HiFi stereo lempinis stiprintuvas

Senesnėje žinutėje aš rašiau apie unifikuotus stiprintuvus iš tarybinės technikos. Tai “aukštos klasės” stiprintuvas. Šiandien radau schemutę “aukščiausios klasės” įrenginio. Tai net gi ne pirmos klasės įrenginys, bet kaip parašyta straipsnyje būtent “aukščiausios klasės” patefonas ir radija gebanti priimti ir FM stotis. 1964 metais tai buvo labai retas reiškinys. Stiprintuvo išėjimas yra 6W, bet tai tikri, gryni lempiniai vatai. Truputi patobulinus schemą, manau galima pasidaryti visai gerą lempinį stiprintuvą.

HiFi stereo tube amp schematics
Stiprintuvo schema spausdinimui

HiFi stereo tube amp schematics
Maitinimo šaltinio schema spausdinimui

Trafų, droselių aprašas
Numeris Apvijų skaičius Laido markė ir storis Šerdis
TR1, TR2
3-4 1000 ПЭЛ 0.14 Ш20
4-5 300 ПЭЛ 0.14
5-6 300 ПЭЛ 0.14
6-7 1000 ПЭЛ 0.14
9-1 82 ПЭЛ 0.69
     
TR1 (iš maitblokio)
1a-3a 0-458-530 ПЭЛ 0.64 TC-135
1b-3b 0-458-530 ПЭЛ 0.64
5a-5b 505x2 ПЭЛ 0.41
7a-7b 29x2 ПЭЛ 1.20
9a-10a 14 ПЭЛ 0.90
9b-10b 14 ПЭЛ 0.90
11a-14a 0-30-60-100 ПЭЛ 0.31
DR1
н-о-к 0-2890-2950 ПЭЛ 0.16 Ш16x16, >3.5H

Lempų sąrašas:
Л1, Л2, Л3: 6Н2П, ECC83, 12AX7 (su kaitinimo modifikacija)
Л4, Л5, Л6, Л7: 6П14П, EL84, 6BQ5, 7189A

Blicas

Tai vienkartinio foto aparato viduriai. Tiksliau tik blykstės elektronika. Tai, kiek pamenu, Kodak firmos foto aparatas.

Blicas

Blicas

flash circuit
Supaprastinta fotoblykstės schema.

Energija iš baterėjos patenka į įtampos keitiklį surinkta iš kelių tranzistorių ir A transformatoriaus. Iš transformatoriaus įšeina aukšta kintama įtampa. Ji išlyginama diodu ir energija kaupiama kondensatoriuje C. Tuo pat metu prisikrauna ir mažiukas kondensatorius prie mygtuko. Kai kondensatorius užsikrauna maždaug iki 200…300V (nufotografuota schemute iki 297V) ji gali veikti. 300V dar pernelyg mažai, kad pramuštu ksenono dujas išlydžio lempai. Kad įvyktu išlydis, reikalinga išorinė jonizacija. Tai atlieka transformatorius B. Jis kelis šimtus voltu sukauptu mažame kondensatoriuje paverčia keliais-keliasdešimčia tūkstančių voltų ir kurie jonizuoja ora ir dujas pačioje lemputėje. Tada “blicas” ir suveikia.

Blicas
O čia lemputė iš kažkokio mokslinio prietaiso. 300V tokios lemputės neišjudina.

O čia pilna schema iš interneto.

Šmirgelis

elektronika.lt puslapiuose, tarp visokių juokingų paveiksliukų pamačiau kietą diską perdaryta į galąstuvą. Tas paveiksliukas buvo patalpintas į juokų skyrių. Bet aš nutariau, kad toks įrenginys gali būti visai naudingas megėjiškams darbams. Aš panaudojau seną 2Gb, “Western Digital Caviar 22500” kietą diską. Tai tik 5000 apsukų diskelis, bet pradžiai užteks. Nuėmiau dangtį, visas galvutes ir magnetus. Priklijavau švitrinį popierių prie diskelio.

Šmirgelis
Kibirkštys gavosi!

Varikliukas silpnokas, bet galastuvas panaudojamas. Sekanti versija bus iš 7K SCSInės Barakudos. Arba gal aš rasiu kokį senovišką multidiskinį serverinį kietą diską.

Standartinis tarybinis lempinis stiprintuvas

Tarybinė dažnai būdavo “unifikuota”. Tai reiškia, į įvairias skirtingas dėžes dėdavo standartinius vidurius. O kai kurie vidiniai mazgai budavo dedami į daugelį skirtingų aparatų. Tai lempinio stiprintuvo schema iš kiek aukštesnės (II) klasės aparatūros. Taip maždaug 1966 metų laidos. Pagal aparašymą, išėjimas tik 1,5W, bet kaip pamenu, tokios radijos gana garsiai grodavo.

