Eksperimentuojant su programuojama logika kilo noras pasijungti LCD monitorių. Monitorius be kontrolerio, todėl visą darbą turi atlikti programuojama mikroschema. Pirmiems eksperimentams aš naudojau Lattice isp2032VE. Jos programavimas paprastas, softas lengvai suprantamas (per vieną vakarą galima išmokti), konfiguracija įrašoma į vidinį flašą. Bėda ta, kad mažokai kojyčių ir mažai logikos elementų.

Čia mano eksperimentinis darbo laukas. ROMas imituoja atmintį- jo turinys turi vaizduotis ant ekrano. Turime gauti chaotišką, bet statinį vaizdelį. CPLD (programuojama logika) atlieka dažnio daliklį, generuoja sinchro signalus ir bando išduoti adresų signalus atminčiai. Bet priėjau prie mikroschemos ribų- užtenka pridėti dar vieną kojytę ar perkelti jau naudojama koją į kitą mikroschemos pusę ir iškarto gaunam klaidos pranešimą: “34200 ERROR: Number of GLBs, 9, exceeds maximum number of available GLBs, 8, in part ‘ispLSI2032VE-110LT44’ “.

O man dar reikia iškišti kaip minimum dar 11 kojų! Perkuičiau savo archyvą, gal kokių mandresnių mikroschemų… Labai tiktų ispLSI2128-100LT… Pajungiau prie programatoriaus- neskaito. Nu galvoju bloga. Paimu iš kitos plokštės (tikrai veikiančios)- vėl neveikia. Labai labai įtariu, kad šikniai iš Lattice Semiconduktors neduoda demo licenzijos vartotojams jos programuoti. Arba aš kažko nesuprantu.

Labai nesinori, bet gal teks pereiti prie kitos šeimynos. Iš kažkokio senoviško DSL modemo išlupau plokštę, su statybiniu fenu nupūčiau lauk procesorių, RAM, ROM ir dar kažką, kas nusipūtė :). Žodžiu pasidariau kąžką panašaus į ekpsperimentinę plokštę. Teko tik prisilituoti programatoriaus lizdą (skylutės jau buvo paruoštos 🙂 ).

Alteros softas visiškai skiriasi nuo Lattice. Teks mokytis per naujo. Programatorius irgi kiek skiriasi, bet schema nėra labai sudėtinga. Pasidariau ir šį programatorių. Pajungiu schemą ir valio! Mato programa mano FLEXą. Bėda ta, kad velniai žino kur kokia koja nuvesta- plokštė daugiasluoksnė, sunku surasti. O ir logika tai FPGA tipo, su RAM tipo konfiguracija. Išjungi maitinimą ir viską ji užmiršta.

Programuojama logika arba mano kančios…

Užėjo noras kiek pasimokinti apie porgramuojamą logiką. Pradinių žinių- nulis. Tik žinau, kad tokia yra.

Pati paprasčiausia ir seniausia programuojama logika tai PAL (PALCE) ir GAL mikroschemos. Deja joms reikia specialaus programatoriaus. O jo schemos internete aš neradau. Tiesa, yra GAL programatoriaus schema, bet aš jos nebandžiau. O beto softas senoviškas…

Teko pasižiūrėti į sekančios kartos mikroschemas. Jos programuojamos per JTAG (serial) kabelį ir nereikalauja specialių sudėtingų programatorių. Bėda, kad tos mikroschemos brangios ir retos. Ypač bananų respublikoje Lietuvoje, kur “support’o” megėjams visiškai nėra. O atsisiusti iš užsienio labai brangu. Teko grybauti per visokius šiukšlynus, senas plokštes. Gerai, kad tos mikroschemos perprogramuojamos (PAL – ne. Jos OTP).

Štai mano grybukai:

(Tiesa dar turiu keleta Alteros flexu su BGA korpusais… tokie korpusai man neįkandami.)

A ir C tai AMD Mach 110 ir 120 serijos mikroschemos- neturiu softo.
B- Xilinx FPGA XC3142A, turimas softas nepalaiko jos.
D- Altera EPM7032LC44-15T – lygtai turimas softas jos nepalaiko.
E, F, G – Alteros FPGA Flex serijos (EPF10K10TC144, EPF81188ARC240, EPF8636AQC208) – tik vieną palaiko turimas softas.
H- Lattice isp2032VE110LT44 – softas palaiko.
I- EPM3032ATC44 – softas palaiko, tik schemutė veikiančiam aparate.
J- Lattice ispLSI2128 100LT- softas palaiko su “A” raide. Datasheetas sako, kad be ar su A raide tai tas pats. Bet mano readeris šios mikroschemos neatpažysta- arba mikroschema bloga, arba softas nepalaiko. Gaila. Ji man tiktu.

Kad užprogramuoti mikroschemas reikia joms sukurti jedec failus su specialiu softu. Softas brangus. O demo versijos “kramto” tik kai kurias mikroschemas. Taip susiaurino mano galimybes dar labiau.
Didelės mikroschemos turi labai daug kojų. Ir visas kojas prilituoti megėjiškom sąlygom sunku. Tai dar pamažino mano pasirinkimą.
FPGA mikroschemos labai geros, daug logikos elementų, bet jos konfiguracija saugoma SRAM atmintyje- išjungus maitinimą, konfiguracija dingsta. Konfiguraciją galima įrašyti į mažą serial ROM mikroschemą, užkrauti iš kompo per laidą ar su kokiu nors mikroprocesorium sukišti kodą ir kokio ROMo. Mano eksperimentams tai buvo kiek sudėtinga. Todėl teko pasirinkti CPLD- logika kur konfiguracija įrašoma į flash atmintį ir išsilaiko atjungus įtampą.

Deja mano eksperimentams liko tik Lattice isp2032VE110LT44.

• SuperFAST HIGH DENSITY IN-SYSTEM
PROGRAMMABLE LOGIC
— 1000 PLD Gates
— 32 I/O Pins, Two Dedicated Inputs
— 32 Registers
— High Speed Global Interconnect
— Wide Input Gating for Fast Counters, State
Machines, Address Decoders, etc.
— Small Logic Block Size for Random Logic
— 100% Functional, JEDEC and Pinout Compatible
with ispLSI 2032V Devices
• 3.3V LOW VOLTAGE 2032 ARCHITECTURE
— Interfaces With Standard 5V TTL Devices
• HIGH PERFORMANCE E2CMOS® TECHNOLOGY
— fmax = 300 MHz Maximum Operating Frequency
— tpd = 3.0 ns Propagation Delay
— Electrically Erasable and Reprogrammable