Category Archives: MCU

ARM:0007 versija B, I2C ir OLED

Pratesiant ARM seriją su pačia pigiausia plokštele iš kinijos. Plokštelėje tik STM32F103C8 ir keli papildomi elementai. Sekantis reikalas kurį reikia įvaldyti tai I2C. Kol kas tik rašymas ir tik po kelis baitus ir be jokių DMA ir IRQ. Visiškai taip pat, kaip ir su AVR. Tačiau šį kartą naudojam patį pigiausią ekraniuką iš kinijos su SSD1306 kontroleriu, aštriai mėlynos spalvos:

STM32 OLED 0.91 inch
Dalis softo mano, dalis vogto ir supaprastinto. Vienintelis pastebėjimas dėl hardwarės- gal dėl sujungimo (per laidelius), o gal dėl kiniškos kilmės, pastebėta, kad kelis kartus ekraniukas nepasileido.

Ir aišku visas source code, bei sukompiliuotas hex hardvarės testavimui. Kompiliavosi ir su 6 ir su 7 gcc.
SSD1306 OLED on ARM STM32F103C.

ARM:0006 versija B, SPI ir waveshare e-Paper

Čia miksas tarp kiniško e-Paper straipsnio, ARM su pamažintu procesoriuku ir ST-Link programeriu. Ir aišku biški nostalgijos apie 8 bitus ir mano pirmus bandymus programuoti C. Gavosi toks kaip ir mini straipsniukas.

Kai tik buvo laisvo laiko nuo statybų, pasinagrinėjau apie STM32 procesoriuko kinišką moduliuką už kelis eurus. Čia jau gal net 64kb atminties, ir jau be vargo galima ką nors vizuališkesnio suprogramuoti nei su aštunta atmega. Užduotis buvo SPI ir ekraniukas. O kad nebūtu labai tuščias ekraniukas, sudėjau seno 8 bitų žaidimo “game engine” dalį. Daugiau programuoti aš jau patingėjau, bet vistiek bent jau matosi kas gaunasi jei nenaudojamas pilnas ekrano atnaujinimas.

STM32 ir waveshare e-paper
Hardwarė be modifikacijų- tiesiai iš kino. Šiaip, vienas pastebėjimas- arba kažkokia klaida softe (bibliotekose), bet sukonfiguravus MCU dirbti ant 48MHz, softas rodo 72MHz. Dabar softas rodo 96MHz, bet ant tokio greičio šis MCU negali dirbti. Gal čia koks kiniškas fuflo MCU?
Continue reading →

AVR89: ePaper modulis

Nusipirkau pabandymui iš kinų epaper (elektroninio popieriaus, e-ink) tipo ekraniuką. Pažymėtas jis waveshare logotipu, o kas gamintojas iš tikrųjų aš nežinau, nes ir datasheete nurodytas tik šis pavadinimas.

epaper waveshare AVR atmega

Yra dokumentacija pdf faile, kurios kaip ir neskaičiau, nes buvo pavyzdinis softas. Softas skirtas ARM, mini linux variantui ir aišku Arduino. Softas dalinai tinkamas ir mažiems kontroleriams, tačiau jis reikalauja “video RAM”. Čia iškilo problemėlė, nes ir mažiausiam ekraniukui reikia (200×200/8=5000) vos ne 5kB RAMo!
Savo softo variantą supaprastinau ir panaudojau paprastą senovišką ATMEGĄ. Konkrečiai ATMEGA162, tačiau tiks ir bet kuri kita. Tereikia tik keletos laisvų pinų ir aparatinio SPI.
Vėl eilinį karta teko pasibaisėti originalaus softo optimizavimu ir biški iš tikro optimizuoti. Mano variantas kiek greitesnis, dalis konstantų perrašyta į PROGMEM.

Dabar biški apie “elektroninio rašalo ir popieriaus” veikimo subtilybes. Tikriausiai daugelis matė, kad kartais elektroninės knygos “mirguliuoja ekranu” kai perpaišo vaizdelį. Taip daroma todėl, kad ekranas turi “burn-out” t.y. biški lieka seno vaizdo. Tačiau perpaišus vaizdą pilnai į juodą ir poto pilnai į baltą, senas vaizdelis išsivalo pilnai. Taip galima daryti automatiškai suprogramavus kontrolerį- tada pasiuntus naują vaizdą ekranas automatiškai persipaišys. O galima įjungti “rankinį režimą” ir tada ekranas neatsinaujina. Tada lieka seni vaizdeliai. Juos galima panaikinti lokaliai užtušavus ekrano dalį juodai ir poto baltai.
Dar viena ekrano įpatybė, kad ekranas turi du ekrano buferius- į vieną galima rašyti informaciją, o kitas tuo metu rodomas. Tačiau norint operatyviai parodyti naują informaciją tenka du kartus perduoti informaciją į ekraną.

