Hewlet Packard Deskjet 970 cxi printeris tai jau senas modelis. Bet jis dar ganėtinai geras aparatas. Kodėl? Todėl, kad į jį dedasi didelės rašalinės. Jis gana greitai spausdina ir jo spausdinimo kokybė labai jau ir nesiskiria nuo šiuolaikinių printerių. Į printerį dedasi dvi rašalinės- spalvota, su kempinės rezervuaru ir juoda, su plastikinio maiselio rezervuaru. Spalvota rašalinė pildosi labai paprastai- tereikia viršuje padaryti skylutes ir su svirkštu pumpuoti rašalą. Su juoda rašaline kiek sunkiau- anga yra rašalinės dugne. Ten reikia išmušti šaratą ir galima pildyti. Tik po pildymo vėl reikia užtaisyti skylę. Bet šitas blog postas ne apie rašalo kartridžų pildymą, bet apie pačio printerio valymą.

Pats printeris atrodo va taip. jis turi USB ir LPT portus, tiesioginį 220V pajungimą.

Continue reading →

Kadangi pirma smegenių šaldytuvo versija nepavyko, grįžom prie pradinio plano. Į pakabinamas lubas integruoti kompo ventiliatorius. Čia tik prototipas- 16 ventiliatorių. Tai nėra didžiausi kompiuteriniai ventiliatoriai, tai standartiniai iš kompų maitblokių.

Aparatas gerai pučia orą. Bet ir ima ganėtinai daug elektros. Užmaitnius nuo galingo 12V šaltinio triukšmas ganėtinai didelis. Tačiau panaudojus kiek silpnesnį 9V maitblokį triukšmo ir perpumpuojamo oro santykis pasidarė kaip ir optimalus.

Ventiliatoriai tik suklijuoti su Moment klijais- jokių tvirtinimo elementų nepanaudota. Todėl konstrukcija nėra tvirta ir nelabai panaudojama pakabinamose lubose. Galutinis variantas (jei užteks kantrybės) bus sutvirtintas kažkokiom metalinėm ar plastikinėm detalėm.

Bet pūteklis visai nieko gavosi… 🙂

Karšta. Nemaloniai karšta ir drėgna. Nors dabar 00:15 minučių, langas atidarytas, bet nuo kompų mano kambaryje 26°C laipsniai ir 90% drėgnumas. Reikia šaldyti smegenius. Jau kažkada rašiau kad pirkau Peltje elementą. Pritaikiau jį prie kažkokio navarotno procesoriaus kūlerio. Gavosi va tokia konstrukcija:

Vietoje smegenų panaudojau varinį viduriuką iš kažkokio kito kūlerio. Tai monolitinis vario gabaliukas, kokie 200g svorio. Ventiliatorius maitinamas nuo paprasto maitblokiuko. O štai peltje elementui teko pritaikyti automobilio akumų kroviką.

Krovimo aparatas turi dvi išėjimo įtampas 6V ir 12V. Prie 6V pakrovėjo ampermetras rodo apie 6A (36W). Prie 12V- ampermetras pabėga už skalės ribų. Jei peltje elementas būtų tiesinis, srovė manau išaugtų dvigubai. Atitinkamai galia dar daugiau- 144W. Šiaip srovė turėtų but didoka- 2×0.75mm2 laidas karštokas ir labai minkštas. Deja panaudotas procesoriaus kūleris nesusidoroja su išskiriama temperatūra. Kol dar metalinė konstrukcija šalta, šaltojoje zonoje labai šalta. Deja, radiatorius įkaista ir sistema padaro nebetokia efektyvi. Visas aparatas tesugeba kondensuoti vandenį. Reikia ieškoti kokio nors efektyvesnio šilumos nutraukėjo. Dabar gaunasi labiau smegenų šildytuvas- nes nuo kūlerio pučia karštą orą.

Vienam eksperimentui prireikė kiek aukštesnės įtampos, tai teko garaže paieškoti kokio nors transformatoriaus. Ir pageidautina su dvigubom apvijom (Čia buvo mintis 200% perkrauti trafuką). Pirmas pasitaikęs transformatorius buvo TC-180-2 (šiaip, jei ieškot informacijos apie rusiškus aparatus, jų markę reikia rašyti rusiškomis raidėmis, net jei tos raidės visiškai taip pat atrodo… taigis čia trafas ТС-180-2). Jis atrodo maždaug taip:

Tai transformatorius iš senoviško lempinio televizoriaus. Raidės TC reiškia “transformator setevoj” (трансформатор сетевой)- tinklo transformatorius. Arba “silovoj” (силовой). Skaičiai 180 reiškia nominalų galingumą (reiškia iš jo galima spausti 180W pastoviai be jokio pavojaus. Nepainioti su kinietiškais vatais). Skaičiukas 2 tai versija. Dideliuose spalvotuose telikuose buna ir galingesnių tranformatorių, kad ir 270 vatų.

