Vienam eksperimentui prireikė kiek aukštesnės įtampos, tai teko garaže paieškoti kokio nors transformatoriaus. Ir pageidautina su dvigubom apvijom (Čia buvo mintis 200% perkrauti trafuką). Pirmas pasitaikęs transformatorius buvo TC-180-2 (šiaip, jei ieškot informacijos apie rusiškus aparatus, jų markę reikia rašyti rusiškomis raidėmis, net jei tos raidės visiškai taip pat atrodo… taigis čia trafas ТС-180-2). Jis atrodo maždaug taip:
Tai transformatorius iš senoviško lempinio televizoriaus. Raidės TC reiškia “transformator setevoj” (трансформатор сетевой)- tinklo transformatorius. Arba “silovoj” (силовой). Skaičiai 180 reiškia nominalų galingumą (reiškia iš jo galima spausti 180W pastoviai be jokio pavojaus. Nepainioti su kinietiškais vatais). Skaičiukas 2 tai versija. Dideliuose spalvotuose telikuose buna ir galingesnių tranformatorių, kad ir 270 vatų.
Daugeliui megėjų tokie trafai papuola apardyti ir neaišku kaip ką jungti. Laimei, ant šių tranformatorių paprastai būna lentelė su aprašymu. Bet ne visiems ji suprantama.
Pvz, ant maniškio parašyta: 1-2-3, 1`-2`-3` = 127V/220V, 1.51/0.87A. Kas kur čia kaip? O ištikrujų, čia viskas kitaip: 1-2-3 tai 0-110V-127V ant vienos špulės. Ant kitos atinkamai: 1`-2`-3` tai 0-110V-127V.
Žodžiu simetrija. Beja ant tokių trafu ir reikia simetriškai vynioti apvijas. Dar iš čia paprasta matematika: tarp 2 ir 3 yra 17V.
Sakysim pas mus tinkle 220V (senas, tarybinis standartas), tai reikia jungti 2x110V. Jungiam taip: kištuką jungiam prie 1 ir 1`. Toliau užtrumpinam tarp 2 ir 2`. Deja, pas mus tinklo įtampa jau europietiška, 230V. O ir pats trafas turi didelę laisvos eigos srovę (dėl šerdies įsisotinimo). Paprasčiausiai, taip nuspredė tarybiniai inžinieriai. Bet dar yra keletas apvijų. Todėl galima “trumpiklį” jungti tarp 2 ir 3` ar net 3 ir 3`. Taip gaunasi atitinkamai 237V ir 254V pirminė apvija.
Antrinės apvijos irgi jungiasi panašiu principu. Taisyklė viena, kad nesujungti dviejų apvijų priešpriešais, visada junkite vienodus numeriukus. Aišku jei tinka išėjimo įtampos.
Antrinės apvijos etiketėje jau nurodytos “teisingai” t.y. vienai sekcijai. Taigi, pagal etiketę:
5-6 tai 59.5V/0.5A
7-8 tai 43.5V/0.38A
9-10 tai 6.4V/4.7A
11-12 tai 6.4V/1.5A.
Čia įtampos bus tokios su sąlyga, kad pirminėje jos atitiks normą. Nes trafas dirba kaip “proporcingo” dalinimo prietaisas- biški per daug įtampos įėjime, tai ir biški per daug įtampos išėjime.
O štai mano eksperimentams aš apvijas sujungiau autotransformatoriaus principu. Įėjimas 1 ir 1`. Sutrumpinta 2 ir 2`, 6 ir 6`. 5 sujungtas su 1`. Taip gaunu 220+59.5+59.5=339V. Išėjimas pajungtas prie 1 ir 5`.
Praktiškai gavosi kiek daugiau, nes mano namų tinklo įtampa 235V. Ši konfiguracija bus jungiama per LATR (reguliuojama laboratorinį autotransformatorių) ir išėjimo įtampa reguliuosis nuo 0 iki 400V.
Dabar keletas ispėjimų: čia tekančios įtampos ir srovės mirtinai pavojingos. Transformatorių būtinai junkite per saugiklį. Pasitikrinkite, ar transformatorius neturi pramuštos izoliacijos- pamatuokite su ometru megaomu skalėje- varžos tarp apvijų ir tarp apvijų ir korpuso turi buti begalinės. Įjunkite transformatorių ir pasitikrinkite, ar nėra užsitrumpinusiu vijų- jei bus, trafas kais, bus nenaudingas energetiškai ir gali sukelti gaisrą. Tarpapvijinių trumpųjų jungimų ometras nerodo. Šio trafo tuščios eigos srovė apie 150mA (“palengvintam” režime- 50mA). Rekomenduoju savo “laboratorijoj” pasistatyti srovės nuotekio (skirtuminę) rėlę. Vis saugiau bus eksperimentuoti. Ir dar korpusus įžeminkite.
