Kartais konstruojant kokį prietaisą prisireikia perduoti duomenis iš ar į kompiuterį. Lengviausiai perduoti duomenis tiek žiūrint iš elektronikos pusės, tiek iš programuotojo pusės yra per nuoseklųjį portą, COM portą. Deja, nauji kompiuteriai dažniausiai jau nebeturi klasikinio COM RS232 porto. Com portas jau morališkai paseno ir jis pakeistas greitesniu ir modernesniu USB portu. TačiauUSB portas žymiai sudėtingiau programuojasi, taip pat jis gana sudėtingas pagaminti ir prietaiso pusėje. Galima USB realizuoti programiškai- tai jau demonstravau savo AVR-USB eksperimentuose. Tačiau šis metodas yra ganėtinai lėtas ir gana sudėtingai programuojamas. Galima naudoti specializuotą mikrokontrolerį su USB galimybe, bet galima panaudoti FTDI Chip firmos produktu FT232. Tai USB-serial keitiklis, kuris programiškai labai lengvai realizuojamas- visi draiveriai jau parašyti. Ši mikroschema yra kiek suderinta su USB2.0 standartu, todėl teorinis max bendravimo greitis yra iki 3Mbit. Tai pat vertėtų pasidomėti kitom šios firmos mikroschemom, kad ir FT245.

Schema yra labai paprastutė- reikia tik keletos rezistorių, kondensatorių ir vienos atminties mikroschemos 93C46 (Šaltinis- senos LAN plokštės) bei 6MHz kvarco.

Aš panaudojau GNU pagrindu jau pagaminta Eagle schemą ir plokštę. Ši plokštė skirta eksperimentams, galutiniam produktui reikėtu FT232 čipuką primontuoti kiek galima arčiau mikrokontrolerio ar CPLD/FPGA, kad TTL lygio signalų laideliai būtų kiek galima trumpesni.

Standartiniai virtualaus COM porto draiveriai iš FTDI saito turi keletą nustatymų ir maksimalus greitis gana įspudingas. Su specialia programa galima pasikeisti tiek identifikacinius kodus bet ir irenginio pavadinimą. Visa informacija saugoma atminties mikroschemoje. Kad užprogramuoti šią mikroschemą nereikia ieškoti programatoriaus- mikroschema programuojasi per USB laidą.

FT232 PCB ir schema skirta Eagle programai.

Kuo toliau, tuo detalės mažesnės. Jau karta teko lituoti miniatiurines detalytes ant savadarbės plokštės. Dabar vėl prireikė… Kaip fainai buvo konstruotojams-megėjams prieš kokiu 50 metų- detalės didelės, viskas sugrabaliojama. O dabar… nuotraukos stovi vaizdo didinimo tvarka.

Tai dovanėlė iš TI, TPS61058DRCR- “sync boost converter”. O šiaip, tai paprasčiausias White LED draiveris nuo Ličio batareikų. Iki 1A ar daugiau srovės per šviesos diodą.

Bendras vaizdelis. PCB plokštė triguba- ta pati schema pakartota 3 kartus. Čia jei nepavyks kas nors.

Vaizdelis iš arčiau:

Truputi kitu kampu:

Nuotrauka per mikroskopą. Didinimas 24 kartai:

Skalė tai 1mm tarp padalų su skaičiais. 0.05mm tarp mažiausių padalų. Čia jau matosi takelių netobulumas.

Vienas internautas užpylė mane klausimais apie automobilio pajungimą prie kompiuterio. Prisiuntė man visokiausių schemų, fotkių, instrukcijų ir visokiausio softo, pripasakojo apie visokius K-Line ir L-Line, apie ISO9141 ir visokius VAG COM… Žodžiu jam ten kažkas nesusikonstravo, nesijungė prie jo auto. Šiaip tai schemos visai primityvios. Kadangi gyvenam “arčiau vakarų”, rusiškos nesamoningos schemos su daugybe tranzų ar taimerių man nepatiko. Pasirinkau schemą su specializuota mikroschema- ji nėra brangi. Iš esmės, RS232 kabelis iki auto tai paprasčiausias protokolų- lygių keitiklis. RS232 keitiklis į TTL, TTL į automobilyje naudojama ISO protokolą.

Schemą ir plokštę nusipaišiau pats naudodamas Eagle programa. Detalės MAX232, MC33199, 78L05, vienas tranzas, kita smulkmė.

Schema:

Schema pasižiūrėti atidžiau. Kas idomiausia, schemoje yra klaida, bet subinė vistiek veikia… 🙂

Spauskit čia, kad skaityti toliau ir pamatyti daug paveiksliukų: Continue reading →

Penktadienį, į dienos galą, paštininkai sumastė atnešti pranešimus apie atėjusius siuntinukus. Šiandien nuslinkau į paštą ir atsiėmiau trys paketus.

