ZX Spectrum

Šiandien užsukau į vietinį “skuduryną”, kad nurašyti elektros skaitiklių parodymus ir tarp kalno įvairiausio šlamšto radau keletą daikčiukų kurie mane kiek sudomino. Tai buvo Sega Game Gear nešiojamas žaidimų kompiuteriukas ir klasika- originalus Sinclair ZX Spectrum. Skudurai vežami iš anglijos, tai kompiukas atkeliavo tiesiai iš sero Sinklerio tėvynės. Už spektrumą sumokėjau nežmoniškai didelę sumą- 3Lt.

ZX Spectrum, speccy tai rodos buvo pats populiariausias 8 bitų personalinis- žaidimų kompiuteris. Dar jis idomus tuo, kad jis buvo hardwariškai iškoduotas ir labiausiai klonuojamas kompiuteris tarybų šalyje.

ZX Spectrum

Originalus spectrumas yra žymiai mažesnis nei jo klonai. Jis tiesiog telpa į delną. Vienas įdomus momentas- kompiuteriukas tikriausiai maitinamas standartiniu tinklo adapteriu. Jo išėjimas, kaip parašyta- 9V. Tik vienas momentas- standartiniai adapteriai nuo svitčų netiko- kažkodėl pas kompiuterį kištukas atvirkščias. Maitinimo pliusas eina į išorę. Pajungus tiesiogiai gaunasi trumpas per 7805 stabilizatorių.

ZX Spectrum

Visuje ganėtinai nedaug detalių. Originalus spectrumas turi dvigubą atmintį- kiek žinau, tik pirmasis klonas- santaka turėjo dvigubą atminti. Visos detalės išskyrus vieną- standartinės. Viena didelė mikroschema Z80 procesorius, kita- specializuota, o trečia- ROM. Visos kitos mikroschemos- RAM ir standartinė TTL logika.

ZX Spectrum

O kaip gi pabandymui neparašiūs “specialios” programos kuri visada būdavo rašoma ant mano gero draugo kompiuterio…

LC matuoklis

Mano testeris matuoja kondensatorių talpą, bet nematuoja induktyvumo. Taip pat labai nepatogus kondensatoriu pajungimas- mažinai nėra kontakto. Internete, www.sprut.de puslapiuose radau kiek įdomesnę LC matuoklio schemą. Matvaimo pricipas- matuojamas dažnio pokytis prijungus nežinomą kondensatorių Cx ar induktyvumą Lx prie veikiančio ir kalibruoto LC konturo. Teorinė dalis plačiai paaiškinta autoriaus puslapiuose. Schemos įdomumas, kad teoriškai ji gana tiksliai matuoja L ir C. Visas tikslumas priklauso nuo etaloninio kondensatoriaus.

Matuoklis valdomas PIC16F84 kontrolerio, displėjus- standartinis LCD alfanumerinis. Nuotraukoje displėjus nestandartinis- gavau LCD modulių su dvigubai didesniais nei įprasta skaičiais.

LC mieruoklis pagal sprut.de schemą:

LC meter

Schema maždaug atrodo taip. Plačiau prašom žiūrėti internete, autoriniuose puslapiuose.

LC meter circuit diagram

Viskas bus sumontuota į 19 colių korpusą nuo kažkokio seno switcho. Tame pačiam korpuse manau bus įdėtas ir dažnimatis bei plačiajuostis funkcinis generatorius. Jei pavyks, į generatorių įvesiu ir sweep funciją. Todėl gal būt bus galima stebėti amplitudines-dažnines charakteristikas. Bet čia kol kas tik projektas.

Prietaisas turi viduje pramoninį impulsinį maitinimo šaltinį kuris duoda +5V, +12V ir -12V. Šaltinis ganėtinai galingas, todėl įtampos bus išvestos ir į išorinius gnybtus. Tik reikės prikurti kažkokę diodine apsaugą…

VW sparnų pasimatavimai

Nusipirkau naujus sparnus savo mašiniukui. Ir reikia juos prisimieruoti, nes ir sparnai ne VW gamybos ir pats Golfiukas biški deformuotas. Teko šeštadieni biški panaudoti raktelius nr. 8, 10 ir 13. Taip pat kryžminį atsuktuvą ir sena atšipusį peilį. Būtent tiek reikia norint nulupti VW Golf sparnus.

VW tuning :)
(prašom palaukti, tai 600kb animacija)

Taigis, nuo ko pradėti jei nori daryti tokią nesamonę? Reikia nulupti priekines groteles su VW ženklų. Grotelės laikosi tik ant plastmasinių užspaudimų. Nulupus groteles, atsukam varžtus kurie laiko plastikinį buferį. Jei yra viršuje ir apačioje. Čia reikalingas 10 raktelis. Apačioje esančių orlaidžių nereikia lupti.

