Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…
Category Archives: Vandalizacija
LM2596* moduliai iš kinijos
Mano naujausiam kolekcijos eksponatui nutariau patobulinti maitinimo šaltinį- iš užturbinto 7805 padaryti kažką tokio kaip LM2596…
Kol dar paštas nesiautėjo, prisipirkau iš keletos tiekėjų pačių pigiausių PCB su padirbtais LM2596ADJ:
(fotkė pasididina, galima pažiūrėti į mikroschemų logotipus)
Kad pratestuoti, visus sujungiau su vienodo apkrova (rodos 33 omai) ir sureguliavau 5V. Įėjimo įtampa 13V.
Kai kurie moduliai dirbo apie 50kHz dažniu- ten greičiausiai silpnesnio čipo (LM2576 ?) analogas. Kiti dirbo tinkamu dažniu- apie 150kHz, nors tiesa, gal kiek daugiau.
Vienas modulis dirbo visai keistai:
Todėl čipą nukėliau ir pajungiau šrotinį (ir gal originalų, National gamybos LM2596S ADJ). Dėl šios mikroschemos nesu tikras, užrašas labai nerimtas, bet PCB buvo surinkta Lietuvoje, naudojama kažkokiam industriniam kompiuteryje). Kartu pakeičiau ir diodą. Norėjau sudėti tikrai originalų čipuką, kur šalia, pirmoje nuotraukoje, bet man reikėjo ADJ.
Visų modulių oscilogramos: LM2596 modulių testas. Dokumente skaičiavimai beveik nieko nereiškia, nes apkrova labai maža. Tačiau, jei tai LM2576, tai induktyvumas šiai mikroschemai kogero per mažas.
NEMA remontas kuris draudžiamas
Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери”, printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Continue reading →
Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)
Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.
Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.
Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Continue reading →
VHS
VHS? WTF? Ogi aš kažkaip peršokau labai anksti iš vidiakų į skaitmeninius formatus ir šiaip tuo metu TV/Video nebuvo labai žiūromas. Todėl kažkaip mano prisiminimai apie VHS buvo kiek iškreipti- prasta kokybė ir beviltiškas reikalas:
Nu kažkas tokio, tik spalvų mažiau.
Continue reading →
Prabangus mikrofonas
Kartais būna keistų sutapimų. Rašiau apie išmesta transyverį UP2NV. Ir jam reikėjo kokio nors mikrofono testavimui (Morzės raktą padariau iš senos kompiuterinės pelės). Ir visiškai netikėtai, visiškai nesusije su praėjusiu išmetimų į supirktuvę atnešė dieduko palikimą*. O ten tarp visokių daikčiukų mėtesi ZETAGI MB+9 mikrofonas. Aišku jis buvo kiek patobulintas ir pagal jungtis buvo sujungtas su Kenwood radijo stotim- kažkoks mistinis savadarbis modulis kuris generavo kažkokį toną (dar nepaleidau).
Laimei viduje rodos nieko nebuvo pritobulinta, tai pagal originalias schemas pajungiau laidus ir lygtai veikia.
Continue reading →
Žaidimų automato elektronika
Seniau rašiau, kad savo savadarbiams kompiuteriams naudojau CPLD plokštes iš rusiškų Igrosoft žaidimų aparatų elektronikos.
Tai ir pirmas bandymas su dviem CPLD, LCD ZX versija ir keli nepublikuoti eksperimentai.
Tačiau niekada neparodžiau kaip atrodo pilna plokštė. O ir pats nebandžiau tą plokštę paleisti. Gal todėl, kad beveik niekada nebuvo sveikos plokštės ir nelaibai buvo noro. O kitas momentas, aš nemanau, kad Lietuvoje tokie žaidimų automatai leidžiami, tai nelabai dažnai pasitaiko išmesti. Gal kokiose kazino? Todėl ir nelabai atnešdavo utilizuoti tokias plokštes. Ir visai netikėtai, šiandien kažkas atvežė visą kalną visokių kompų plokščių ir tarp jų buvo kelios igrosoft. Visos jos biški pervažiuotos traktoriais, sulankstytos, aplietos vandeniu. Parinkau dvi kurios atrodė sveikiausios. Dar žalioji ploštė turi dvigubai didesnį CPLD.
Tai keistoka konstrukcija- nes viską valdo Z80 procesorius, o grafika dinamiška ir spalvinga. Kaip tai padaryta? Ogi visa grafika surašyta į “bateriją” ROM mikroschemų ir CPLD tiesiogiai generuoja vaizdą iš “gatavų” elementų. Tos mikroschemos su “CM” tai flaš ROMai, šalia keturios CPLD multipleksuoja duomenis. Centre esanti didelė CPLD viską sujungia į vieną vaizdą.
Kairėje Z80, programos ROM ir AY (garso čipas) klonas. Nu dar nepriklausoma nuo maitinimo atmintis ir laikrodis. Nuotraukos apačioje- ryšis su lemputėmis ir mygtukais (ir pinigų valgytoju).