Pirmas paketas- Wacom tablet. Mažiukas įvedimo įrenginys. Iš tikrujų, man reikėjo tik pačio rašiklio, bet jis kainuoja apie $50. Todėl iš anglijos, per eBay aukcioną nusipirkau pilną komplektą. Šis pirkinys labai pasisekė, nes už tablet sumokėjau £1, o atsiuntimas kainavo £5. Viso 6 svarai, t.y 27Litai. 🙂 Tablet puikiausiai veikia su Windows XP.

Modelis: CT-0405-R

Antras pirkinys kiek brangesnis, jis viso kainavo keliolika svarų. Tai 1000 pėdų (~300 metrų) taip vadinamos Kynar vielutės. Tai plona vielutė su patogia izoliacija skirta sujunginėti smulkius objektus, daryti perėjimus PCB plokštėse ir t.t.

Ir trečiasis paketas- ilgai keliavęs per visus Lietuvos pašto užkobarius ir muitines (60Lt muitas) Altera NiosII (Cyclone) dev boardas.

Dimmeris- iš anglų kalbos, kaitrinių lempų ryškumo reguliatorius. Taip pat galima naudoti kaip galios reguliatorių. Kad ir kokiam lituokliui. Viskas prasidėjo iš to, kad Lietuviškame internete pridėliota senoviškų tarybinių schemų su archainiais ir sunkiai gaunamais tiristoriais ir panašiom keistenybėm. Nors jau labai senai yra išrasti simistoriai (triakai). Paprasčiausiai simistoriai tarybiniais laikais buvo labai brangūs ir sunkiai gaunami. O interneto “autoriai” kopijuoja schemas iš senų rusiškų žurnalų.

Ši schema nukopijuota nuo paprasčiausios 100W stalinės lempos. Ir schema pasitikrinta su schemomis esančiomis internete.

O pati schema realiam pasaulyje atrodo taip:

Ji mažesnė nei pusė degtukų dėžutės. Čia tiktai papildomai įdėti du saugikliai- vienas paprastas tirpusis, o kitas termo- saugo nuo perkaitimo.

Schemos detalės nėra labai kritiškos. Simistorius (triak) BTB04-600SL (ST semiconductors, 600V, 4A, valdymo srovė 10mA), dinistorius (diak, trigger diode)- tos pačios gamyklos, DB3 ( “pramušimas” 32V), induktyvumas kiek išmatavau buvo 3mH. Tačiau interneto schemose galima rasti daugybę variantų. Vienoje schemoje naudojo 50uH droselį, T0609MJ ir BR100. Galima naudoti bet kokį simistorių (“semistorių” kaip rašo Lemona) kurio darbinė įtampa daugiau 400V ir darbinė srovė kiek didesnė už maksimalią srovę per apkrovą. Dėmesio, reguliuojant kaitrines lempas, startinė srovė žymiai didesnė, todėl simistorių reikia rinktis kiek galingesnį. Valdymo srovė kiek galima mažesnė. Galima naudoti BT136/600 simistorių (600V, 4A, Iv=30..70mA, 2.5Lt už vienetą).

O šiaip, jei nepatingėti, tai galima rasti tokį “simistorių” kurio korpuse tupi ir diak’as. Tada schema dar supaprastėja. Toki hibridinį simistorių radau dulkių siurblio galios reguliatoriuje. Ten jis valdė 1500W motorą- simistorius buvo prisuktas prie ~8 kvadratinių centimetrų aliuminio skardelės (tipo radiatorius)- ir tikrai “vėjo” neužpučiamoje vietoje. Ir dulkių siurblio reguliatoriuje nėra droselio- pats variklis dirba kaip didelis droselis.

ISPĖJIMAS! Schema turi galvaninį ryšį su elektros tinklu. Todėl visi laideliai turi būti užizoliuoti ir apsaugoti nuo palietimo. Tai labai svarbu naudojant prastą kintamą rezistorių. Čia reikėtų naudoti kintamą rezistorių su plastikine ašim. Visą konstrukciją sumontuoti plastikinėje dėžutėje.

Ir ką įdomaus galima padaryti su nereikalingais Pentium 4 ir panašaus kalibro Celeron procesoriais?

Pirmiausiai reikia susirasti šešis vienodo tipo procesorius. Iš pradžių buvo noras įterpti ir AMD procesorių, bet jo korpusas biški kitokių išmatavimų. Pasirinkom 6 Pentium 4 klasės procesorius, tuos senesnius, su kojytėm.