Atsukus varžtus, buferį patraukiam į save ir jis nuvažiuoja nuo dviejų plastmasinių “bėgelių” po sparnais. Atjungiam laidus.

Nuimam posparnius. Čia prisireikia 8 numerio raktelio (originaliems varžtams) arba atsuktuvo kitokiems. Varžtelių gana daug.

Nuėmus posparnius pasimato visas grožis. Atsukam 10 numerio varžtus po buferiu (2 vnt) ir prie durelių (2 vnt). Taip pat atsukam varžtelius po kapotu. Jie gerai matosi. Vairuotojo pusėje vienas varžtelis skirtas pajungti įžeminimą ir čia panaudojamas 13 numerio raktelis.

Atsukus visus varželius sparnas laikosi tik ant mastikos (arba ant nieko, jei jis jau keistas ir paprasčiausiai pritvirtintas). Mastika labai lengvai persipjauna ikišus peilį į tarpiuką.

Surenkama atvirkštine tvarka.

Dedant neorginalius sparnus arba jei mašina “mušta” t.y. su kiek pažeista geometrija, naujieji sparnai reikalauja tiuninimo. Gal kiek reikės pazūlinti skyles ant naujo sparno ar kiek palenkti. Geriau reguliavimą atlikti prieš dažymą. Uždėjus sparnus reikia pasitikrinti, ar durelės neliečia jų darinėjant. Taip pat, visi tarpiukai tarp elementų turi būti vienodo pločio.

Ličio jonų technologija namuose

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano senasi video kameros akumuliatorius padarytas iš 6 (šešių!) NiMH akumuliatoriukų nusibaigė ir nebelaikė energijos- vieno pakrovimo užtekdavo nepilnai video kasetei. Ir dar, giminės ir artimieji užtrumpino šitą akumą ir jis su triukšmu, sprogimais ir daugybe dūmų sudegė. Kameros originalus akumuliatorius labai brangus ir retas, nes kamera senoka. Teko pamastyti apie naujo akumo darymą. Buvo galimi 2 variantai- NiMH technologija arba Li-ion. Ličio jonai kiek brangesni, bet užtektų tik dviejų “bačkelių”, tuo tarpu, su NiMH reikia 6 vienetų. (Matyt kameros originalus akumas buvo Ličio). Viskas atsimušė į kainą ir projektas buvo pridarytas, kol nepasitaikė nešiojamų kompiuterių baterėjų. Jos maždaug 2005 metų gamybos ir geros talpos. Ant dėžutės buvo parašyta 14.8V 4400mAh. Viduje 8 akumuliatorių celės sujungtos pagal schemą 4×2. Vadinasi vienos celės talpa 2.2Ah.

Li-ion technology

Sekantis etapas- teisingas Li-ion pakrovėjas, kuris pagal visas taisykles kraus akumus. Deja visi mobiliakai viduje turėjo tik 1 celės kontrolerius, o kamerai reikia 2. Šiaip, kiek papuolė elektronikos visur stovėjo to pačio gamintojo- Benchmarq arba tiksliau sakant- Texas Instruments čipukai.
Ačiū geriems žmonėms iš newsgroupo ir geriems žmonėms iš texas instruments- aš gavau dvi mikroschemas skirtas dviejų celių krovimui. Tai BQ2057. Ir gerai, kad dvi… Skubiai surinkau schemutę pagal datasheeta, tranza paėmiau iš seno kieto disko. Termistorius įdėjau abu vienodus iš kompų akumų.

Li-ion charger schematics

Deja, dėl nežinomos priežasties (schema surinkau teisingai) pirmas blynas parėjo dūmais- sudegė bq2057. Įlitavau antrąją, nusispjoviau per kairį petį ir paleidau- viskas veikia. Bet iškilo kita problema. Ant tranzo sodinama visa įtampą iš maitinimo šaltinio iki reikalingos Ličio baterėjai. O tranzas tai SMD tipo, be radiatoriaus. Maitblokis duoda apie 15V (nuo switcho, tipo 12V). Srovė tai ganėtinai didelė… (tranzas bent 2A laiko).
Todėl teko primontuoti stabilizatorių su LM2576. Tai impulsinis stabilizatorius, kuris gali atiduoti iki 3A išėjimo srovę. Gal kiek per daug, bet srovę per tranzą reguliuoja šuntinis rezistorius. Svarbu numušti įtampą. Kadangi naudojau second-hand stabilizatorių, tai teko panaudoti LM2576-5 t.y. su fiksuota išėjimo įtampa. Bet įdėjau kintamą rezistorių į feedback grandinę ir pakėliau išėjimo įtampą iki maždaug 9.4V (sakysim min 1V ant tranzo kritimas, O Liion reikia 8.4V max įtampos)

step-down PSU

Šiaip ne taip su termoklijais sujungiau abi PCB plokštes į vientisą daiktą, pritvirtinau kištuką ir valio, pakrovėjas veikia ir pernelyg nekaista. Beja pačiam viršutiniam paveikslėlyje, kairėje, matosi pakrovėjas.

