Prireikė specifinių kondikų eksperimentui, tai išplėšiau 2 su biški GHz stiprintuvo plokštę. Čia tikriausiai GSM ir panašiai bazinės stoties dalis. Tokias stotis dažnokai parduoda telefonizacijos kompanijos ir dėl tų geltoniukų dažnai užkyla kainos. Deja, čia jums ne rusiški tranzai, čia aukso kaip sakoma “katinas priverkė”. Kažkada net buvau radęs oficialų Philipso dokumentą su Au kiekiu šiuose tranzuose…

Bendras vaizdas. Aišku plokštė kažkada buvo prisukta prie rimto radiatoriaus.
Continue reading →

Šios dienos vandalizacija- 36 kanalo TV siųstuvas (nors pieštuku parašyta ir 27 kanalas). Tik 10W išėjimas, tačiau tai su visai moduliatoriais ir pimpiliatoriais. Vienas įdomumas- šis prietaisas pagamintas Lietuvoje.

Tai 19″ rackas, modelis TV-10
Continue reading →

Toks “profesionalus” Hewlet Packard ProCurve 1410-24G (J9561A) remontas. Išmetė tokį vieną, maitblokis geras, tačiau nepasileidžia. O tikrai gaila- visiškai neapdulkėjęs, rodos 2011 metų gamybos.
Skrodimas parodė, kad naudojami sinchroniniai step-down stabilizatoriai išoriškai geri, tačiau neveikia. Įtampų matavimas pagal datasheetus parodė, kad kažkoks mandras paleidimo modulis neleidžia pasileisti vienam stabilizatoriui ir/arba nunešė patį stabilizatorių. Gerai kad 3V. Trumpas testas su ličio batarke parodė, kad switchas pasileidžia ir puikiausiai swičiuoja. Knisimasis po internetus nepadėjo, naujas stabilizatorius po ranka neguli, mikroschema nelabai matosi parduotuvėse. O poto nusprendžiau- nu i nafig. Kaip tik šiukšlių dėžėje gulėjo susvilęs (nužaibuotas) kiniškas switchas. Todėl į rankas žirkles, biški lituoklio ir…

Pora laidelių šėn, pora ten…

Ir Prokurva veikia. Kadangi 3V stabilizatoriaus mosfetas panašaus dydžio, tai tikiuosi, kad aparačiukas veiks ir kai bus įjungta daugiau laidelių.

Gi gigabitiniai switchai nesimėto… o gal mėtosi? 🙂

Kas gi yra panaudojamo Vodafone HSDPA/3G/EDGE/GPRS express kortelėje? Tuoj sužinsim….

Šiaip nieko gero ir panaudojamo beveik nėra. Nebent domitės specializuotom mobilaus ryšio mikroschemom ir BGA litavimu. Tačiau dar ne viskas prarasta. Pirmiausia aš atkreipiau dėmesi, kad čia yra gana daug nedidelių tantalinių kondensatorių (po 150uF, tie geltoni) ir du droseliukai. Pažvelgus atidžiau, pastebėjau trejas mikroschemas kurios visdėlto gal ir panaudojamos. Tai dviejų modelių nedidelės bet galingos mikroschemos:

Continue reading →

Šiandien stipriai išsiterliojau- ardžiau 7kW telekomunikacinį maitblokį. Įėjimas 3 fazės, išėjimas DC, rodos iki 160A, įtampa nepamenu- kažkas telekominio: 60 ar 80V. Didoka dėžė. Šiaip elektronika senoviška, tačiau mane domino tik keli elementai:

1. Lauko tranzistorių draiveriai. Čia draiverių plokštė- yra keletas gerų mikroschemų. Kontrolerio plokštė buvo visai neįdomi.

2. Power elektronika. Šitų taip pat ieškojau, nes tokius nusipirkti eksperimentams gal kiek per brangu. Ypač žinant, kad eksperimentuojant tokie žvėriukai irgi svyla.
Fotkėje įvairus žiedukai- jie buvo sumauti ant ilgesnių laidų. Vienas 36uH droseliukas suvyniotas varine skarda (maitblokyje buvo du vienetai). Lauko tranzai IXFN27N80 (800V, 27A continuos) – 4 vnt; BYV255V200 – diodai, rodos iki 200A, 2 vnt; APT2X30D100J – diodai 1000V, 30A – 2 vnt; APT10026JNR – Mosfet lauko tranzistorius, 1000V, 33A, 0.26 omo – 1 vnt. (nuotraukoje matosi dar keli diodai, bet jie iš kito prietaiso), 3 fazių lyginimo tiltelis VUO36-16N08 – 1400V, 35A. Ir 60mV prie 150A šuntas.