Typical audio amp in Russia at 1966
Didelė schema spausdinimui.

Kontaktas 17, linija 5: +200V
Kontaktas 15, linija 3: +260V
Kontaktas 21, linija 1: +280V
Kontaktas 20, linija 2: +280V
Kontaktas 12: Audio in
R1: garsas
R2: aukšti
R3: žemi
L1, Л1 6Н2П, ECC83, 12AX7 (su kaitinimo modifikacija)
L2, Л2: 6П14П, EL84, 6BQ5, 7189A

Maitinimo šaltinio schema.
Tube Amp PSU
Didelė schema spausdinimui.

Feritinė atmintis

Perdirbimui gavo labai seną įrenginį- kažkokį “Medicininį kompiuterį” ir jame buvo labai gražus daikčiukas. DIMMas šalia tik tam, kad įsivaizduoti dydį.

Ferrite Core Memory

Tai feritinė atmintis. Mažas žiedelis iš ferito (feromagnetinės keramikos) gali būti įmagnetintas dvejom kryptim (pagal arba prieš laikrodžio rodklę). Taigi toks žiedelis gali būti naudojamas kaip 1 bito atmintis. Ir ne “gali būti”, o buvo naudojamas virš 15 metų kompiuteriuose. Ši atmintis sugalvota ir labai ištobulinta 1949 metais. Nuotraukoje pavaizduota atmintis pagaminta apie 1966 metus. Šis atminties “modulis” pagamintas Japonijoje, kogero TDK firmos. Modulis susideda iš 5 spausdintų ploksčių, kurios atinkamai turi po 4 “kilimėlius”. Viso 8000 bitų atminties. Tai juk 1000 baitų (0.9765625 kBaitai)! Jėga.

Feritinė atmintis dar ir dabar naudojama specialiose vietose, nes ji išlaiko informacija net ir išjungta ir ji nebijo radiacijos. Šiuolaikinė feritinė atmintis žymiai mažesnė ir gaminama taip pat kaip ir visos kitos mikroschemos.

Ferrite Core Memory

Atminties veikimas paremtas tuo efektu, kad srovė tekanti per prakišta per žiedelį laidą ir viršijanti tam tikrą reikšmę, įmagnetina žiedelį. Kitos krypties srovė permagnetins žiedelį į kitą pusę. Kai tik įvyksta permagnetinimas, kitas laidelis perkištas per žiedelį, dar vadinamas “nuskaitymo laidu” užfiksuoja srovės impulsą. Impulso poliariškumas priklauso nuo pradinio įmagnetinimo krypties. Skaitymas yra destruktyvi operacija- nuskaičius atmintį joje nieko nebelieka. Todėl po kiekvieno nuskaitymo, informacija turi būti įrašoma per naujo.
Atmintis paprastai būdavo organizuojama kaip plokščia matrica, kur “rašymo” laidelis padalintas į du laidelius- eilutėm ir stulpeliams. Kiekvienu laideliu teka tik pusė srovės raikalingos įmagnetinti žiedelį. Tokiu metodu galima adresuoti tik vieną žiedelį iš grupės ir nuskaityti reikšmę. Taip gaunamas adresas skaitymui ir rašymui.

(Protingas tekstas kopijuotas iš interneto ir pažodžiui išverstas.)

Beja, šitas daikčiukas sukūrė tokį dabar žinomą kompiuterinį terminą: CORE DUMP. 🙂

Bareteris

Barretter
B-300-G , NEC gamybos ir nežinomo modelio tarybinė lemputė. Nors tarybinė lemputė gali būti ir dar egzotiškesnė

Tai radio lempa užpildyta grynu vandeniliu ir plona geležine vielute. Kada geležinė vielutė šalta, jos varža būna maža. O kai karšta, varža žymiai padidėja. Skirtuma tarp šaltos ir karštos varžos yra net dešimt kartų. Kai srovė teka per bareteri, ji šildo tą vielutę. Taigi, srovė tekanti per bareterį stabilizuojama. Seniau bareteriai buvo naudojami įvairioje aparatūroje. Dabartinėje technikoje labiau naudojami įvairūs puslaidininkiniai prietaisai, kad ir PTC rezistoriai.

Lempinis maitblokis

Iš radinių serijos:

Some tubes

Artimesnis daikčiukas nuotraukoje tai medicininės aparatūros stiprintuvo maitblokis. Tolimesnis daikčiukas- pats stiprintuvas.