Daugeliui megėjų tokie trafai papuola apardyti ir neaišku kaip ką jungti. Laimei, ant šių tranformatorių paprastai būna lentelė su aprašymu. Bet ne visiems ji suprantama.

Pvz, ant maniškio parašyta: 1-2-3, 1`-2`-3` = 127V/220V, 1.51/0.87A. Kas kur čia kaip? O ištikrujų, čia viskas kitaip: 1-2-3 tai 0-110V-127V ant vienos špulės. Ant kitos atinkamai: 1`-2`-3` tai 0-110V-127V.
Žodžiu simetrija. Beja ant tokių trafu ir reikia simetriškai vynioti apvijas. Dar iš čia paprasta matematika: tarp 2 ir 3 yra 17V.

Sakysim pas mus tinkle 220V (senas, tarybinis standartas), tai reikia jungti 2x110V. Jungiam taip: kištuką jungiam prie 1 ir 1`. Toliau užtrumpinam tarp 2 ir 2`. Deja, pas mus tinklo įtampa jau europietiška, 230V. O ir pats trafas turi didelę laisvos eigos srovę (dėl šerdies įsisotinimo). Paprasčiausiai, taip nuspredė tarybiniai inžinieriai. Bet dar yra keletas apvijų. Todėl galima “trumpiklį” jungti tarp 2 ir 3` ar net 3 ir 3`. Taip gaunasi atitinkamai 237V ir 254V pirminė apvija.

Antrinės apvijos irgi jungiasi panašiu principu. Taisyklė viena, kad nesujungti dviejų apvijų priešpriešais, visada junkite vienodus numeriukus. Aišku jei tinka išėjimo įtampos.

Antrinės apvijos etiketėje jau nurodytos “teisingai” t.y. vienai sekcijai. Taigi, pagal etiketę:
5-6 tai 59.5V/0.5A
7-8 tai 43.5V/0.38A
9-10 tai 6.4V/4.7A
11-12 tai 6.4V/1.5A.

Čia įtampos bus tokios su sąlyga, kad pirminėje jos atitiks normą. Nes trafas dirba kaip “proporcingo” dalinimo prietaisas- biški per daug įtampos įėjime, tai ir biški per daug įtampos išėjime.

O štai mano eksperimentams aš apvijas sujungiau autotransformatoriaus principu. Įėjimas 1 ir 1`. Sutrumpinta 2 ir 2`, 6 ir 6`. 5 sujungtas su 1`. Taip gaunu 220+59.5+59.5=339V. Išėjimas pajungtas prie 1 ir 5`.
Praktiškai gavosi kiek daugiau, nes mano namų tinklo įtampa 235V. Ši konfiguracija bus jungiama per LATR (reguliuojama laboratorinį autotransformatorių) ir išėjimo įtampa reguliuosis nuo 0 iki 400V.

Dabar keletas ispėjimų: čia tekančios įtampos ir srovės mirtinai pavojingos. Transformatorių būtinai junkite per saugiklį. Pasitikrinkite, ar transformatorius neturi pramuštos izoliacijos- pamatuokite su ometru megaomu skalėje- varžos tarp apvijų ir tarp apvijų ir korpuso turi buti begalinės. Įjunkite transformatorių ir pasitikrinkite, ar nėra užsitrumpinusiu vijų- jei bus, trafas kais, bus nenaudingas energetiškai ir gali sukelti gaisrą. Tarpapvijinių trumpųjų jungimų ometras nerodo. Šio trafo tuščios eigos srovė apie 150mA (“palengvintam” režime- 50mA). Rekomenduoju savo “laboratorijoj” pasistatyti srovės nuotekio (skirtuminę) rėlę. Vis saugiau bus eksperimentuoti. Ir dar korpusus įžeminkite.

