Kiek patobulinau lazerinio diodo maitinimo šaltinį. Įdėjau įtampos stabilizacija, max įtampos ant atviros lazerio grandinės ribojimą, impulsų (spike) gaudytoja ant lazerio. Ir keletą gal ir nereikalingų pakeitimų…
Taip atrodo plokštė su detalėmis. Deja, šios plokštės aš nepasidariau, bet manau ji teisinga. Aš visus pakeitimus dariau senojoje versijoje priklijuodamas naujas detales ar išpjaudamas naujus takelius. Pakitimus įrašinėjau į schemą.
Esminiai pakeitimai nuo pirmos versijos: IC2- 5V stabilizatorius, C4 kondikas, R11 rezistorius. Kondensatorius C2 turi būti visai mažiukas. Jis skirtas tik apsaugoti operacinį stiprintuvą nuo galimo susižadinimo. Nedėkite čia didelės talpos- ji šuntuos stiprintuvo įėjimą ir formuosis srovės šuoliai. PIN2 teoriškai reikia jungti prie fotodiodo. Ši dalis nesukonstruota. Lazeriukas veikia be optinio atbulinio ryšio. Diodai D1…D3 tai greiti šotkiai su kiek mažesniu įtampos kritimu ir greitai atsidarantys. Vienas diodas kaip ir nereikalingas 🙂
Keletas patarimu- lazerio korpusas neturi susijungti su prietaiso korpusu. Susijungs ir bus pykšt. Lazeriai bijo elektrostatinių kruvių. Labai svarbu atjungti maitinimo šaltinį lituojant diodą. Ypač tinklo maitinimo šaltinį. Pilnai atjungti! Aš sudeginau kelis diodus per tokią grandinę: atjungtas maitblokis bet įjungtas į 230V tinklą — lazerio maitblokis su atjungtu (!) pliusiniu laidu — litavimo stotelės įžemintas lituoklis. Užteko įtampos per filtrinius ir parazitinius kondikus iš maitblokio ir per lituoklio įžeminimą, kad sudeginti diodą. (Šiaip lituoklis neturi būtį “pilnai” įžemintas. Jis turi jungtis prie žemės per kelių šimtų kiloomų rezistorių… kiniečiai pachaltūrino).
Pasinaudokite nuoroda žemiau ir pasigaminkite PCB UV ar “lygintuvo” metodu.
Plokštė spausdinimui (600dpi).
Čia mano “tarpinė” plokštė: