Taigis, kiek parašysiu kaip padarytas PWM kontroleris. Jis buvo kuriamas su kaikokiom įdėjom, bet tos įdėjos nebuvo realizuotos arba nebuvo reikalingos vėliau. Pirma mintis buvo, kad sistema bus skirta 24V sistemai, vėliau ji buvo naudojama 12V sistemoje, dabar Liion 4 celės. Buvo sugalvota analoginė per didelės srovės atkirta (šuntas, įtampos nuėmimas ir komparatorius), bet vėliau to buvo atsisakyta. Ir ta schemos dalis perdaryta į filtra ir buferį.

Schema kurią radau kompe. Ji kiek skiriasi nuo galutinės versijos. Pradžioje buvo dviejų pakopų stabilizatorius (IC2-IC3)+IC1. Mintis buvo tokia, kad borto 24V numušami iki 15V ir ši įtampa naudojama MOSFET draiveriui. Pakeliui, 15V mažinama iki 5V kuri skirta mikroprocesoriui (TINY138) ir “gazo pedalui”. Išėjimo mikroschema LM358 buvo maitinama iš 15V.
Po eksperimentų ir perdegimų liko tik 7805.

Veikimas toks- įtampa iš akumuliatoriaus, per dioda D1 (400V, 3A) eina į droselį L1. Neteisingos įtampos spaikai suvalgomi transilo D2 (kažkoks ~52V). Čia stovi elektrolitai ir pajungtas 7805 stabilizatorius bei LM358.
Iš 7805 penki voltai užglaistomi kelių elektrolitų patenka į MCU ir į “gazo” jungtį. Pradžioje ten stovėjo rezistorinis daliklis, dabar kiniškas holo variantas. Signalas per filtrą C2 ir R1, bei apsaugą D3 patenka į MCU.
MCU generuoja PWM signalą kuris per filtrą R6C patenka į LM358 buferį. Nes pernelyg “aštrus” signalas iš MCU kėlė problemas tolimesnėse grandinėse. R7 patempia signalą žemyn tada kai MCU dar nepasiruošęs darbui. Dabar signalas “be aukštų” eina į kitą plokštelę kuri išpjauta iš pramoninio įrenginio. Ten stovi UC3710T tikriausiai pagal tipinę schemą, įėjimo signalas irgi turi savo R daliklį, stovi keli kondensatoriai, diodas ir gana didelis transilas.
Signalas iš draiverio išsiskirsto į keturius mosfetus, kiekvieno mosfeto gate turi savo kelių omų buferį ir kelių kiloomų pull-down.

Programinė įranga “hard coded” konkrečiam holo davikliui. Nes holo daviklio dinaminis diapazonas gana mažas. Programinėje įrangoje numatytas “išėjimo kreivės” panaudojimas. Dabar kreivė naudoja linijinį dėsnį.
Dar kelios subtilybės- nėra visiškai mažų ir didelių PWM reikšmių. Per mažos reikšmės nepasuka motoro, tik cypia. O per dideliose nėra jaučiamo skirtumo. Todėl prie maksimalio reikšmės PWM išjungiamas ir MOSFETai atidaromi iki galo.

Source code ir sukompiliuoti failai: DC motoro variklio kontroleris.

Iš kažkokio šroto pririnkau gal kokį pusę šimto ATMEGA162v procesoriukų. Buvo tiesiog gaila išmesti. Praėjo neskubant virš metų laiko, pasidarė testinė PCB ir buvo prilituoti keli. Pasirodė, kad jie užlokinti. Bent jau nuoseklus (serial) programavimas neveikė. Nėra didelė bėda ir ne pirmas kartas. Į rankas datašytą, biški programinimo ir … neveikia.

Dvidešimt tris kartus perpatikrinau schemą:

Continue reading →

Straipsnį apie Dvigubo maitinimo šaltinio konstravimą parašiau, o štai paviešinti softą ir jo source code visiškai užmiršau.

Trumpai apie hardwarę. Konstrukcijoje stovi du identiški reguliuojami maitinimo šaltiniai (linear), nepriklausomos trafo apvijos, srovės matavimas “high side” su srovės šuntu (problemos su mažom įtampom), grafinis LCD ekranas valdomas kiek stipresnio ARM SAM7 procesoriuko, kuris dar ir matuoja vienos pusės parametrus bei priima signalus per UARTą per optinį atrišimą iš kitos pusės. Kitą pusę kontroliuoja nedidelis AVR ATMEGA8 procesoriukas. ARMas dar matuoja įrenginio vidaus temperatūrą. Mikroprocesoriai nieko nevaldo, tik indikuoja.

Source (ir kompiliuotas hex failas):
ARM AT91SAM7 procesoriukui.
AVR ATMEGA8 procesoriukui.

Laikas nuo laiko mano bloge atsiranda kokio nors neaiškaus prietaiso dalinis pajungimas prie kompiuterio ar mikrokontrolerio. Ir tikriausiai ne kartą skaitytojams iškilo klausimas- nu kam Levas eikvoja savo laiką niekam nereikalingo, morališkai pasenusio prietaiso nagrinėjimui?
Atsakymas labai paprastas- tai yra kaip ir smegenų poilsis ir laisvo laiko eikvojimas. Taip kaip kokie nors kryžiažodžiai- smegenis dirba, bet realios naudos jokios nėra.

Štai vienas iš tokių galvosukių:

Tai kažkokio portatyvinio DVD grotuvo nuplėštas ekraniukas. Kas įdomu- ekraniukas (pats LCD) turi analoginį įėjimą- RGB! Tačiau jam reikia visokių egzotinių ir neigiamų įtampų (-12V,+17V ir 5V) ir visokiausių sinchro signalų. Tam reikalui, šalia LCD ekraniuko buvo paslėpta plokštė su VXIS daugiakoju VX1818. Aišku gerieji kiniečiai jokios naudingos informacijos apie savo produkciją neskleidžia.
Tačiau guglinimas atskleidė kažkokio prietaiso (gal ir net panašaus DVD grotuvo source code). O turint tokią informaciją jau galima pradėti spręsti šitą kryžiažodį.
Iš originalaus DVD grotuvo iškirpaus maitblokį (beja DVD grotuvėlis buvo veikiantis, jame tik kažkoks kakulis buvo pastrigęs optinėje sistemoje) ir užtrumpinau maitinimo paleidimą, kad visada veiktu. Pačiam ekranėliui ir VX1818 reikia kokio nors video signalo kad pasileistu. Todėl pradžioje naudojau seną video kamerą, vėliau panaudojau didesnę egzotiką- ZX Spectrum kompiuteriuką.

Pats VX1818 sugeba dekoduoti iki RGB video signalus ateinančius PAL ir NTSC formatuose, supranta S-Video komponentinį signalą. Tačiau bendrai paėmus, visą šitą darbą atlieka labai nekokybiškai. Nu ir dar viską sugadiną LCD ekranko rezoliucija. Čipo down-scale veikia labai prastai, o tie zoom režimai nelabai padeda. Kitas bjaurus momentas- PAL sistemą dekoduoja “skaitmeniškai” ir nelabai kokybiškai- ant spalvotų laukų išlenda nešančiosios artefaktai, o ir spalva nėra tolygi. Naudojant signalą iš kameros tai nelabai jaučiasi, bet vaizdas iš kompiuteriuko tragiškas (kompiukas ten perdarytas, išvesta video signalas per antenos lizdą).

Nu ir: VXIS VX1818 and AVR ATMEGA16 source code.

Tai dar vienas Princeton produktas skirtas VFD indikatoriams: PT6302. Pakėliau, nes ant PCB buvo sumontuotas ir VFD ekranas ir įtampos keitiklis.

Continue reading →

Jo. Pažiūrėjus į šią nuotrauką, blogo skaitytojai pasakys- jo, jau toks buvo. Ir jie bus biški teisūs ir biški ne. Nes pats VFD laikrodukas jau buvo.

Čia jau kitoks principas ir užduotys. Šis laikrodis skaičiuoja darbo laiką, kiek liko iki pietų ar darbo pabaigos, dar rodos kiek liko iki “perekūro” ir kiek laiko iki perekūro pabaigos.
Nuo seniau aprašyto modelio šis laikrodis skiriasi tuom, kad jis neturi nei vieno valdymo mygtuko. Viskas valdosi per originaliai displėjuje stovinti RS232. Valdyti terminalo programa, ypač, kai serial portas išnaudotas ir displėjui sunkoka. Nes nėra atbulinio ryšio- pas panaudota ATMEGA8 tik vienas UARTas ir jis priima valdymo komandas ir pats valdo ekraną.
Continue reading →