Bevielis daiktas

Tarp gelžgalių buvo atrastas keistas įrenginys kuris atrodė kai padėklo ir prožektoriaus hibridas. Bet išardžius viduje buvo rasta PCMCIA bevielio tinklo kortelė, kažkoks kontroleriukas, o padėklas tai wlan antena.

wireless

Wireless LAN PC Card, Simple mobility NL-2511CD Plus EXT2 (High Power (23dbm) Conexant/Intersil PC Short Card-NL-2511CD)
Kontroleris su Axis Comunications procesorium, be jokių pavadinimų. Ant lipduko tik MAC adresas. LAN lizdelis ir maitblokis. Trys šviesos diodai: power, lan ir wireless.

Kita plokštė tai maitinimo šaltinis ir PCMCIA adapteris.

wireless

Antena pagaminta žydijoje: MARS Antennas & RF Systems Ltd.
MA-WA24-1X PM

Gal kas susidūrėt su šiuo prietaisu?

Taškinis suvirinimas

Kartais konstruojant reikia sujungti metalines juosteles. Galima ir sulituoti, bet kartais negalima juostelių, detalių kaitinti. Tai labai svarbu kai reikia pritvirtinti akumuliatorių baterijas. Tada naudojamas taškinis suvirinimas.

Mini taškinio suvirinimo aparatą labai lengva pasigaminti. Tam reikalui reikia: kiek galima galingesnio maitinimo šaltinio (apie 12V), kiek galima daugiau mikrofaradų kondensatorių ir keletos laidelių:

point welder

Schema maždaug tokia:

circuit diagram

Mano eksperimentuose panaudoti 3 kondensatoriai po 100 000μF x 16V. Svarbu, kad laidai nuo kondensatorių baterijos iki virinimo taško būtų kiek galima trumpesni ir storesni. Rezistorius tarp maitinimo šaltinio reikalingas tik tam, kad apsaugoti maitinimo šaltinį nuo trumpo jungimo. Jei maitblokis trumpo nebijo (aš naudojau impulsinį Motorola firmos maitbloki su apsauga), tai rezistoriaus kaip ir nereikia. Geriau reikėtų naudoti maitblokį su reguliuojama įtampa. Taip galima reguliuoti suvirinimo energiją. Nes su per didelė energija galima prakiaurinti akumuliatoriaus indelį.

Va čia pabandžiau suvirinti plieninę plokštelę iš fotoaparato. Tai maždaug 0.25 mm storio nikeliuotas plienas. Akumuliatoriams lituoti reikia susirasti (gauti) plonos nikelio skardelės.

point welder

Suvirinimo taškeliai per padidinimo stiklą

point welder

Relisys RWT205CE terminalas

Šis dienoraščio įrašas labiau skirtas man pačiam, kad neužmirščiau kai kurių dalykėlių kuriuos atlikau su Relisys RWT205CE terminaliniu kompiuteriuku.

Originaliai tai mažas tinklo terminalas su Windows CE operacine sistema kuris jungiasi prie kažkokio didelio serverinio kompiuterio. Pagrindinis procesorius SIS firmos, i386 suderinamas, panašus į celeroną. Atmintis- mini dimm, 32Mb. Vietoje kieto disk kompakt flaš kortelė (CF). Originaliai buvo įdėta 32Mb CF kortelė. Kompiuteriukas turi USB, LPT, COM, PS/2 (pelė ir klavietūra), PCMCIA, CF, IDE, audio, VGA, PCI ir dar keli nežinomi lizdai.

RWT205CE

Kompiuteriuko gedimas standartinis- išsipūte kondensatoriai. Nuotraukoje matosi, kad įdėjau kiek per aukštus kondensatorius, todėl radiatoriaus skardelė kiek atlenkta.

Po remonto kompiuteriukas pasileido. Manes nedomino Windows CE operacinė. Pagrindinė idėja- įkišti Linux ir padaryti ne kiek rūterį, bet duomenų rinkimo kompiuteriuką. Gal net prikabinti USB kamerą.

Prijungiau prie IDE lizdo CDROM ir naiviai tikėjausi kad instaliuosi Linux Debian. Pasirodo IDE posistemė šiame kompiuteriukyje žymiai supaprastinta ir man niekaip nepavyko paleisti dviejų IDE įrenginių vienu metu. Ir visai nesvarbu kokie ten Master/Slave nustatymai. CF kortelė irgi traktuojama kai IDE įrenginys. Teko pasinaudoti USB CF kortelių adapteriu ant kito kompiuterio.