Lempinių stipriakų megėjams labiau panaudojamas maitblokis. Tai +150V stabilizuotas maitblokis, kuris dar išspjauna 6,3V kaitinimui, dar kažkokį stabilizuotą pagal srovę 20V šaltinį. Maitblokį išbandžiau- veikia.

Trumpai sakant yra trafas:

Input 220V.
Output: 20V @ 0.3A, 5V @ 2A (diodo šildytuvas), 2x385V @90mA (su centrinių išvadu), 6.3V @ 3A.

Lemputės: 5AR4, B-300G, VR-150MT

Droseliukas ? – viskas ant jo parašyta japoniškai. Kondensatorius 2x20mkf @ 500V

Kita: seleninis lygintuvas 20V grandinėje, saujelė mažesnių kondensatorių ir rezistorių.

Antra plokštė tai stiprintuvo likučiai su 2 x 6BQ5 ir 3 x 12AX7 lemputėm.

Turim du komplektus tokios technikos.

Lempinis garso stiprintuvas

Va kokios radybos buvo:
Tube amp

Tube amp

Kol kas džiovinu, todėl negaliu pasakyti ar veikiantis. Lemputės viduje:

4 vnt. EL34 (3 sovietinio lagerio, gal vengriškos, viena Siemens gamybos)
ECC85 telefunken gamybos
6Ж32П patys suprantat kieno gamybos.
Kondensatoriai vengriški. Pati elektronika lygtai tobulinta ir remontuota.

Pavadinimo ant dėžes nelabai rasta. Yra raidelės “LACK”, tiksliau įspaudo likučiai.

eBay- kas tai per daiktas

Pirmiausia norių pasakyti, kad eBay nieko neparduoda. eBay tai tik tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Kaip perkama?

Pirma reikia susirasti reikiamą prekę. Tam yra skirta paieška. Vienas momentas- gana daug pirkėjų pardavinėja prekes lokaliai (US Only). Todėl pradžiai reikia ieškoti tarp “Items available to: All Countries”. Bet visada galima susikontaktuoti su pardavėju ir apie 70% jų sutinka siųsti “international”.

Būna keli variantai rezultatų: daiktai kuriuos galima iškarto nusipirkti, daiktai aukcione ir keletos daiktų aukcionai.

Iškarto nuperkami daiktai– tai paprasčiausia web parduotuvė. Sumoki pinigus ir turi daiktą. Jokių nervavimusi dėl neišlošto aukciono.

Keletos daiktų aukcionai– tai kai pardavėjas parduoda keletą vienodų daiktų. Galima pirkti vieną ar daugiau daiktų. Statai savo sumą ir tikiesi, kad kiti statys mažiau arba visiems užteks prekių. Pvz. parduodamos 5 lempos. Pradinė kaina 1$. Pirkėjas A perka 2 lempas po 1$. Pirkėjas B perka 2 lempas po 2$, C – 1 lempą po 2$, D – 1 lempą po 3$. Prekes gaus tik tie kurie daugiausiai mokėjo:

D: 1 @ 3$
C: 1 @ 2$
B: 2 @ 2$
A: tik 1 lempą po 1$. Nes daugiau neliko. Jei statymai vienodi, tai prioritetą turi tas, kuris anksčiau pastatė.

Paprastas aukcionas– kas stato daugiau, tas ir laimi.

Statymo suma automatiškai kyla. Tai reiškia, jei už 1$ kainuojančią lempą pastatei 99$ tai jei niekas nepirks daugiau, tai lemputė bus tavo už 1$. Bet jei atsiras konkurentas it pastatys 9$, tai kompiuteris atsižvelgdamas į tavo pastatytą limitą padidins sumą, kad viršyti einamąją sumą. Taigi lemputę nusipirksim už 10$. Galima ir pačiam aktyviai dalyvauti aukcione ir statyti sumas gyvai (yra netgi specialus softas kuris automatiškai bando nupirkti daiktą paskutinę sekundę). Bet kai aukcionas vykstą savaitę laiko visko gali atsitikti.

Nupirkto daikto suma dažnai neiskaičiuoja siuntimo išlaidų (shipping and handling, S&H). Šias sąlygas ir apmokėjimo variantus reikia suderinti su pardavėju prieš perkant daiktą.