Kadangi ekraniukas buvo nupirktas tik pabandymui, o ne kažkokiam projektui, tai softas surašytas tik pabandymui. Nėra nei grafinių operatorių nei didelių raidžių. Tėra tik dviejų tipų teksto rašymas ir paveiksliuko paišymas (čia vėl papuolė arklys ir jo klasika apie “resistance” ir “penis harder”). Beja, tik dabar pastebėjau, kad vaizdelis konvertavosi kaip veidrodinis.

Ekranas organizuotas baitais, todėl galima perpaišyti tik po mažiausiai vieną baitą. Kadangi nėra skaitymo iš ekrano, atsiranda problemos su grafikos primityvais. Dėl to kila ir šrifto naudojimo apribojimai.

Jei bus sugalvotas koks nors projektas, tada bus galima ir patobulinti visą softą. O dabar štai:
waveshare e-ink, e-paper software source code for clasic C and AVR ATMEGA .
Ten yra source kodas, +visokie niekai kaip “penis harder” paveiksliukas ir jo B/W versija C kalboje [penis.c]. Taip pat Atari ir ZX Spectrum šriftai. Taip pat proporcinis šriftas.

Ir dar neparašiau, kad vaizdas išlieka išjungus maitinimą. Tačiau ir taip aišku, nes čia e-ink’as.

Biški vėl apie ARM ir STM32

Kažkaip nusipirkau pas kinus porelę ST-Link adapterių ir panorėjau juos išbandyti. Deja pirmiausia po ranka nebuvo mano pagrindinio kompiuterio, o tik nešiojamas vasarinis. Jame nieko nebuvo susijusio su ARM programavimu. Tai nutariau atburti kaip tai daroma ir tik tada paaiškėjo, kad niekur neužrašiau, kaip visdėlto nuo nulio paruošti kompiuterį (windows) darbui su STM32 čipukų programinimui.
Dar priedo, mano darbinis kompas jau turėjo dalinai suinstaliuotus softus, ir perėjimas iš Atmelio į ST buvo labai kažkaip paprastas.
Gaila, bet nieko vėl neužsirašiau, bet parašysiu maždaug iš akies, kaip tai buvo. Kaip ir minėjau anskčiau, aš kaip heiteris ir oldskūlinis hardcoras nemėgstu visokių IDE ir eklipsniu, tik command line, tik hardcore, tik make. Todėl viskas gavosi keistai.

ST-Link STM32F103

Darom taip- iš ARM pagrindinio puslapio nusikraunam gcc windozei. Ten kažkur yra installas. Vadinasi maždaug “GNU Tools ARM Embedded” ir versija kažkokia pagal datą. Nusikrovus šitą reikalą, nuėjau į savo puslapius (nugi šituos) ir nusikroviau pirmą source. Kažkodėl suveikė komanda “make”, bet neteisingai. Pasirodo, šitam kompe yra kažkas kuris vadinasi make, tik labai senoviškas. Tai buvo WinAVR paketas kurį kažkada suinstaliavau. Gal net instaliavau tam, kad kompe būtu “programmers notepad 2”. Bandžiau gadinti makefile, kad priversti veikti, bet nieko nesigavo, net paprasčiausia komanda “rm” veikė su klaidom ir net netrynė failų.
Netgi pradėjau krauti paskirai failiukus “make”, “rm” iš internetų ir GNUwin, bet ten viskas senai nenaudojama. Kol netyčia kažkur radau make sukompiliuota kažkokių geriečių. Nes kartais užknisa tas linuxinis bajeris- reikia kokios utelės, tai tipo susikompiliuok pats. O kad tą padaryti reikia prisiinstaliuoti visą kalną kitokio softo. Sunku jiems ir binarius padėti? Arba sukompiliuoja 30kb programą, kurį reikalauja kokio nors suknisto dll. Bet jo neprideda. O statinė tos pačios programos versija gal 100kb ilgesnė.