Todėl teko susirasti šias programas: dd (by John Newbigin) bei keletą FD image.

Pastebėjimai: CF kortelė suformatuota Windows XP pagalba praranda gebėjimą bootintis šiame terminale, net jei į ją įrašomas teisingas boot fd image. Korteles suformatavau su senu Epson foto aparatu.

Debian mikro installo boot.img failas puikiausiai užsikuria, vaizdas teisingas. Šis kernelis pamato ir USB įrenginį į kuri galima įkišti root.img turinį. Deja kompiuteris toliau ieško interneto, kurio šiuo metu aš negaliu jam pasiūlyti.

Freesco disketes vaizdelis irgi puikiausiai tinka šiam kompiuteriukui. Tik reikia konfiguraciniam faile parašyti hda1 vietoje diskečių grotuvo. Ethernet lan plokštė puikiausiai matosi.

Neradau kaip padaryti, kad padavus 220V įtampa kompiukas pats užsikrautu. Nes dabar jis pereina į nesveiką stand-by režimą (mirksi šviesos diodas).

P.S. Aš kažkodėl iš pradžių šį terminalą pavadinau Linksys terminal. Kažką matyt supainiojau kol rašiau. Gal todėl, kad pirmasis terminalas man pakliuvo be korpuso. Dabar kai turiu kitą terminalą, galiu pasakyti, kad jis vadinasi:

RWT205CE
Model TR3230F, Windows CE terminal. 32Mb ROM (flash), 64Mb RAM (So-dimm).
Brand Name: Relisys

Logitech Z-640

Šiandien vandalizuosime Logitech Z-640 garso sistemą. Pagal reklaminę specifikaciją:

• Total output power: 70 Watts RMS
• Subwoofer power output: 25 Watts RMS
• Satellite speaker power output: 45 Watts RMS (9 Watts RMS per channel)
• Total peak power: 140 watts
• System frequency response: 35Hz – 20kHz
• Signal-to-noise ratio: >75 dB
• Input impedance: > 5,000 ohms
• Shielded satellites for use near video monitors

Pagal BMSo kainininką kainuoja apie 250…300Lt.

Satelitinės kolonėlės nedomina, domina galios stiprintuvas ir žemų dažnių garsiakalbis. Juolab, kad jis taip solidžiai atrodo…

Logitech Z-640

Čiumpam atsuktuvus ir lupam lauk…
Continue reading →

Xoro DVD grotuvas

Pažiūrėsim kas yra Xoro DVD/DivX/Xvid grotuvo viduje. Ardomas modelis yra HSD 310. Korpusas lengvai nusiima atsukus varžtelius.

Xoro

Viduje žymiai mažiau detalių nei Vido grotuve. Maitinimo šaltinis žymiai mažesnis, jis surinktas dar primityviau. Kaip visuomet, nerasta jokių tinklo filtrų. Todėl labai didelė tikimybė, kad įrenginys triukšmaus pats ar terš 230V tinklą.
Maitinimo šaltinis padarytas ant DL0165 (Fairchild FSDL0165RN) čipo. Maksimalus galingumas 13…23W. Nors mikroschema iš taip vadinamų “žaliūjų” (Green Mode) ir jos nereikia išjungti iš tinklo, bet Xoro gamintojai padarė taip, kad priekinis jungiklis atjungia tinklo grandinę. Todėl galima drasiai atjungti šiuo mygtuku maitinimą kai išvažiuojat kokių nors atostogų.

Pats DVD įrenginys kinietiškas- “Shima industries” produkcija. Dėl skaitymo kokybės negaliu pasakyti- vienas grotuvas išgrojo visą DVD-R diskelį ir tik pačiam gale kažko patrukčiojo. O kitas įrenginys turėjo mechaninį defektą- disko prispaudimo detalė susikreivinusi. Ko pasekoje- bjaurus garsas iš grotuvo. Užteko išardyti ir pastatyti svarmenų “šaibas” į centrą ir grotuvas apsiramino.