Racijos

Darėm ryšio tyrimus su Kenwood TK-760G-1 racijom. Kol kas kiek nusivylęs ryšio kokybe…

Kenwood mobile radio TK-760G-1 VHF FM transeiver

Racijos dažnis kažkur tarp 136? ~ 174 MHz, išėjimo galingumas iki 25W (išėjimo kaskadas padarytas ant mitsubishi firmos hibridinės mikorchemos (modulio) M67741H). Pats modulis kiek galingesnis- tai 150 ~ 175MHz, 12.5V, 35W(max) dviejų pakopų stiprintuvas. Turėjau garbės vieną modulį sulaužyti, tai viduje stovi du tranzai (o gal ir mikroschemos) ir keli palaidi kondensatoriai ir droseliai. Sprendžiant pagal datasheet grafikus, šitie moduliai turėtų veikti ir už diapazono ribų, gal tik stiprinimo koeficientas bus mažesnis. (hint! galima ir kitą diapazoną užteršti, kad ir su Veronica FM + modulis)

Panaudojūs paprastas ketvirčio bangos ilgio strypines antenas buvo daromi eksperimentai. Deja ryšis kiek nuvylė- nepavyko susiekti su žaliakalniu. Nors daugiaaukščių rajone jos veikė gana dideliu atstumu. Itariu, kad jų diapazonos kažkiek pjaunasi su žaliakalnio radio stoties veikla. Nes su rusiška radijo stotele Маяк (164MHz, ~10…15W) ryšis buvo be priekaištų. Papildymas- iškėlus antena virš stogo viskas gerai. Pasirodo, kad aš visai išsiblaškęs- mano stogas jau geležinis! 🙂
Dabar reikia perprogramuoti Kenwoodus į kitus diapazonus ir vėl išbandyti. Tik čia bėda, kad kažkaip nepavyksta susijungti su ta racija. Padariau perėjimą iš RS232 į TTL lygius, susiradau ir gavau programinę įrangą, pajungiau ir nesigauna. Nors pusė darbo jau padaryta- racija ant savo displėjaus jau užrašo “-PC-” t.y. pereina į programinį režimą.

Papildymas: Pasidariau naują programerį ir jis puikiausiai veikia.

Karštoka vasara 2

Dėl neįprastų karsčių aplink visur pradėjo augti kiek neįprasti augalai. Jų niekas čia specialiai nesodino, bet pavaikščiojes po savo kiemą, kaimo gatvelę ir kitus kiemūs, šių augalų radau daugybę…

Kanapės

Nežinantiems botanikos, tai Cannabis sativa, Lietuviškai- kanapės. Tai dilgelių šeimos augalas, seniau dažnai auginamas kaime. Iš jo būdavo vejamos virvės. Atradūs, kad kanapėse yra narkotinių medžiagų ir pradėjus jas rūkyti, jas auginti uždraudė. Bet prieš gamtą nepapūsi- jos auga pačios. O jei norite užsiauginti namie ant palangės, siūlyčiau pasidomėti kanarėlių lesalo sudėtim. Nors ten ir sėklų mišinys, bet šią dilgėlę lengvai atskirsit.

Todėl galima nesistebėti, kodėl šuniui kartais užeina aršumo priepuoliai. Ir per kelias sekundes paleidžiama vata iš pagalvėlės…

Vegos aršumo priepuolis

Šiaip čia šuo sudraskė pagalvę. Drasko šiaip iš piktumo, kad buvo pririšta keliom minutėm, ne dėl kanapių poveikio. Beja, atsiprašom dėl nuotraukų kokybės- tai kadrai iš video filmuko. Foto aparato nebuvau paėmęs.

Karštoka vasara

Dėl Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės susiformavo taip vadinamas švenčių “tiltas”. Net keturios dienos laisvos. O ir gamta nepasikuklino su šiluma. Pavėsyje kiek virš 30 °C temperatūros. O štai ant saulutės kai kurie termometrai persipildė… O jie juk baltos spalvos:

hot

hot

Žinant, kad Lietuvoje 22 laipsnių oras jau laikomas “karštu”… Situacija kiek pablogina didelis santykinis oro drėgnumas. Uždarytas kambaryje “drėgnometras” rodos virš 80% drėgmės.