Aš nemėgstu programų su “skinais”. Programa turi būti paprastai valdoma ir neužgriozdinti ekrano. Nu jei programeris sugalvojo skinus (nes kitaip patobulinti programos jau nesugeba), tai lai numato galimybę paleisti programą be skino. Paprasčiausiai naudojant standartinius windozės mygalus. Dar vienas momentas, jei jau darom skinus ar kitą šlamštą, tai reikia pasibandyti kaip atrodys programa kai kompas nustatomas kitiems šriftams ar šriftų dydžiams. Gali gale, reikia pasitikrinti kaip programa atrodys “invalidiniam” windows režime. Žinau vieną naudingą programą, kuri neveikia su dideliais (120 dpi) šriftais- paprasčiausiai mygtukai “pabėga” iš lango. Taip pat, reikia pasistengti, kad jei tekstas turi būti rodomas fiksuoto dydžio šriftu, tai jis ir ant visų windozių matytusi teisingai. Nes gausis tokia nesamonė ir praktiškai neimanoma dirbti su lentelėmis:

Šiaip visas Windows interfeisas yra labai primityvus, statinis ir yra “bitmap based”. Tai reiškia, kad visi interfeiso elementai turi apibrėžtas koordinates. Aš žinau tik vieną programų interfeisa, kuris yra pilnai dinaminis ir visiškai “user defined”. Ten galima pasikeisti bet kurio elemento dydį, spalvą, šrifta, formą ir net kai kuriais atvejais ir vietą. Šis interfeisas turi pavadinimą Magic User Interface arba trumpiau MUI. (nereikia painioti su Windozės MUI paketu. Windozė dar nebuvo išbridusi iš vystyklų, kai buvo sukurtas MUI). MUI autorius yra Štefanas Stunzas ir sistema buvo platinama shareware principais. Programeris interfeisa sudėliodavo kaip kaladėles, nereikėdavo rūpintis jokiom koordinatėm. Smaukant lango dydį, interfeisas aktyviai reguodavo i pakitimus ir adaptuodavosi naujam lango dydžiui.

Ypač baisūs skinai būna pas Kiniečių kurybos programas. Manau pirmą vietą užima šitas skinas. Man nuo jo prasideda traukuliai:

Didesnis paveiksliukas.

Nusipirko bendradarbis notebuką. Kažkuris tai Fujitsu Siemens Amilo. Iš akcijinių, pigesnių. Iš tų, kur pavaizduoti lankstinukuose. Ir tuo pačiu metu aš pirkau darbui panašų notebuką, tik ant 100LT brangesnį. Visi techniniai parametrai buvo panašūs, tik mano buvo su matiniu LCD ekranu, o pas bendradarbį su blizgančiu. Jis labai džiaugėsi, kad gavo pigiau nei “kompiuterastas” kompą.

Praėjo kiek laiko, ir buvo suprasta, kad 512Mb RAM yra kiek mažokai šiuolaikiniam notebukui. Aš paprasčiausiai nupirkau papildoma SO-modulį (do-dimm ar so-ddr nepamenu… ir koks skirtumas). Kolega irgi nusprendė pasiupgreidinti. Paklausė patarimo, kokią atmintį pirkti. Sakau, nežinau, atidarom ir pažiūrim… Taip ir padarėm:

Nu kas per ablomas… Ant kompiuterio motininės neprilituotas lizdelis. Nors kompiuterio dokumentacijoje niekur tai nenurodyta. Šiaip, ten iš viso nieko nepasakyta apie atminties plėtimą.

Žodžiu pilnas Ablomas 🙂

Neturiu ką jums parašyti, bet pamačiau pas save ant palangės numesta matricą nuo LCD monitoriaus. Jau net nežinau kas per gamintojas- valdančioji mikroschema Novatec. Tikriausiai koks nors 17″ Samsungas. Nesinervinkite, matrica bloga ir nesuremontuojama. Gedimo simptomai- įjungus matosi vaizdas ir vienas horizontalus brūkšnys. Po kiek laiko ekranas pasidaro baltas. Įjungus ir išjungus, vaizdas kuriam laikui atsiranda.

Dėl gedimo kaltos tos keturios mikroschemos iš šono. Fotografijoje jos matosi viršuje- nes matrica paversta šonu. Viena iš jų siaubingai kaista.

Nrs ir nelabai gavosi, bet matosi, kad matrica “išrengta”. Čia prie lango stiklo prispausta tik pats matricos stiklas su skystais kristalais.