Pagal pirmą žvilgsnį tai vienas bendras PFC, du nepriklausomi maitblokiai sujungti lygiagrečiai. (vienas mosfet PFC, po du tranzus ir du diodus maitblokiui, lygintuvas irgi po du diodus)

Patiko šis paprastas galingo “jumperio” sprendimas- saugiklio laikiklis ir kažkoks konstruktyvas dirbantis trumpikliu.

P.S. maitblokį gamino Ascom.

Vėl straipsniuko pavadinimas chytras… Elektronikos megėjui kartais iškyla klausimas- iš kur pigiai gauti detalių eksperimentams. Ypač tokiems, kur brangios detalės svyla dešimtim ir finansiškai tokie eksperimentai gali brangiai kainuoti. Dar tokie klausimai kartais iškyla ir mano weblogo skaitytojams- kodėl tas Levas savo schemoje panaudojo tokią brangią ir egzotišką detalę? Ogi todėl, kad ta detalė visai pigiai (dažnai ir už dyką) gaunama iš senos aparatūros. Aišku, dėl darbo specifikos (prisiminkit tomografą) paardau tokią egzotiką, kurios niekas kitas negaus. Bet kaip pavyzdį panagrinėkim tikrai prieinama elektroniką.

Štai vandalizavimo auka- beveik šiuolaikinė kompiuterio motininė plokštė- kelios detalės, jungtys. Rodos nieko gero…
(Dėmesio! Nuorodos į datasheetus gali ir neveikti. Tai “offsite links”.)

Toliau skaityti ir daugiau nuotraukų: Continue reading →

Seniai jau aprašiau vandalizacijos procedūrą… Šio straipsniuko auka štai šis, gana didelis, baltas, su radiatoriais daikčiukas:

Čia tikrai ne kompresorius padangom pripūsti. O Hughes Network System satelitinio ryšio “galva”. Šiaip tai čia dvi galvos. Didžioji- tai siustuvas, mažoji- imtuvas.

O dabar smulkinam ir žiūrim, kas paslėpta viduje… (daug fotkių, spauskit nuorodą).
Continue reading →

Vakar buvo pasiektas elektroninės technikos vandalizavimo-ardymo rekordas. Ne kiekvieną dieną galima sulaužyti, išardyti, sudaužyti ir išlupinėti kompiuterinį tomografą. Kadangi “cielas” tomografas netilpo į automobilį, tai neturim gražios, įprastos nuotraukytės su ta baronka ir lova. Turim jau palaužyto aparato nuotraukytes.

Čia super-duper kompiuteris kuris rodo tuos žmogienos pjuvius ant kompo ekrano:

O jei rimčiau, tai nieko super čia nėra. Paprasčiausiai Sun Sparcstation 5 su 256Mb RAM, papildomu kietu disku ir CDROM. Rodos dar imontuota papildoma plokštė ryšiams su periferija. Dar nežinau, kompo neanalizavau.

O čia tai tos baronkos centrinė dalis. Šiaip aparatas buvo tikrai labai senoviškas. Nors jis ir pagamintas 1995 metais, bet dizainas tikriausiai dar 10 metų senesnis. Nors sako kad Philipsas moka gaminti technika, bet pačio tomografo valdymo kompiuteris paliko slogų vaizdelį. Vienintelis mano identifikuotas procesorius buvo motorolos MC68020 veikiantis ant 16MHz, toliau buvo daug plokščių su RAM (nestandartinės plokštės) ir kogero kokiais 8 MIPS procesoriais (čia jau spėlionė, nes procesoriai matyt daryti pagal spec užsakymą.)

Pats aparatas padarytas iš besisukančios rentgeno lempos ir 192 detektoriaus (jei nesuklydau). Visa šita bandūra maitinama iš impulsinio maitinimo šaltinio kuris iš 380V daro 400V voltų paaukštinto dažnio. Ta paaukštinta įtampa važiuoja į baronką ir ten stovi trafai ir lygintuvai rentgeno lempom. Visa šita machinerija turėjo sriobti gana daug elektros- ant keitiklio stovi 150A trifazis automatas. Įvadinėje spintoje stovi 250A automatas.

Labai mažai įdomių daikčiukų radau tokiam daug vilčių teikusiam aparate. Štai keletas paminėtinų elementų: IGBT tranzai, galingi tiristoriai, izoliaciniai transformatoriai, 2 plazminiai ekraniukai (B/W), didelė elektrolitinių kondikų baterėja, Sun kompiuteriukas, magnetiniai paleidėjai, Cos Fi kondikai, keletas smulkių detalyčių. Visa mikro elektronika beviltiškai senoviška. Dar dominantis daikčiukas- tai hidraulinis siurbliukas ir keletas hidraulinių cilindrų ir elektromagnetiniai klapanai.

Aparatas išardytas per dvi dienas.