą kuris stovėjo dulkinose pramoninėse patalpose. Labai jau itartinos juodos dulkės buvo viduje. Pabijojau pasigauti kokia “cholerą” ar “silikozę” todėl nafig, visą kompą išploviau po dušu. Viskas veikia.

ataskaita
Čia tai mėlynai violetinio lazerio portretas. Lazeriuoti pradeda (threshold current) maždaug prie 35mA, darbinė srovė ~40mA. Įtampos kritimas 4.4…4.8V, Pout- 5mW. 180mW sunaudoja, 5mW išspinduliuoja… nekoks naudingumas.

ataskaita
Spinduliukas toks “pypukas”. Beja diodo pinoutas kitoks, korpusas nesujungtas su lazerio viduriais.

ataskaita
Pastebėjau, kad kai mano “prikurkės”-USB adapteris prie neigiamos temperatūros pradėjo nepatraukti mano video registratoriaus. Išardžiau- viduje klasika su MC34063 mikroschema. Patikrinau kondikus, lygtai geri. Bet abu pakeičiau i polimerinius, kiek didesnės talpos. Blogiau nebus. Kol kas netestavau prie neigiamos temperatūros.

ataskaita
Iš darbo pasiskolinau Elgama elektros skaitiklį- nutariau išmatuoti kiek ėda elektros mano “infocentras”. Kol kas renku duomenis. Bet šiaip daugokai man atrodo…

Lazerio testavimo filmukas:

Šiaip spalva turėtu tokia būti labiau violetinė (405 nm). Bet fotikas matyt jos nevirškina.

Impulsinio maitblokio perdarymas į LED draiverį

Remontuojant ir šiaip ardant šiuolikinę kinišką techniką lieka impulsiniai maitblokiai. Juos galima panaudoti tiesiogiai pagal paskirtį jei išėjimo įtampos tinka, pervynioti transformatorių ir pasidaryti savo maitblokį su reikiamom įtampom, išardyti ant dalių… Kilo įdėja perdaryti tokį maitblokį į LED lemputę.
Visi impulsiniai maitblokiai veikia pagal tą patį principą- aukstos įtampos pusė turi PWM moduliaciją valdomą per optroną. Optronas paprastai maitinamas pagal kokią nors schemą kuri reguliuoja diodo ryškumą pagal išėjimo įtampą. Va tipinė schema (A):

maitblokis perdarytas i LED draiveri

Iš trafo įtampa išlyginama diodais (ar net su sinchroniniu detektorium), filtruojama ir per įtampos daliklį paduodama į palyginimo schemą. Palyginimo schema labai dažnai daroma su reguliuojamo šunto TL431 pagalba.
Plačiau apie jį galima pasiskaityti datasheete, tačiau ši schema labai paprasta- kai įtampa ant valdymo elektrodo viršija Vref (apie 2.5V) šuntas atsidaro. Du rezistoriai po 2K dalina išėjimo įtampą (5V) per pus ir kaip tik gaunasi tie 2.5V. Pats šuntas šuntuoja grandinę per optoporos šviesos diodą ir papildoma ribojanti max srovę rezistorių (330R), 1K rezistorius duoda pradinę srove per šuntą kad išvengti šviesos diodo netiesiškumo. Papratai optoporos šviesos diodas maitinamas iš didesnės įtampos išėjimo (čia pavaizduota 12V), bet galima iš to pačio. Kondikas filtruoja triukšmelius ir duoda nedidelę inerciją.

O jei padaryti iškreiptai? Paimti išėjimo itampą ir tiesiai paleisti per optroną (B)? Ogi stabilizatorius stabilizuos iki darbinės optrono srovės (manau 10mA ar panašiai) ir stengsis palaikyti srovę, ne įtampą. Tada galima prijungti daug diodų nuosekliai, užšuntuoti optroną rezistorium, kad nustatyti srovę ir viskas turi būti čiki. Deja, kad paleisti daug diodų reikia aukštesnės įtampos. Man pasisekė- šis maitblokis iš kažkiokio DVD grotuvo su VFD indikatorium, todėl jis turi ne tik 5 ir 12V apvijas, bet ir minus 22V. Šiame eksperimente aš sujungiau 5 ir 22V apvijas nuosekliai ir prijungiau prie diodų.