Microsoft Windows [Version 10.0.14393]
(c) 2016 Microsoft Corporation. All rights reserved.

C:\Users\User>make -v
GNU Make 4.2
This program is built by Equation Solution.
Copyright (C) 1988-2016 Free Software Foundation, Inc.
License GPLv3+: GNU GPL version 3 or later http ://gnu.org/licenses/gpl.html
This is free software: you are free to change and redistribute it.
There is NO WARRANTY, to the extent permitted by law.

C:\Users\User>

O poto prisiminiau, kad yra toks reikalas kaip CygWin. Po jo instaliavimo ir path prioritetų nustatymo (kad windows žinotu kur guli cygwin visokie failiukai) sistema pradėjo veikti.

Nueini į archyvo folderį, kur yra failas “makefile” ir ten rašai “make all”, o jei reikia viską perkompiliuoti iš naujo, tai “make clean” ir viskas.

Dėl hardwarinio programino, prie kiniško ST-Link puikiausiai tiko originalus ST softas kuris atpažino kiniškus donglus ir net pasiūlė atnaujinti firmware.

Pačios kiniškos plokštelės LED diodo (kabančio ant C13 kojos) pamirksėjimo softas čia:
STM32F103C8T6 blinky source ir sukompiliuotas failas.
O patiems nekantriausiams kurie nori patikrinti kiniška PCB dedu ir hex failą atskirai.
HEX failas testavimui.

Beja kiniškas plokšteles reikia vizualiai apžiūrėti ir ištaisyti defektus. Vienoje plokštelėje reikėjo per naudo prilituoti kvarcą, kitoje padėti teisingą rezistorių.

Kaip ne keista, va ant linuxu to pačio padaryti nepavyko. Nu neveikia man make. Jaučiu problemos su failų lokacijos nurodymu makefile faile. Beja, visokie IDE kuria baisias failu nuorodas. Nors pavyzdžiui viename eclipse tutorial saite pilna nesmonių kaip šita:
failo nuoroda.

Nu ir kas per nesamonė su tais ../..//././.././/././. !? Suprantu, kad galima vieną sluoksnį ar du palipti į viršų, bet tiek privaryti? Šitos nesamonės tikriausiai sugeneruotos pačios eklipsės, kai vartotojas išmėto projekto failus visur. Bet kai reikia tai atsiburti… ojojoj.

Poto gaunasi maždaug taip ir taip. 🙂. Paskutinė klaida tikriausiai dėl to, kad yra komandinės eilutės ilgio ribojimas.

AVR87: TXC101 UHF siustuvėlis

Tai mano pirmas eksperimentas radio dažnių generavime. Todėl labai jau nekritikuokite. Viskas prasidėjo nuo signalizacijos siustuvėlio, kurio nesugebėjau paleisti. Poto iš kinijos nusipirkau pirmą pasitaikiusi mikroscheminą kuris generuoja aukštus dažnius. Tai buvo TXC101, 300-1000MHz transmitter. Kuris gali veikti kaip savarankiškas prietaisas, o gali veikti valdomas mikrokontrolerio. Poto vėl buvo viskas užmiršta, kol kitame projekte liko vietos PCB (nes jos dabar didelės). Taip ir gimė šis visiškai žalias projektas su klaidom.
Schema paprasta- MCU (ATMEGA8), sintezatorius TXC101, biški pasyvių element ir dviejų tranzų stiprintuvas. Mažesnis tranzistorius tai kažkas su užrašu “7Y 1”, kas savo ruožtu gali būti: MMBR941, MMBR951 kas visai tinkama (arba ten visai ne tokia detalė, nors lupau iš kažko aukštadažnio), o didesnis buvo BLT50, kas gerai 470MHz, bet tikriausiai negerai prie 900MHz. Tačiau visiškai tranzo patikrinti prie aukštesnio dažnio nepavyko, nes traukiojant laidus ir jungiant visokiausias apkrovas tranzistorius biški užkaito ir jau nebeveikė. Toliau eksperimentus dariau be galinio tranzo…
TXC101 transmitter and AVR ATMEGA8
(foto pasididina)
Continue reading →

ARM:0002 versija B, TXT LCD

Kol kas visiškai neapsisprendžiau kokia “baze” remtis programuojant STM32 mikroschemą. Dabar tik eksperimentuoju ir paprasčiausiai pakartojau senesnį ARM projektą su tekstiniu LCD ekranėliu. Kol kas nebraidžiojau optimizacijos pinklėse ir naudojausi kažkieno sukurtais primityvais, kurie gana griozdiški viduje. Tačiau šaip – ne taip pavyko paleisti.

