Prireikė darbe padaryti VPN (virtual private network)… Iš pradžių išsisukinėjausi ir visaip muilinau. Bet po poros mėnesių atsikalbinėjimų buvau priremtas prie sienos. Prasidėjo RTFM (Read The Fucking Manuals), newsgroupo klausinėjimų, naršymo po internetą ir nesėkmingų bandymų laikotarpis.

Pasirinkom pirmą pasitaikusį varintą: PPTP. Mano sistema tai buvo kažkuris tai debian stable variantas. Tas variantas jau sukosi kelis metus, todėl tai buvo “senas stable” variantas. Todėl paprastutė komanda apt-get install pptpd jau nepadėjo. Tai to versija jam nepatinka, tai kažko trūksta. Žodžiu broken package ir tiek. Teko pasirinkti atsarginį variantą: vienam tokiam uždaram šiukšlyne susiradom tokį mažyčiuką kompiuteriuką. Fujitsu Siemens vadinasi. Jame nieko greito nebuvo, tik Pentium 3 procesorius veikiantis ant 733MHz, mažytė motininė su integruota video ir intel LAN plokšte. Visokie garsai ir kiti navarotai mums nereikaingi. Dar buvo FD ir CD įrenginiai. Kietą diską įkišau iš seno darbinio kompiuterio- 3G eksperimentams per akis. Pridėjau dar dvi realtek plokštes kad atrodytu rimčiau ir labiau panašesnis į ruterį.

Čia Windozės VPN konfiguraciniai langeliai. Šiaip iliustracija.

Nusikroviau ir suinstaliavau dabartinį stable Debian. Tai buvo “etch”. Gražiai susiinstaliavom iš CD, visus įrenginius pamatė, viskas rodos veikia…
Aš instaliavau tik “base system”, nes standartinis pilnas installas prirašo visokių gerybių kurių man nereikia. Geriau vėliau susidėlioti ką man reikia.

apt-get install mc iptraf lynx ssh

aš mėgstu šias programytes. Ypač mc, nes nesu ed mazochistas.
Continue reading →

Tenka “remontuoti” kompiuterius. Ir dažnai atneša tokius uždulkintus tiesiogine prasme kompus kad baisu. Neperseniausiai nutariau rinkti tokių kompų nuotraukas į fotogaleriją. Kol kas nėra labai daug, nes dažnai fotikas būna kur nors numestas arba kompas “apžiūrimas” kliento namuose… Bet keletą nuotraukyčių įdedu:

Šitas kompiukas visai “normaliai” veikė. Tik persikraudavo du-tris kartus per dieną.

Ši video plokštė puikiausiai veikė. Tik nežinau ar ilgai būtų veikus prie tokio temperatūrinio režimo.

Šis atlonas “kartais nuo karto” persikraudavo.

O šis radeonas X800 pastrigdavo ant žaidimų. O kiek kartų “useris” perinstaliavo windozę ir ieškojo naujausių draiverių… Oras per kompo galą iš šios video plokštės visai nėjo.

Netyčia internete užbridau ant vieno interneto puslapio, kur buvo įdėti 3 (trys!) animuoti gifai. Staiga mano kompas pradėjo kaukti- pradėjo suktis pilnu greičiu CPU ir korpuso ventiliatoriai. Pasirodo, kad trys animuoti gifai + IE6 + aktyvus langas + Windozė XP pilnai nusodiną procesorių. Čia interneto puslapiuko adresiukas, gal dar jis veikia: http://www.lcdstudio.com/forum/viewtopic.php?t=10684

Turiu dar tokia UPSo monitoringo programą kuri rodo kiek kompas ima elektros. Kairėje matosi kad kompas ima 267W energijos kai rodo animuotą gifą, o dešinėje kai rodomas paprastas “tuščias” guglės puslapis. Ir aišku fotošopas, outlukas ir kitas šlamštas. Billas su savo bugovu animuotų gifų rodymu ima apie 76W elektros energijos. Beja, ugnies laputė (firefox) rodo tuos paveiksliukus be jokių procesoriaus apkrovimų.

(Čia du paveiksliukai vienas ant kito.)

Čia screenshot kai dirba tik googlė:

O čia, kai rodomas minėtas interneto puslapis. Pas mane dvigubas branduolys, todėl apkrova kyla tik iki 50%. Su vienu branduoliu apkrovimas 100%! 🙂

Vėl teko proga išardyti kelis akumuliatorius. Tarp jų pasitaikė keletas “ekonominių”, “lengvų” variantų. Tokius paprastai deda į visokius notebukus, kad kiek galima labiau sumažinti prekės kainą. Paprastai notebuko darbo laikas deklaruojamas su “normaliom”, “pilnom” batareikom, o parduoda būtent ekonominius variantus:

Tai 14.8V, 2000mAh. Pilna versija tame pačiame korpuse turėtų būti 14.8V, 4000mAh.

Viršuje: 11.1V, 4000mAh. Čia sutaupyta “ant voltų”. Vietoje celių- juodi vamzdeliai.
Apačioje: 14.8V, 2150mAh. Čia vietoje keturių celių idėti plastikiniai permatomi vamzdeliai.