Skaityti toliau ir pamatyti daugiau fotkių. Continue reading →

Savo LCD kolekcijoje, jau kokius metus turiu keletą Thrustmaster 5″ LCD ekraniukų. Tikslus modelis: XL Screenmate. Kažkada bandžiau juos parduoti per savo Kromelį, bet buvo labai mažas susidomėjimas. Arba mažai reklamos arba mūsų “elektronikos megėjai” kažkur bludija. Net už 20LTL niekas nenorėjo jo pirkti. Jiems labiau reikia audiofilinių auksinių “klėmų” akumams ar kolonkių laidų su strėliukėmis, kad elektronai žinotų į kurią pusę bėgioti. Tada labai kokybiškas garsas…

O šiaip atlikus trumpą paiešką internete nustačiau, kad tai standartinio TV dažnio skleistinės RGB monitoriukas. RGB analoginis įėjimas ir 50Hz/15kHz skleistinės dažnis. Pajungiau jį prie Philips DVD grotuvo– tai buvo lengviausiai prieinamas RGB video signalo šaltinis. Galima jungti prie SCART lizdo, bet aš neturiu kištuko, todėl prilitavau prie kontaktų iš grotuvo vidinės pusės.

Vaizdelis kiek blyškokas. Matyt senos technologijos LCD matrica. Ir dar maitinimo šaltinis kiek silpnokas- pajungiau prie 5V. Pajungus prie 12V kaista DVD grotuvo maitblokis. Pagal aprašymą reikia paduoti 7.5V maitinimą. Šiaip DVD maitblokis ir taip perkrautas, todėl praktinio pnaudojimo- integravimo į DVD negalima padaryti. Nebent pakeisti maitinimo šaltinį į galingesnį.

Čia paveiksliukas iš arčiau. Ta plastmasė apačioje nusilupa. Tiksliau aš ją jau nulupau, kad matytusi visas ekranas. Bet fotkę daryti iš naujo jau patingėjau.

Continue reading →

Padavė čia dešimtimis tokių neveikiančių Philips DVP 3010-02 grotuvų. Prieš metus juos pardavinėjo maždaug už 300… 270Lt. Manau prietaiso savikaina- 50Lt. Bet tai ne esmė. Keletą prietaisų išskrodėm tyrimams. Pirmiausia tai Mediatek procesorium paremtas kurinys. Toks pats kaip ir Vido grotuvas, tik kiek galima labiau supaprastintas- tik stereo garsas ir minimalus video išėjimų variantų kiekis. CD/DVD stalčius ASATECH gamybos. Nuo Philips firmos tik pavadinimas ir keli paveiksliukais firmwarėje.

Gedimas tipinis- neskaito jokių diskų. Arba skaito-rodo filmą ir staiga neberodo. Dažniausiai į disko galą. Kai visiškai nebemato disko, atidarius aparatą matosi, kad DVD raudonas lazeris nebešviečia. Gedimas labai paprastas- nulaužtas lankstus laidininkas (šleifas) nuo lazerinės “akies” iki pagrindinės plokštės.

Jei matome, kad lankstaus laidiniko galiukas užlinkes kaip paveikslėlyje, viskas aišku. Reikia naujo laidininko, arba jei rankos dygsta ne iš šiknos, galima suremontuoti ir seną laidininką. Dar gerai būtų patobulinti laidininką- reikia su plona izoliacija sutvirtinti laidininko galus kad jam būtų sunkiau lankstytis galuose.

Išanalizavus grotuvus, nustatyta, kad čia dėl gedimo kaltas neteisingas surinkimas arba surinkimo dizainas. (Philipsas man pinigus turėtų mokėti)

Šiame paveikslėlyje skaičiu “1” pažymėta vieta, kur lankstus laidininkas buvo priklijuotas prie korpuso. O skaičiu “2” pažymėta vieta kur jis nulūžta.

Čia jau “suremontuoto” ir patobulinto grotuvo paveiksliukas. Lankstus laidininkas priklijuotas žymiai toliau nuo lankstymosi zonos. Dabar laidininkas gali švelniai rangytis laisvoje teritorijoje. Šis patobulinimas su papildomu laidininko sutvirtinimu pilnai panaikina defekto pasikartojimą. Beja, kai kuriuose modeliuose tas laidinkas dar ir perkištas per specialų laikiklį. Deja jis vistiek nulužta.

Reikalingi instrumentai remontui:

1. Atsuktuvas “žvaigždutė”.
2. Kryžminis atsuktuvas (philips).
3. Žirklės.
4. Plona lipni izoliacinė juosta.
5. Termoreguliuojamas lituoklis ir “navarotnas” daikčiukas (čia laidininkų remontui), (c) know-how, todėl nedalizuosime.