STM32 LCD tXT
(dešinėje skaičiukas kur neaiškus tai fotikas pagavo momentą kai keičiasi reikšmė)

Kokios iškilo bėdos? Pagrindinė bėda buvo suvokti kaip galima duomenų pinus operatyviai perprogramuoti iš OUTPUT į INPUT. Pas mano naudojamas bibliotekas ten naudojamos griozdiškos struktūros. Ir aišku tingėjau skaityti instrukcijas.
Pradinė užduotis buvo, kad LCD gali būti prijungtas prie bet kurios kojos, bet poto teko supaprastinti, kad visdėlto jungiasi prie to pačio banko. Čia išlindo pirmas skirtumas tarp atmelio SAM7 ir STM32. Pas atmelį PIO kojos bent jau 32, priklauso vienam bankui. Gana logiška- CPU tai 32 bitų ir vienu smūgiu galima pakeisti 32 kojas. Pas STM32 kojos suskirstytos po 16 kiekvienam bankui. Kas baisiau, rodos viduje ten dar suskirstyta po 8 bitus ir išmaukyti tie bitai kažkokia tvarka. Aišku, gal galima skirtingus bankus valdyti skirtingais laikrodukais, o gal taupyti elektrą ir gal juos išjunginėti? Tačiau dingsta paprastumas… Kodėl taip padaryta aš nežinau. Bet man nepatiko.

A! dar kažkaip užmiršau, kad mano LCD tai 5V technologija, o STM32 tai 3V. Tai vieną vakarą prasikankinau be reikalo. Kažkaip galvojau, kad mano testinis ekranėlis veikia su 3V maitinimu.

ARM STM32F103 TXT LCD source code.

ARM:0001 versija B arba STM32

Kažkada gavau Atmelio ARM šroto. O dabar gavau ST produkcijos beveik šroto. Tiksliau pamačiau, kai metė į šiukšlyną “paletėlę”* su STM32 čipais. Dalis čipų nukrito neatgaunamai, o keliasdešimt buvo sugauta ir parkeliavo namo. Tai buvo STM32F103RET6 – 512kB flash ROM, 64kB RAM ir 64 plonos kojos (gana daug kojų palinko gelbėjimo operacijos metu) … LEDų mirkčiojimui pats tas čipukas. 🙂

STM32F103RE
Gryni čipai neveikia, todėl sukurpiau savo PCB. Ji gavosi kraupiai raudona. Dar pakeliui nupirkau kinišką dev boarduką su mažesniu čipuku. Bet PCB iš kinijos atėjo greičiau. Į tą UNIBUS dalį nereikia kreipti dėmesio, čia eksperimentai- ten nebesiekia Eagle free softas ir ta dalis PCB kaip ir nesinaudojasi. Ten “menas” gerberiuose.
Aišku padariau kaip minimum dvi klaidas. Abi gana lengvai pataisomos- užmiršau RESET liniją patempti į pliusą. Ir panašus patempimas reikalingas prie USB jei jį naudoti. Ten reikėtu statyti gal net tranzu valdomą pull-up.

Apie softą kita šneka. Kažkaip seniokiškai piktybiškai nenorėjau jokio IDE. Man užteko tų “user friendly” nesamonių. Tik oldskūlas, tik hardkoras. Žodžiu dabar kompiliuojasi iš to pačio notepado- ir AVR ir STM ir atmelio ARMas. Ir iš ten pat ir programuojasi.

Kad ir ką nešnekėtu vartotojai- nėra labai patogaus softo. Kažkaip eina tendencija, kad jei reikia pamirksėti LEDą, tai reikia į čipuką supusti visa operacinę sistemą ir krūvas pričindalų… Aišku periferiją reikia suprogramuoti ir kuo toliau, ji sudėtingesnė. Bet dėti šimtus eilučių chaotiško kodo? ST išleido gerą įdėją- grafinį periferijos konfiguratorių STM Cube, ten aš jo sugeneruoto kodo nesugebėjau netik suprasti, bet ir sukompiliuoti su gcc. Poto skaičiau nemūsiškus forumus ir atsiliepimai buvo ne kokie… Matyt tokie oldfagai rašė.