Abu akumai visiškai vienodų išmatavimų.

Kadangi sudegė flexas ir kol atsiuntė pakaitalą buvo laiko panagrinėti cikloną. Tačiau ciklonui reikia kiek kitokio maitinimo- 3.3V I/O (išorė) ir 1.2V core (branduoliui). Visa laimė, kad core ir PLL maitinimui stabilizatoriai jau sumontuoti ant PCB plokštelės kuria kartu su visu ciklonu draugiškai atidavė viena firma. Tačiau man teko paieškoti 3.3V maitinimo šaltinio. Deja artimiausias veikiantis šaltinis buvo ATX maitblokis. Jis kiek per didelis, kad pasidėti ant stalo. Gerai kad ciklonų “tiekėjai” kartu “pateikė” ir keletą prietaisų su 3.3V stabilizatoriais. Beja, šalia stabilizatoriu buvo prilituoti ir Atmel ATMEGA16 procesoriukai. Ir už juos dėkui- tuzinas mikroschemyčių tikrai privers mane jas panaudoti… 🙂

3V maitinimo šaltinis padarytas naudojant National Semiconductors mikroschemą LM2676S-3.3. Tai 3.3V impulsinis stabilizatorius kuris reikalauja tik keletos papildomų detalių. Beja, naudojant išorinį įtampos daliklį galima stabilizavimo įtampą ir padidinti.

D2 – tai tik apsauga nuo neteisingo maitblokio pajungimo. Mano konstrukcijos naudoja standartinius transformatorius nuo switchų ar rūterių. O tarp jų kartais papuola egzotikos ar maitblokiai be lygintuvo kaip nuo išorinio modemo.

C1 ir C2 tai tinklo pulsacijos mažinantys kondikai, kurie dar ir kaupia energiją impulsiniam stabilizatoriui- talpa čia nėra labai svarbi, bet kuo daugiau bus, tuo bus geriau. Ir aišku kondensatoriai turi buti geriau su maža vidine varža (low ESR). C3 ir C5 tai energiją kaupiantys kondikai- jie jau tikrai turi būti mažaomiai (low ESR) ir galintys dirbi su didelėm srovėm. Talpa- 1000µF ar daugiau. C4- boost kondikas kuris padeda darinėti vidinį mikroschemos mosfetą. Čia reikia dėti 0.01µF 50V keramiką. D1 tai greitaeigis, geriau šotki diodas. Jis turi greitai atsidarinėti ir įtampos kritimas ant jo ne daugiau kaip 1V. Induktyvumas L1 parenkamas pagal lenteles iš mikroschemos datasheeto, bet jei nenorim išspausdi didelio naudingumo koeficiento, galima dėti labai jau “apytiksles” reikšmes. Aš panaudojau SMD 27µH droselį. R2, LED2 tai tik veikiančio prietaiso indikatorius. Mikroschemos 7, valdymo, koja palikta ore kaip ir rekomenduoja datasheetas- jei reikia, galima per ją junginėti stabilizatorių.

Viskas sumontuota ant mažos folguotos plokštelės (nerekomenduojama konstruoti impulsinius stabilizatorius “ant oro” dėl parazitinių induktyvumų ar talpų) kuri įsismeigia į maketinę plokštę (breadboard).

O štai pirmasis bandytas ciklonas atsiliepė per JTAG grandinę ir net leidosi programuojamas. Tik kažkodėl neiššoko į “user” režimą. Įtariu, kad trūksta keletos rezistorių ant specialių kojyčių… Bet čia jau kita istorija.

Gyvenimas užnešė mane į nykštukinę valstybę- San Mariną. Ten visi turistai turi užlipti į patį kalno viršų ir į tokia stovinčia pilaitę. Ant tos pilaitės vieno bokšto kabo va toks antenų miškelis:

Vienam kambariukyje stovi nemenkas siustuvas- ošia oras kaip reikiant. O maitblokis kogero aušinamas vandeniu. Žodžiu pavaikščiojom ten ir tiek. Bet kai peržiūrėjau filmuotą medžiagą išgirdau čirškimą. Elektromagnetinės bangos prasimušė į kameros elektroniką ir sukėlė garsinius trūgdžius. Bangų dažnis kogero aukštas, nes antenos nėra didelės ir dar priedo trugžiai neina kiaurai žmogų- jei nusisuki nuo antenų, triukšmas nuslobsta. Taip pat, triukšmas nuslobsta jei atsistoji už akmeninės sienos.

Dar kai vaikščiojau, mačiau, kad visi metaliniai turėklai sujungti storais laidais ir įžeminti. Aš galvojau, kad tai padaryta dėl žaibosaugos. Bet kai peržiūrėjau įraša, nešant kamerą prie tūrėklų, triukšmas taip pat sustiprėdavo. Net ir dideliam nuotolyje nuo antenų. Manau, kad įžeminimas dar skirtas ir nuo antenų elektromagnetinės spinduliuotės (radiacijos) indukuotu srovių.

Įdomu, kiek laiko reikia stovėti ant tos pilies, kol ištirptų smegenys.

Gerai jiems, jie nepriklauso europos sąjungai, todėl jiems negalioja EU saugos įstatymai. 🙂