Eksperimentui panaudojom šiuos procesorius:
Pentium 4, 1.9GHz/256/400/1.75V
Celeron 2.8MHz/256/533
Pentium 4, 1.5GHz/256/400/1.75V
Celeron 1.7GHz/128/400/1.75V
Pentium 4, 2.4GHz/512/533/1.5V
Celeron 2GHz/128/400/1.525V.

Visi senesnio modelio, dangteliai lupasi lengvai. Išskyrus vieną, kurio kristalas buvo prilituotas su specialiu lydmetaliu prie korpuso. Tas specialus lydmetalis dar pridarė bėdų kai litavau galutinį produktą:

Gavosi kiek kreivas kūbelis, su kuriuo galima išsiridenti kelis Gigahercus ar Megahercus 🙂
Sunkokas toks, nes korpusai pagaminti iš raudonojo vario, tik nikeliuoti. Kai gerai ikaitini vieną šoną, atsilituoja kitas… 🙂

Iš senų prietaisų (daugiausiai iš dauginimo aparatų) prisirankiojau grafinių LCD ekranų. Tai paprastai monochromatiniai LCD ekranai be kontrolerių. Tokiems ekranams reikia dinamiškai perdavinėti vaizdą iš kontrolerio. Dažniausiai tai būna SED1351 ar panašūs grafiniai kontroleriai. Gal pačio SED’o datasheetą gal ir galima rasti, tačiau patys ekranai būna visai nesurandami. Pasinaudojęs veikiančia plokšte pabandysiu išaiškinti keletą LCD ekraniukų.

Beja, tokiem ekraniukams dažnai reikia neigiamos įtampos šaltinio. Pagrindinė logika maitinama iš 5V.

LCD ekranas pavadintas “EDMMPU3BDF“, 320×240 monochromatinis grafinis ekranas, baltai mėlynas, dažnai buna su touch screen.
1. screen_on (0-off, 5V- on)
2. nc
3. VSync
4. HSync
5. pixel clock
6. Vcc, +5V
7. GND
8. Vee, -25V (tas pats kas pin 13)
9. D3
10. D2
11. D1
12. D0
13. Vee, -25V
14. kontrastas, ~-18V

Standartinis protokolas pavaizduotas grafiškai (oscilogramos):

Didelis paveiksliukas spausdinimui ir analizavimui.
WF signalas naudojamas kai kuriose LCD panelėse generuoti kintamą įtampą per LCD kristalus, kad apsaugoti metalizaciją nuo erozijos. Ne visi LCD ekranai naudoja šį signalą. Ten paprasčiausias loginis signalas kuris keičiasi kas kiekvieną kadrą.

Radau internete (http://spritesmods.com/?art=mouseeye) kad kai kurios optinės pelės lengvai “hackinasi”. Ilgai ieškojau tokią pelę. Pirmoji kuria radau turėjo defektuotą optinę mikroschemą. O štai antroji paieška pasisekė. Reikia susirasti kiek senesnio modelio optinę pelę, kur optinė mikroschema su aštuoniom kojom. Naudo modelio pelės turi tik vieną mikroschemą, kur jau visi interfeisai (USB ar PS/2) jau integruoti į tą pačią optinę mikroschemą.

Programa rašiau ne aš. Tačiau ten viskas labai aišku. Visi duomenys- koordinačių pokytis ir net vaizdelis is po pelės pado nuskaitomas per 2 laidus. Va kaip atrodo vaizdelis žvelgiant “pelės akim”:

O čia jau skanerio režimas:

Pajungimo schema labai paprasta- maitinimam pelytę nuo 5V. SDIO liniją jungiam prie printerio porto 12 kojos. Prie tos pačios 12 kojos jungiasi diodo anodas (+), o katodas (-) jungiamas prie printerio 5 kojos. SCK jungiamas prie 9 kojos. Pas mikroschemą reikia pasitikrinti ar pajungtas kvarcas ir šviesos diodas (čia jau pelės elementai). Poto reikia nutraukti SCK ir SDIO linijas einančias į pelės kontrolerį. Optinės mikroschemos (ADNS-2610, A1610 ir panašiai) cokoliuotė tokia: 1 ir 2- kvarcas, 3- SDIO, 4- SCK, 5- LED kontrolė, 6- GND, 7- Vcc (+5V), 8- RefA (čia prijungiamas mažas kondikas)

Programinė įranga beveik tokia pati kaip ir originaliam poste, tik kadangi mano tikrasis LPT1 portas susvilęs, tai aš pridėjau papildomos PCI plokštės I/O adresus.

Nusikrauti source code ir sukompiliuota MS Visual Basic programa. Ten yra vienas dllas (inpout32.dll) kuri reikėtų persikopijuoti i windows/system32 direktorija.

Pelės-skanerio softas (binaries + source code).