Todėl teko pažaisti kokius trys vakarus ir pavyko visdėlto paleisti MCU kojas taip, kad jos duotu kažkokius signalus.
Deja, nepavyko svetimų bibliotekų privesti tiek, kad nerodytu nei vieno warning. Man nepatinka warningai…


gcc version 5.4.1 20160919 (release) [ARM/embedded-5-branch revision 240496] (GNU Tools for ARM Embedded Processors)
Building file: stm32f10x_vector.o
Invoking: MCU C Compiler
arm-none-eabi-gcc -Os -Wall -fno-strict-aliasing -fmessage-length=0 -fno-builtin -mthumb -mcpu=cortex-m3 -MMD -MP -ffunction-sections -fdata-sections -I ../src -I ../src/includes -I ../libSTM32F103 -I ../libSTM32F103/inc -MF objs/stm32f10x_vector.d -MT objs/stm32f10x_vector.d -c ../src/includes/stm32f10x_vector.c -o objs/stm32f10x_vector.o
../src/includes/stm32f10x_vector.c:114:4: warning: taking address of expression of type 'void'
&_estack, // The initial stack pointer
^
Finished building: stm32f10x_vector.o

Building target: blinky_stm32f103.elf
Invoking: MCU Linker
arm-none-eabi-gcc -Wl,--gc-sections,-Map=blinky_stm32f103.map -Os -Wall -fno-strict-aliasing -fmessage-length=0 -fno-builtin -mthumb -mcpu=cortex-m3 -MMD -MP -ffunction-sections -fdata-sections -L ../ -T ../loaders/stm32.ld -I ../src -I ../src/includes -I ../libSTM32F103 -I ../libSTM32F103/inc objs/main.o objs/stm32f10x_it.o objs/stm32f10x_vector.o ../libSTM32F103/Release/libstm32f103.a -oblinky_stm32f103.elf
Finished building target: blinky_stm32f103.elf

Visas source kodas čia, su visom bibliotekom.

*) jei kas nesuprato, “paletelė” tai toks plastikinis laikiklis mikroschemom. Kaip šitas iš to pačio šaltinio:
STM32F205ZGT6
Tik čia daugiau kojų turinti mikroschema STM32F205ZGT6 (1M flash, 132kb RAM ir 144 kojos…) biški per daug.

Vieno nixio laikrodis

Per naujų metų sveikinimą panaudojau šią iliustraciją:

2017 year nixie in-18

Tai vieno nixio laikrodis. Visos detalės tipinės, hardwarėje nieko specifinio. Vienintelė naujovė- viskas valdoma vienu mygtuku. Kadangi reikia daugiau funkcijų, tai mygtukas atskiria “trumpą” ir “ilgą” paspaudimą.
Dar vienas skirtumas- RTC panaudotas iš kažkokio DVRo. Tai Dallas Semiconductors/Maxim čipas DS1338. Jis turi “tick” išėjimą kuris užprogramuotas 1s impulsams ir aktyviai naudojamas programos. Dar naudojama IPS511G mikroschema- smart switch, kuri tik reikiamu metu įjungia aukštos įtampos šaltinį. Lempa didoka, o ir keitiklis nėra labai ekonomiškas. Todėl kai nenaudojama lempa, iš ~7V maitblokio srebia apie 14mA srovės, tačiau kai užsikuria lemputė, srovė užkyla iki maždaug 290mA. Jei neišjunginėti maitinimo, tai raktinis FETas kiek kaista ir jaučiasi šiluma per korpusą. Naudojant atjungimą viskas spėja ataušti.

Laikrodis kokias 7 sekundes nieko nerodo, poto parodo valandas ir minutes nuosekliai. Kiekvienas skaičius rodomas vieną sekundę.Daromos nedidelės pauzelės, kad matytusi kaip keičiasi skaičiai net tada, kai laikrodis turi rodyti tą patį skaitmenį.
Norint iš karto pažiūrėti laiką, reikia nuspausti trumpam mygtuką, tada laikrodis pradeda skaičių rodymo ciklą. Jei niekas neliečiama, skaičiai atsiranda savaime.
Norint nustatyti laiką, reikia spausti ir palaikyti mygtuką. Tada laikrodis rodo visus skaičius iš eilės ir nesiblaško tarp jų. Tada trumpu nuspausdimu galima padidinti skaičius. Penktas ilgas nuspaudimas išjungia nustatymo režimą. Tai indikuojama “vaiduoklišku” švytėjimu (ne visos nixies tai padaro)- visa lempa truputi švyti, bet konkrečių skaičių nerodo. Tai gaunama paduodant aukštą įtampą, bet nejungiant jokio segmento. Per parazitines talpas ir rezistorius yra įtampos nutekėjimas ir lempa švyti.