maitblokis perdarytas i LED draiveri
Tas pastovus mėlynas rezistorius (mažiau nei 600 omų) neturi įtakos, jis papuolė po ranka ir panaudotas kaip laidelis. Srovę reguliuoja mėlynas trimeris. Elektrolitinis kondensatorius nepajungtas prie išėjimo- jis liko nuo senesnės schemos.
Schema veikia! Srovė rodos stabilizuota- diodai pradeda šviesti maždaug nuo 50V maitinimo, ties 80 pradeda stabiliai šviesti ir šviečia įtampą pakėlus iki 240V. Daugiau nekėliau, bet turi veikti ir nuo tinklo įtampos ir laikyti tikriausiai iki tiek kiek leidžia valdymo mikroschema. Čia FSDH321 – manau 10W draiveriukas kaip ir gavosi.
Pasistengus, schema galima būtų ir apdrožti ir sutalpinti į taupiosios lempos patroną.
High Voltage

Svylėsiai

Mano laikrodukas su raudonų diodų matrica sriobia gana daug srovės. Vis neprisiruošiu pamatuoti. Todėl parinkau nedidelį impulsinį maitblokį nuo LinkSys produkcijos. Pagal užrašus, adapteris turi duoti 5V prie 2.5A. Ir adapteris gana ilgai veikė. Vieną rytą pastebėjau, kad laikrodis nebešviečia. Pačiupinėjau adapterį, o jis labai karštas. Netgi kiek deformavosi:

Wallbrick adapter
Išardžius pastebėjau pirmą netikėtumą. Porolonas? WTF?

Wallbrick adapter
Matyt, kad geriau kaistu? Tačiau buvo ir teigiamas efektas- sysalai iš išsprogusio kondensatoriaus susigėrė į poroloną. Kur buvo kiek karsčiau, ten kiek pajuodavo.

Wallbrick adapter
Stipriai čia atsikonservavo… Tačiau, tai dar ne viskas. Viena detalė, išoriškai panaši į diodą ar stipresnį stabilitroną. Ji taip stipriai kaito, kad PCB suanglėjo.

Wallbrick adapter
O, kažkas naujo! Nėra diodų. Stovi tik lauko tranzas- CEM4410. 30V ir 10A. Reikia pasinagrinėti.

Wallbrick adapter
Atstatyta lygintuvo schema. Čia nėra įtampos feedback schemutės, tik lygintuvas. Vietoje diodo-stabilitrono ar dar ko nors, pastačiau ST semiconductors transorb diodą 1.5SMCJ5.0. Šis daiGčiukas veikia kaip diodas, tačiau kai įtampa viršija 5V su uodegėle, diodas prasimuša ir saugo prietaisus nuo viršįtampio.

Wallbrick adapter
Atkurtoji schemutė. Viskas paprasta ir primityvu- papildoma apvija valdymui, “atvirkščias” jungimas dėl to, kad n-kanalo tranzistoriai geresni.

Vistiek nesupratau kam tas porolonas…

Trikampio, pjūklo (ramp) generatorius

Mano sweep generatoriui verkiant reikėjo trikampio, pjūklo, tiksliau- “ramp” signalo formos generatoriaus. Dažnis nedidelis, mažiau 50Hz, signalo lygis nežinomas. Pasičiupau schemą iš interneto ir pradėjau ore lipinti ir rezultatą kišti į esamą sweep generatorių. Tai signalas gavosi su kažkokiais smaigais, tai pernelyg reagavo į apkrovą, tai galu gale buvo ne į tą pusę… 🙂
Todėl ir gavosi toks monstras:

ramp generator
(didelė ramp generatoriaus schema spausdinimui ir žiūrėjimui)

ramp generator
O štai kaip ji atrodo natūroje.

Visi šitie kintami rezistoriukai leidžia “suformuoti” teisingos formos, teisingo lygio ir teisingo DC poslinkio signalą kuris jau patekęs į sweep generatorių leidžia keisti sweep lygį su išorine rankenėle nuo 0 iki maksimumo kurį leidžia MAX038 mikroschema.