O dabar biški prisiminimų iš netolimos praeities. Tai sausio 20 dienos žinutė iš Henko blogo (penkių mėnesių senumo):
Cold (c)by Henkas
Grubiai šnekant- apie 70 laipsnių temperatūros svyravimai.

Sulūžo termovamzdis

Šitą daikčiuką (heatpipe) tikrai nenorėjau sulaužyti. Norėjau tik palenkti ir pritaikyti transportuoti šilumą nuo video plokštės į kompiuterio korpusą. “Iš fabriko” vamzdelis buvo sulenktas 180 laipsnių kampu ir transportavo šilumą iš vieno video plokštės radiatoriaus į kitą. Kai vamzdelį kiek palenkiau, plonasienis varinis vamzdelis ėmė ir nulūžo. Todėl atsargiai su savo vamzdukais.

broken heat pipe

Viduje ryškiai buvo žemesnis slėgis nei atmosferinis, nes lūžtant lygtai pasigirdo įsiurbimo garsas. Viduje radau varinio laido ir kelis lašelius skysčio. Labai atsargiai pauosčiau, bet nebuvo jokio kvapo. Poto net lyžtelėjau- jokio skonio… dar gyvas 🙂 Manau, kas šis vamzdelio modelis buvo užpildytas vandeniu. Vikipedija rašo, kad jų viduje buna įvairus skysčiai- nuo skysto helio (ypač šaltiems vamzdžiams), spirito, vandens ar gyvsidabrio (ypač karštiems).

Manau, kad kiniečiai nepanaudojo jokio brangaus skysčio. Virimo temperatūra pasiekta sumažinant slėgį vamzdelyje.

Truputi teorijos: šiluminis vamzdis (heatpipe) veikia dėl fizikinio efekto, kai verdančio skysčio temperatūra nebekyla. Štai paprastas vanduo, yprastam slėgyje verda prie 100° C. Ir kol visas vanduo neišverda, tol temperatūra nekyla. Vanzdelyje skystis verda, jo garai papuola į “šaltąjį” vamzdelio galą, ten kondensuojasi, atiduodą visą šilumą ir virsta skysčiu. Skystis vėl patenka į “kartštąją” zoną ir vėl pradeda virti ir siurbti šilumą. Pagrindinis triukas tame, kad ta laido pynė viduje veikia kaip kapiliarinis siurblys. Todėl vamzdelis veikia bet kokioje padėtyje.

Micro Drive arba CF dydžio hard diskas

Kadangi kartas nuo karto aš laužau įdomius daiktus kad pažiūrėti jų vidurius, tai nutariau sukurti atskirą kategoriją pavadinimu “vandalizacija”.

Šio įrašo auka (tiksliau aukos)- trys compact flash dydžio “micro drive” kieti diskai:

MD CF disk

Nulupus lipdukus ir apsaugines skardas gauname tokį vaizdelį:

MD CF disk

Tai mažyčiukas 2 gigų kietas diskelis. Esant šiuolaikinei flash-rom technologijaim visiška atgyvena.

Kinietiška ekvalaizerio imitacija

Ant vienos “šustros” 5.1 garso kolonėlės, tiksliau, ant žemadažnio garsiakalbio, kur įmontuotas stiprintuvas buvo įstatytas grafinis indikatorius. Teoriškai jis turėtu rodyti garso signalo spektrą. Deja, išėmus prietaisą iš kolonėlės, buvo pastebėta, kad tai ne “grafinis ekvalaizeris”, o tik jo imitacija. VFD indikatorius iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tikras:

VFD

Bet pažiūrėjus atidžiau, matosi, kad elementai indikatoriuje sujungti ir “hardwariškai” suformuotas signalo “spektras”:

VFD

Ant spausdintos plokštės sumontuotos trys LM324 keturgubi operaciniai stiprintuvai ir sauja rezistorių. Teoriškai tai leistu suformuoti 12 lygio laiptelių, bet indikatoriuje yra tik 9 elektrodai. Schema tipinė- signalo palyginimas su rezistoriais suformuota atramine įtampa. Nors “tipo laipetelių” yra net 18. Padavus nuolatinį signalą į indikatorių, prietaisas nuoširdžiai parodė “signalo spektrą”.

VFD in action

Taip pat, labai patiko mistinis užrašas “REVEL”, kuris matyt yra kažkoks dešininis variantas nuo žodžio “LEVEL”. Čia matyt “kinietiškos anglų kalbos” perliukas.

Kitą kartą žiūrėdami į “krūtas” kolonkes, atidžiau pažiūrėkite į savo išsirinktą prekę.