Kiek apie softą: naudojami trys darbiniai algoritmai vienu metu:
Pirmas- sekundinis “tick” iš RTC mikroschemos per INT0 koją. Čia beveik viskas ir atliekama: nuskaitomas RTC, pagal mygtuko reikšmę atliekamos funkcijos, rodomas laikas.
Antras- taimeris. Čia, neatsimenu kokiu intervalu dirba, bet čia pagal mygtuko rezultatą persijungia režimai. Taip pat generuojama “kintama” įtampa nixio uždegimui per kondensatorių. Taip uždegiamas indikatorius, nes išjungiant aukštos įtampos šaltinį įtampa “pasibaigia” ne iškarto, o poto, kai išsikrauna kondensatorius. O dar, čia galima reguliuoti nixio švietimo ryškumą.
Trečias- pagrindinis ciklas. Čia tikriausiai reikėtu irgi panaudoti kitą taimerį, bet šioje softo versijoje daromas sisteminis mygtukų būklės apklausimas kas 10ms.

Ir aišku:
Single nixie RTC clock with single button control. Source code and hex.

Kiniškas niekaliukas arba 4×4 LED kubas

Kažkada vasaros metu užsakiau kinišką rinkinuką surinkti 4×4 LED kubą. Rinkinukas nėra brangus, kažkur puspenkto dolerio su atsiuntimu. Už tai gaunam PCB, kalną mėlynu (gal yra ir ne mėlynu) LEDu, kelis rezistorius, dvi mikroschemos 74HC595, visokios jungtys… Ir labai labai kiniškos instrukcijos kurios nieko nerodo. Todėl litavau pagal save ir padariau kiek atvirkščiai- LEDus pastačiau kita kryptim ir jie kitaip užsidega (softe teko invertuoti). Kaip konstruktorius pradedančiajam tinkamas, tačiau reikia žmogaus kuris turi kantrybę- lituoti ore tuos LEDus tikrai reikia nervų. Dabar mano nervai pašliję (nuo buitinio triukšmo), tai teko lituoti net dvi dienas.

LED 4x4 cube AVR atmega

Kai viską sulitavau, pakuičiau savo lobynus. Deja nei vienos “arduino” PCB neturiu, o kur turiu nesusiderina pinais su šituo rinkinuku. Kad reikia originalaus arduino rodo debilna 0,1″ jungtis pastumpta per pusę žingsnio.
Softas pridedamas prie konstruktoriau irgi ne fontanai… ypač patiko ši optimizacija:

if(value > 19) return;
if(charge != LOW && charge != HIGH) return;
if(charge == LOW)
{
switch (value)
{
case 0: HC_595_Temp &=~_BV(15); break;
case 1: HC_595_Temp &=~_BV(14); break;
case 2: HC_595_Temp &=~_BV(13); break;
case 3: HC_595_Temp &=~_BV(12); break;
case 4: HC_595_Temp &=~_BV(11); break;
case 5: HC_595_Temp &=~_BV(10); break;
case 6: HC_595_Temp &=~_BV(9); break;
case 7: HC_595_Temp &=~_BV(8); break;
case 8: HC_595_Temp &=~_BV(7); break;
case 9: HC_595_Temp &=~_BV(6); break;
case 10: HC_595_Temp &=~_BV(5); break;
case 11: HC_595_Temp &=~_BV(4); break;
case 12: HC_595_Temp &=~_BV(3); break;
case 13: HC_595_Temp &=~_BV(2); break;
case 14: HC_595_Temp &=~_BV(1); break;
case 15: HC_595_Temp &=~_BV(0); break;
case 16: digitalWrite(LED_Pin16,LOW); break;
case 17: digitalWrite(LED_Pin17,LOW); break;
...