Daugiau- spausti čia…
Continue reading →

Bluetooth

Šios dienos aukos- Logitech Bluetooth ausinės. Papuolė 3 modeliai. Pas daugelį ausinių defektas standartinis, netgi aprašytas Logitecho interneto puslaiuose- dėl debilnos konstrukcijos, vartotojai pasuka mikrofoną aplink ir nutraukia laidelius jungiančius mikrofoną su elektronika. Visa bėda tame, kad ausinės nėra ardomos ir užklijuotos klijais. Kiek bandyta su Nokia telefonu, ausinės veikia. Su kompu kažkodėl nesusišnekėjo- įrenginį mato, bet nemato to įrenginio “servisų” t.y. nėra nei mikrofo, nei ausinės “device” tarp “audio device” sąrašo. Logitechas nutyli kaip spręsti problemą, o didysis internetas kažką vebleną apie Widcomm draiverius. Pabandėm- nepavyko. Gal mano USB-Bluetooth adapteris nuo Microsoft firmelės kažko neperduoda…

Viduje ausinių nieko gero…

bluetooth

Kitoje PCB plokštės pusėje priklijuotas Ličio akumuliatorius ir kontaktėliai.

Pats pagrindinis elementas ausinėje- CSR semiconductors procesorius-audio įrenginys-bluetooth viename korpuse. Dešinioji (išdidinta) plokštė turi kažką panašaus į ekrano užuomazgą, bet vėliau inžinieriai nusprendė kad neverta ją dėti.

bluetooth

Kitos detalės tai tik šlamštas skirtas sustiprinti audio signalą ir kairėje schemoje- Liion batarkės krovimo kontroleris.

4 megapikseliai

Paprastai skaitmeninė “muilinė” yra brangokas daiktas ir jis būna saugomas nuo nelaimingų atsitikimų ir niekas jos neardo. O ir niekas nenori jų ardyti, nes skaitmeninis fotoaparatas yra trapios ir smulkios mechanikos ir labai smulkios elektronikos junginys. O ir ką ten suremntuosi… Detalės brangiai kainuoja (čia jei sumanysi pasikeisti kokį eraniuką). O ir rizika ką nors sugadinti didėja.

Tačiau, jei pakeičiamos pradinės sąlygos į: fotikų yra daug, fotikų nereikia remontuoti, fotikus galima ir sulaužyti. Tada rankos taip nedreba ir…

Čia fotkėje keletas fotikų. Beja pati nuotrauka daryta su būtent tokia pat muiline. Tiesa pasakius fotikų yra ŽYMIAI daugiau nei nuotraukoje.

4Mpix

… todėl vieną tokį fotiką su užstrigusiu objektyvų galima išardyti į skutelius. Strėliuke parodyta 4 Mpix matrica. Beja šis “išskleistas” fotikas dar ir fotkina. Tereikia įjungimo metu su ranka pasmaukyti ir ištraukti objektyvą. Iki mechaninės dalies- “kas gi ten sugedo” aš dar nedasikasiau. Nes reikia atlituoti keletą kontaktų.

4Mpix

O štai viename fotike buvo labai aiškus gedimas:

4Mpix

Užteko tik pakeisti šitą ekraniuką ir fotikas koleikas puikiausiai veikia. Kiek labiau nuvylė tos muilinės kur nėra išlendančio objektyvo. Didžioji dalis net ne įsijungia. Tačiau viena papuolė kuri daro ryškiai per šviesias nuotraukas. Manau ją dar atgaivinsiu jei tik nustatysiu kaip padarytas tas išlaikymo nustatymas. Juolab, kad muilinių su tokiu objektyvu yra dauguma.

Iškarto pasakau visiems, kad šie fotikai nebus parduodami nei veikiantys nei neveikiantys. Vienintelį dalyką ką aš manau jums pasiūlysiu- LTV180WQ LCD ekraniuką. Taigi, jei jums sudūžo panašus ekraniukas, ar šiaip norite paeksperimentuoti, prašom kreiptis į kormelį.

…toliau tekstas išplėtoje formoje…
Continue reading →

Nepasisekė

Iš didelės šiukšlių krūvos buvo išsirinktos trys video plokštės. Jų išsirinkimo kriterijus buvo keistokas: jos solidžiai atrodė, buvo sunkios ir tikriausiai brangios.

top AGP VGA cards

Taigi čia papuolė:

Radeon 9800 PRO 128Mb su pasyviu šaldymu: heatpipe ir du milžiniški radiatoriai.
Winfast PX6800GT su heatpipe, ventiliatorium ir dviem milžiniškais radiatoriais.
Siluro GF4 Ti4200-8X OTES, 128Mb su turbina, heatpipe ir dukterine plokštele.