Toliau tik nufotografuoti vaizdeliai iš plokštės ir dar viena plokštė.
Continue reading →
Pasakėlė vėl sugedo
Rašiau apie greitą remontą kažkur apie Kalėdas, o štai prieš kelias savaites vėl sugedo krosnis. Ir vėl “trigeris”, tačiau dabar jis kažkaip kitaip užsiožiavo ir kondikai rodos geri. Bet kartais pareina “protelis” ir krosnis nustoja kaitinti. Kreipiausi į vieną kompaniją (automatikos) tai jie biški girdėjo apie tiristorių trigerius… tačiau man nepatiko, kad kai pasakiau kad tiristorius gal 100A, tai jie atsakė- ar tikrai toks galingas. Jėckau, kas yra 100A power elektronikoje- nedidelis radiatoriukas ir moduliukas. Pažadėjo atrašyti… tebelaukiu jų emailo.
Teko konstruoti “stendą”. Gerai, kad kai pirkau iš kinų atsargines dalis, užsakiau visos elektronikos komplektą. Tik kažkodėl kinai įdėjo bent jau 5 voltmetrus ir ampermetus, o “triger” relę visai kitokia…
Ampermetras beveik nieko nerodo, nes jis iki 200A (nepadėjo ir gudravimas su srovės trafu), o pajungtas tik lituoklis. Termopora sukišta į lituoklio vidų. Tiristoriaus “kaladėlė” be jokio radiatoriaus- tikrai ji nereikalinga prie tokių galių. Va kai pajungiau elektrinį radiatorių, srovės rodyklė kiek pakilo. Užtat voltmetras rodo skaičiukus. Papildomai pastačiau 50mA ampermetriuką.
Continue reading →
Mechaninis flip indikatorius
Senoviškose degalinėse stovėjo kuro kuro kolonėlės su elektromechaniniai indikatoriais. Panašūs indikatoriai buvo ir autobusuose. Keletą prigriebiau, nes pagalvojau, kad laikrodis su tokiu indikatorium gali įdomiai atrodyti. Viena bėda- indikatoriai jau atidirbo savo ir nuo saulės kiek susideformavo. Aišku jie ir “atsiindikavo” savo laiką.
Indikatoriai (čia 7 segmentų skaičiukai) turi savo magnetinę atmintį- jie atsimena paskutinį rodmenį. Paprasčiausiai nedidelis pastovus magnetas prilimpa prie vienos ar kitos padėties pusės. Kad perjungti rodymą reikia nugalėti to magneto prilipimą, atstumti “vėliavėlę” toliau, kad suveiktu kitos pusės magnetinis pritraukimas.
Bent jau šioje schemoje įtampa turi būti 12V ar kiek daugiau. Prie 12V pradeda veikti, tačiau keletas segmentų nepersijungia.
Video filmuke displėjus dirba self-test režime. Pats displėjus jungiasi prie RS485, tačiau protokolo aš neatbūriau. Tikrai kiek sudėtingesnis protokolas, nes pagal schemą matosi, kad ant to pačio RS485 gali kabėti keli prietaisai.
Jungiasi gana greitai- filmuojant 60 kadrų per sekunde nelabai matosi, bet va su “super slo mo” (rodos 960fps) jau matosi persijungimas.
Išlituoti displėjau segmentus man nepavyko- plastikas suminkštėja ir išsirauno kojelės su plonyčiais apvijų laideliais. Vienintelis sprendimas- išpjauti su visa PCB.
Matosi labai daug diodų. Todėl, kad ritėse reikia keisti srovės tekėjimo kryptį ir dar multiplexinti…
Pačių ričių pajungimo schema (su paprastinta) atrodo taip:
Aišku nenupaišiau visos schemos. Indikatorius 7 segmentų- gaunasi 14 laidų per diodus vienam indikatoriui. Šeši indikatoriai sujungti “bendrais segmentais (prieš diodus)”, o kita pusė kiekvienam indikatoriui atskirai. Viso 14+6 laidai išpjautam indikatoriui.
Valdymas šlykštus, o ir labai jau garsiai junginėjasi. Visai praėjo noras daryti laikroduką…
Truputis paranojinės kriptografijos
Kas daroma, kai reikia kriptografijos ir nepasitikima niekuom. Tada statomos visokios kriptografinės geležėlės. Kad ir tokia:
Tai hardwarinis kriptografinis modulis, kuris tikriausiai savyje saugo “private key” ir kartu koduoja ir pasirašo dokumentus. Be “private key” ištraukimo iš dėžutės. Įdedi į savo https serverį ir per jį pumpuoji visus duomenis (rodos viena iš opcijų), arba pumpuoji slaptus dokumentus iš LAN, o per kitą WAN skylutę jau išteka į internetą grynas koduotas srautas. Žodžiu paranoja. Teoriškai, jei blogiečiai įsibraus į serverinę ar kažkas ras šiukšlyne šį modulį, negalės pasinaudoti.
Continue reading →