ir panašiai. Iš esmės kiniškam softe kiekvienas LED aprašytas atskirai ir daromas 16×4 ciklas užpildyti tuos aštuonis baitus informacijos reikalingus displėjui. Ir dar visokio monstriško softo. Ką jau pasakyti, kad “raštai” surašyti į paprastą masyvą. Nutariau nesikankinti ir pasirašyti savo softą grynam C.
Mano variantas kiek paprastesnis ir kartu sudėtingesnis jei reikia suprogramuoti animaciją. Animacija saugoma baituose. Po du baitus vienam sluoksniui. Kiekvienas bitas atitinka vieną LED. Pati animacija saugoma progmem.
Visas softas sukasi per pertraukimą, pati serial out procedūra klasikinė, netikrinau ar tikrai reikalingos visos komandos (kad ir priverstinis CLK LOW įjungimas po ciklo). Tačiau viskas veikia.

4×4 LED Cube ATMEGA source kodas ir sukompiliuotas hex.

Dar vienas bambesys- dabar jau harwarėje. Kinai pataupė balastinius rezistorius. Suprojektavo tik po vieną rezistorių visam sluoksniui (nors į rinkinuką įdėjo daugiau rezistorių), todėl kai dega visas sluoksnis, LEDai dega silpniau nei tada, kai dega vos keli LEDukai.

LED 4x4 cube AVR atmega
Kairėje kaip padarė kinai, dešinėje kaip daryti geriau. Aišku dešinė schema irgi ne pyragai- viso sluoksnio LEDai teoriškai duoda sakysim 16x20mA=0.32A. O tiek tikrai neina per ATMEGOS vieną koją… ko pasekoje mikroschema dirba nekorektiškam režime. Gerai, kad ji tokia “fool proof” ir veikia, o ne susvyla. Šiaip, kam tada iš viso varginosi su tais rezistoriais… O jei norisi daryti teisingai, čia reikia pakabinti tranzistorių su leistina srove 0,5A ar daugiau ir viskas šviestu tolygiai. Pačios 74HC mikroschemos dirba daugmaž normaliu režimu, nes veikimo metu viena koja “draivina” tik vieną diodą.

AVR80: OLED displėjukas ir SD kortelė

Jau daug metų norėjau ir pagaliau padariau SD kortelės rašymo eksperimentą su ATMEGA16 mikroschema. Man kažkodėl visiškai viskas neveikė ir teko kankintis su vos vos veikiančiu LCD ekraniuku debuginimui. Vėliau nusprendžiau panaudoti maža nereikalingą OLED displėjuką iš kinijos. Ekraniukas veikia nuo 3V todėl nereikėjo vargti su signalo lygiai ir panašiai. Ekraniukas kabo ant tų pačių SPI laidų kaip ir SD kortelė, aišku CS/SS signalas skirtingas. Labai ilgai kažkodėl neveikė. O šiandien, vakare bet kaip sujungiau laidelius ant savo mega-dev-boardo ir viskas suveikė.

OLED is SD

Failas gavosi ir 1G standartinėje SD kortelėje ir kogero toje mažesnėje, 64Mb multimedia card.

OLED is SD
Kadangi nenaudojam RTC modulio, tai failo sukurimo data hardcodinta programoje.

Šioje konstrukcijoje panaudojau FatFs modulius iš elm-chan.org puslapių, o OLED displėjau modulio paprogramės irgi paremtos svetimu darbu, tiesa ten kiek daugiau padirbėjau. Visa šita sistema suėdė beveik visą ATMEGA16 atmintį:

AVR Memory Usage
----------------
Device: atmega16

Program: 13700 bytes (83.6% Full)
(.text + .data + .bootloader)

Data: 227 bytes (22.2% Full)
(.data + .bss + .noinit)

Todėl, jei norima konstruoti kažka protingesnio, deja teks imti “storesnį” mikroprocesoriuką.

Ir visas source kodas bei sukompiliuota programa tiems žmonėms kurie jau neturės rankioti gabaliukais ir kankintis kol kodas pradeda veikti:SD kortele ir OLED displejaus source code / ATMEGA and SDcard source code.
Apie hardwarę- SD kortelė pajungta prie MISO/MOSI/SCK/SS kojų, OLED ekraniukas prie tų pačių MOSI/SCK, o kiti specialūs OLED signalai paimami iš C porto (3 laidai: CS, C/D, RESET).