Pinigai paprastai mokami į priekį. Tai rizika, bet nėra kur dingti. Reikia žiūrėti, ar pardavėjas turi teigiamus atsiliepimus (positive feedback). Tokiems pardavėjams ju “vardas” yra svarbiau negu keli pavogti doleriai. Taip pat reikia žiūrėti, kad pardavėjas būtų senai registruotas. Caveat Emptor. Reikia labai atidžiai skaityti daikto aprašymą- galima nusipirkti fotoaparato korpusą, mobiliako “displėjinį” muliažą ar panašiai. Taip pat yra populiarus terminas “Sold as is”- tai reiškia, kad daiktas netestuotas ir pardavėjas už nieką neatsako. Tai katės pirkimas maiše. Tačiau perkant “as is” galima nusipirkti ir visai veikianti daiktą. Kartais užtenka minimalaus remonto ir turite koki brangiausią įrenginį už 20 žalių… Jei papuls kažkoks itartinai pigus daiktas iš naujo pardavėjo, ir dar mokėjimas banko čekių tai bus labai didelė tikimybė, kad tai apgaulė.

Nupirkus daiktą, dar neaišku ar jūs jį gausit. Juk daiktas keliauja per paštą, o siuntiniai dingsta. Taip man yra dinge du siuntiniai. Ypač jei siunčiama tokiu paštu, kuris neleidžia sekti siuntos kelio per internetą ir nėra draudimo. Iš pardavėjo nieko nepeši- jis turi išsiuntimo kvitus. O tie siuntėjai, kurie leidžia viską kontroliuoti kainuoja labai brangiai. Palyginkit UPS ir paprašto pašto įkainius.

Sutarėt su pardavėju siuntimo išlaidas ir laimėjot aukcioną. Dabar reikia apmokėti. Daugelis pardavėjų siūlo paypal paslaugą. Ji paprasta ir greita. Tereikią turėti kreditinę kortelę. Visa electron netinka. Tinka visa virtuon.

Jei sumokėti kortele nepavyksta, galima sumokėti banko čekiu. Reikia eiti į savo banką (VB kolkas veikia greičiausiai) ir užsisakyti banko čekį. Jis jums kainuos papildomai 10…15Lt. Bankas per kelias dienas išrašys jums vardinį čekį, kurį dedat į voką ir siunčiat pardavėjui.

Nu, jau sumokėjot… O dabar laukti, laukti ir dar karta laukti. Kol paštas atgabens jūsų prekę. Jei prekė mažavertė ar iš eurpos sąjungos ir nėra labai sunki ir didelė, tai jūsų paštininkas atneš ir galbūt įgrūs į pašto dėžutę. Čia priklauso nuo jūsų santykių su paštininke. Aišku jei prekė eina per paprastą paštą. Su kurjeriais irgi visaip būną.

O jei prekė ne iš EU ir turi vertę su persiuntimo išlaidom daugiau kaip 160Lt, tai ruoškitės atiduoti dalį valstybei. Valstybė jums priskaičiuos 18% PVM ir 10% muito. Labiausiai “abydna”, kad į daikto vertę įskaičiuojamos transporto (pašto!) išlaidos. Ir skaičiuojamas PVM už svetimos šalies pašto paslaugas.

Kad sumažinti mokesčius, rekomenduojama paprašyti pardavėjo, kad jis į siuntinį įdėtų sąskaitą su mažesne suma. Sąskaita (invoice) bus kaip pagrindinis dokumentas pagal kurį bus skaičiuojami mokesčiai. Jei nėra sąskaitos, siuntinys vertinamas pagal “žalio lapuko” (forma K5) įrašus.

Laimingo pirkinėjimo.

BidPay nebedirba

Kažkada tai buvo labai patikimas ir paprastas būdas gauti ir sumokėti pinigus per internetą. Ir beveik vienintelis būdas atsiskaityti su pirkėjais “on line” Lietuvoje. Deja, geri dalykai baigiasi…

Bidpay interneto puslapyje įdėtas pranešimas:

“Effective December 31, 2005, BidPay.com, Inc. will be discontinuing operations. As a result, BidPay will no longer offer payment services to the online auction industry. We regret any inconvenience to our users and thank them for their loyal patronage. Customer service will remain available at bidpayservice@bidpay.com through the month of February. ”

(maždaug tai parašyta: nuo 05 metų gruodžio pabaigos mes rišam su šiuo bizniu. Ačių kad naudojotės mūsų paslaugomis. Pagalba dar veiks iki vasario pabaigos.)

Kadangi paypal sistema dar ne pilnai veikia Lietuvoje, man iškyla problemos su pinigų gavimu iš užsienio. Dabar legaliai beliko tik banko čekiai ir amerikos pašto perlaidos.

One of the last bank cheques
Vienas iš paskutinių bidpay čekių.