Truputis apie operacinius stiprintuvus. LF412 (TL082) aš jau suradau šiukšlyne ir jis atitiko pradinę schemą. Toliau sekantis operacinis buvo pražioje paimtas iš kompų motinų (LM358), tačiau jis siaubingai žemadažnis ir jis negražiai iškraipė man testinius signalus. Šiame generatoriuje ji gal ir veiktu, bet ta maža mikroschemytė nukrito ant žemės ir kažkur pasimetė. Nebuvo daugiau donorų, tai pačiupau kažkokią plokštę ir ant jos radau čipukus su 4082 raidėm. Gal tai THS4082? Nedidelis testas parodė, kad ta mikroschema tikrai dvigubas operacinis stiprintuvas ir kad jos dažnio lubos žymiai geresnės nei LM358.
Paskutinis operacinis stiprintuvas tai 4560. Čia pasirinkimas buvo toks todėl, kad senam sweep generatoriuje ši mikroschema stiprino signalą iš oscilografo. Ir buvo išdrožta mažytė plokštelė. Panašu, kad tai BA4560 operacinis stiprintuvas. Nu jis irgi didesnio dažnio nei LM358 (10MHz versus 1MHz. 4082 – 147MHz…)
Beja, BA4560 išlupti iš kiek “prabangesnių” kompų kolonėlių stiprintuvų. Logitech, Aztec Lansig ar kokios jos ten.

[2011.01.23]
sweepgen ir keraminiai filtrai
Keraminiai 5.74, 6.5 ir 10.75MHz filtrai lygiagrečiai.

[2011.01.29]
Tas pats, tik kitas oscilografas (tiksliau toks pats kitas oscilogradas ir kita firmwarė):
W2014A screenshot
Dar gali daryti įtaką, kad filtrų schemą per naujo perrinkau ir gal panaudojau ne tą apkrovą ir signalo lygį. Kažkotai užsivilkimas į dešinę matosi.

Kamerų palyginimas

Pabandysim palyginti nelabai palyginamus aparatus:

Noname 2.0″ LCD Mini DV HD 1080i/720p 5 Mega Pixels 4X Digital Zoom Video Camcorder + Digital Camera (sku:33281, $99)
versus:
VIVOTEK INC FD8161, kupolinė diena naktis tipo IP vaizdo kamera, 2-megapikselių CMOS vaizdo sensorius, 3~ 9 mm varifokalinis autodiafragmos objektyvas, nuimamas IR-cut filtras Day & Night funkcijai, IR spindulių pašvietimas (iki 15 m), H.264, MPEG-4 ir MJPEG kodekas, kelių srautų palaikymas vienu metu, PIR judesio jutiklis, 802.3af PoE, SD/SDHC kortelės lizdas,3-ašių kameros reguliavimas patogiam tvirtinimui. (~1500Lt su mokesčiais).

Testavimas: vienodos prastos apšvietimo sąlygos, kamerų nustatymai “default”. Judantis gyvis: kaliukas Vega.

Pastabos apie formatus:
Noname: MOV konteineris, h264 kodavimas. Failo ilgis nusistato pagal vartotojo norą. Rodos nuo kelių minučių iki valandos. Nelabai standartinis, tačiau daugelis programų lengvai sukramto ir konvertuoja. Kadras 1920×1080.
Vivotek: MP4 konteineris, h264 kodavimas. Failo ilgis 1 minutė! (neradau jokių nustatymų apie tai, palikus ilgesniam laikui, SD kortelėje buvo rasta virš tūkstančio failų). MP4 gal ir standartinis, tačiau šį formatą patogiai suvalgė tik obuolinis quicktaimas. Kadro dydis 1440×1080.

Post processing: perkonvertuota į Premiere suvalgomą formatą (negailint bitreitų), kadras sumažintas per aukštį. Vivotek kadras išplėstas. Rezultatas sukompresuotas į 11Mb failą su VLC. Ką ten toliau jutubė darė aš nežinau.

Garsas: abi kameros įrašo garsą. Vienos kameros garas padėtas į kairę, kitos į dešinę. Tik pagal garsą ir buvo galima sinchronizuoti.