Visos plokštės užima dviejų slotų vietas. Prieš darydamas vandalizacija įkišau į kompą su AGP slotu bet be windozės… dvi ploštės veikia, trečia nelenda į slotą, nes mažavoltė…

Zarazos. Negaliu aš dabar jas sulaužyti… Nepasisekė.

Paveiksliukai iš interneto:

🙂

Kenwoodo programeris

Mano turimos racijos Kenwood TK-760G-1 buvo užprogramuotos vienai įmonei. Man tos įmonės dažnis visai netiko, bei firmos pavadinimas visai gadino biznį. Pasieškojęs internete, pasiprašęs gerų žmonių iš naujienų grupės, susirinkau visą kalną programų programuoti įvairias Kenwood stoteles. Liko viena smulkmena- interfeiso kabelis. Skubiai pritaikytas kabelis su MAX232 čipu kažko neveikė. Dar paaiškėjo, kas “softas” ganėtinai kreivas, ir jam reikia lėto kompiuterio. Teko susirasti šiukšlyne Pentium 1, 233MHz kompą. Ir kiek pavargęs, patariau schemutę tokią kokią nurodo rusiškas internetas iš kominform.by.ru. Ir valio! Radio stotelė persiprogramavosi. Štai jums nekokybiška fotkė:

kenwood programming interface

O schemutė maždaug tokia:
kenwood programming interface circuit diagram
Schema spausdinimui.

Kaip visada, schema truputi skiriasi nuo originalios. Aš neturėjau tranzistorių, diodus dėjau tokius, kokius turėjau, o kai kurie rezistoriai skirėsi nuo schemoje nurodyto nominalo net per 10…20% 🙂
Esminiai skirtumai kuriuos atsimenu: C2 – neidėjau jokio. Tranzai iš ATX maitblokių (A733 ir C945 pora), o reikėjo kažkokių tai kitokių. R4, R3, R5 rezistoriai tai dėjau artimiausias reikšmes kurias radau savo archyve.

Laidas į raciją Kenwood: GND- 3(2), RTXD- 4(3), RRXD- 7(6). Čia 8 kontaktų (kaip LAN ethernet) lizdui, o skliaustukuose- 6 kontaktų lizdelis. VIN taip pat iš racijos lizdo, bet nepamenu kištuko numerio- ten 12V išteka. Bent jau mano turimam modelyje.

Kiek supratau iš aprašymo, ši schema tinkama programuoti ir visokias kitokias racijas. Nes pati schema vadinasi “Universal Programming Cable for Radios”. Ir lygtai originalios schemos darytos kažkokio vengro Gyula HA7JCA.

10 000 000 žvakių

Čia ištrauka iš tokio katalogiuko, kur visokį šūdą galima paštu atsisiųsti. Tokie įdomūs pareiškimai sukėlė mano norą atlikti nedidelį internetinį tyrimą ir pasitobulinti savo fizikos žinias. Aišku dar sudomino toks reiškinys kaip “įkraunamos halogeninės lempos”.

10000000 cd

Gal tai kiek susije su kandela (cd), SI matavimo vienetu kuris apibrėžia šviesos šaltinio stiprio (stiprumo) matavimo vienetas? Viena kandela tai maždaug vienos žvakės šviesa. 100W kaitrinė lemputė duoda apie 120cd šviesą. Moksliškai: Kandela yra šviesos stipris tokio šaltinio, kuris kurio monochromatinės 540·1012 hercų spinduliuotės, tenkančios vienam steradianui, galia lygi 1/683 vato.

Tai dešimt melionų kandelų bus … 14.64kW į vieną steradianą. Kas per birka yra steradianas? Tai toks erdvinis kampas- jei paimsim metro skersmens rutulį, tai vienas steradianas bus toks vieno kvadratinio metro gabalėlis to rutilio paviršiaus. Grubiai šnekant, vienas steradianas yra 8% rutulio paviršiaus ploto. Kaip susieti šiuos skaičius su prožiku aš dar nesugalvojau, bet vistiek 14kW čia netinka.

Dar žinom, kad viena kandela (žvakė) yra vienas liumenas (lm) į steradianą. Nu tai pas prožiką vienam steradiane yra 10 melionų žvakių ir gaunasi 10 000 000 lm. O apšviestumas mieruojamas liuksais (lux). Vienas liuksas yra vienas liumenas viename kvadratiniam metre.

Visai susipainiojau. Koks to prožiko galingumas? Einu klausti specialistų… 🙂