(viršuje vivotek, apačioje DealExtreme šlamštas)

Išvados? Nėra išvadų.
Continue reading →

Kišimas į dėžutę

Berašant straipsnelį apie lempinio stiprintuvo testavimą iškilo viena problema. Mano sweep generatorius veikė kartu su senu analoginiu oscilografu. Tačiau tas oscilografas pats susvilo ir aš jį palaidojau. Dabar reikia generatorių perdaryti. Pakeliui nusprendžiau perkelti į kitą korpusą. Dabar vykdau patį nemaloniausią darbą- šaltkalvystė ir kišimas į dėžutę.

Sweep gen 2
Panaudojau dėžutę nuo kažkokio multikompiuterių sujungėjo prie vieno monitoriaus. Dėžutės privalumai- masyvus geležinis korpusas, kiek aukštesnis. Labai daug skylučių- neaišku ar tai privalumas ar bėda.
Dabar konstruoju mygtukų bloką kuris montuosi į tas 5 kvadratines skylutes.

Sweep gen 2
O čia vaizdelis iš viršaus. Matosi transformatorinis maitblokis, dvipoliaris stabilizatorius. Aišku ir sena generatoriaus plokštė. BNC jungtys panaudotos nuo senos tinklinės įrangos. Jos gerai tvirtinasi, izoliuotos nuo korpuso. Tuo labiau, kad turėjau donorinį koaksalinio tinklo hubą!

Kiniškas PFC

Ploviau čia eilinį ATX maitblokį (vonioje, po dušu) ir pastebėjau kiek kitokio modelio PFC (power factor correnction) modulį. Bandžiau suprasti ką ten tie Kinai sugalvojo, bet nelabai supratau. Tada kreipiausi į omnitel.electronics naujienų grupę…

Kiniskas PFC
Bendras vaizdas. Rodyklėmis pažymėtas PFC droselis (25mH) ir mistinė plokštelė.

Kiniskas PFC
Ta plokštelė stipriai pakepusi ir tikriausiai suvartojo ne vieną kilovatvalandę energijos ir nieko neįtariančių kompo naudotojų. Nors rezistoriai čia pastatyti vieno ar dviejų vatų, tačiau jie stipriai perkaito. Net atšoko keraminė galzūra, o PCB sitriai pajuodavo. Netgi laidų izoliacija pasidarė trapi.

Kiniskas PFC
O čia jau to “PFC” pajungimo schema. Kažkaip man viskas primena “taupykelektra.lt” parduodamu nesamoniu lygį.

Stiprintuvo iškraipymai

Čia tokie kliedesiai apie stiprintuvų kokybę, visokius iškraipymus ir panašiai. Toks straipsnis apie bet ką, bet gal suteikiantis įdomios informacijos… Taigi, nušlaviau stalą nuo praeitų metų eksperimentų ir nežinojau ką parašyti. Todėl kiek pažaidęs su detalėm pamačiau, kad gavosi kažkas lygtai ir įdomesnio. Taigi, tai vienos vienintelės detalės įtaką stiprintuvo darbui. Ta detalė, tai polipropileninis kondensatorius 3900pF. Stiprintuvas… košerinis 🙂 … ant radio lempos. Kodėl? Nugi šiaip sau, audiofilinis toks straipsnis gausis, nors eksperimento dažniai visai ne audiofiliniai.
Schema paprasta- triodas, A klasės stiprintuvas, stabilizuota srovė per lempą (pagal lempos datašytą), tinklelio potencialas maždaug toje vietoje kur reikia. Signalas iš mano signalų generatoriaus, neslopintas, stiprus ir abiejais atvejais stovi toje pačioje DC vietoje. Lempa stiprina gal 10 kartų, išėjimo signalas nuimamas nuo rezistoriaus.

Va oscilograma kaip 2MHz signalas stiprinamas ir kaip jis praeina per kondiką. Mėlynas signalas įėjimas, geltonas- išėjimas. (skirtingi signalų stiprinimai ant oscilografo, bet eksperimento metu stiprinimo rankenėlės nereguliuotos).
stiprintuvo teorija
(2MHz, su kondiku)
Atrodo viskas gražu. Nu stiprina ta lempa, signalas kiek vėluoja. Taip vos vos.

Toliau daugiau fotkių, spauskit ant nuorodos, kad skaityti toliau: Continue reading →