Kažkaip taip jau gavosi, kad mano windows desktope nebeužtenka vietos. Ypač, kai redaguoju filmus, paišau paveiksliukus ar kažką programuoju. Mano kompe esanti integruota i915 video plokštė kažkodėl nebendravo su paprastom PCI video plokštėm. O AGP lizdo nėra. Taigi, buvau priverstas įsigyti PCIe plokštę. Pagrindinis kriterijus įsigyjant plokštę buvo tyla ir galimybė pasijungti du monitorius. Taigi nusipirkau ATI produktą su heat pipe. Heat pipe arba šilumos vamzdis, tai toks gana keistas daikčiukas kuris leidžia labai greitai pernešti gana didelius šilumos kiekius.

Radeon X700, 256MB, heat pipe, be ventiliatorių.

Plokštė pasileido be problemų, tik kiek neramina toks debilnas lamerių dizaino elementas pritvirtintas prie radiatoriaus- tokia skardelė vaizduojanti kažkokias liepsnas. Ji labai arti kitos plokštės. Windozė, po perkrovimo, kažkodėl sukeitė monitorius vietomis, bet perkonfiguravus per naujo, rodos viskas susitatė į savo vietas. Dabar ant desktopo yra daugiau vietos:

Du monitoriai ant stalo

Aš turiu seną SCSI RAID diskų masyvą. Tai sunkus DPT (Distributed Processing Technology, vėliau šią kontorą nupirko Adaptec) gaminys. Daug stalčiukų su SCSI3 wide, hot swapable diskeliais. Deja diskeliai mažoki- tik po 4Gigus. Ten viso gaunasi apie 27Gb talpos. Bet dėžė labai ūžia ir jos negalima naudoti namuose. Bet sugalvojau labai tinkamą panaudojimą šiai masyviai dėžutei- čia galima laikyti arklio balną. 🙂

Naujienų grupėje iškilo diskusija. Ar yra ličio polimerų akumuliatoriai. Vieni sako, kad nėra, kiti sako, kad yra. Treti dar kabinėjasi prie žodžių ir sako, kad yra tik ličio jonų polimeras. Mano nuomone, be jonu, ir nesvarbu kokių jonų- ličio, nikelio, ar kadmio elektrolito jonų nebūtu jokio akumuliatoriaus…
Pažiūrėjus internete ir pačiupinėjus nuotraukoje parodytą akumą galiu pasakyti, kad šitas minkštas akumuliatorius yra ličio polimerų akumas. Ši baterija išimta iš Sony Ericson T68i originalaus akumuliatoriaus.

Tai BUVO USB2.0 flash diskelis pagamintas Transcend firmelės. Jis buvo bugavotas nuo pat pradžių. Kartais neišio neišto užstrigdavo ir lauždavo windoze. Dabar įrenginio windowsai net nemato. Kadangi pirkimo dokumentai buvo pamesti, tai įrenginys papuolė į mano rankas. Aš atidariau dėžutę, kad pažiūrėti kas viduje:

USB flash diskelis

Maža spausdinta plokštelė su mikrokontrolerium OTi (OTI002168, Ours Technology flash disk controller) ir vienu flash ROM iš Samsungo (K9F1208U0A). It is 64M x 8 Bit NAND Flash Memory with a spare 2,048K. Tokia mikroschemutė gali būti įdomi eksperimentams nes nors talpa ir didelė, bet tereikia pajungti 8+9 kojas visiems signalams ir maitinimui.

ROM ir MCPU

Kitoje plokštės pusėje tik 12MHz kvarcas ir maitblokis ant 3.3V ir keletas paprastų detalių.

Tarp gerybių paruoštu naikinimui užtikau kažko elektrooptinį prietaisiuką:

Šoninis vaizdas

Iš vieno galo yra objektyvas: MIR-1; 2.8/37:

Priekinis vaizdas

Kita pusė pridengta dideliu lešiu:

Galo vaizdas

Dar yra mažiukas aukštos įtampos šaltinis (nepavaizduotas nuotraukose). Šaltinis duoda apie 5…7kV. Kai įjungiau prietaisą, per galą pamačiau vos matoma žalią vaizdą. Bet įrenginys rodo tik labai stiprius infraraudono spektro ruožo šviesos šaltinius. Jokio naktinio matymo. Gal tai ne naktinio matymo prietaisiukas? O gal prietaisas sugadintas.

Mano liustra per prietaisą

Atėjo čia toks vienas labai nervingas biški pasikonsultuoti PHP ir MySQL klausimais… Ir visiškai neklauso patarimų…

Kontora, kuriai kartais padedu laimėjo konkursa ir nupirko porą tonų kariškos ryšių technikos. Viskas bus sumalta, bet kol kas dar galima palandžioti ir palupinėti detales.

Bendras vaizdelis

aukštos įtampos vakuminiai kondikai iš siustuvų.

Dėžutė su generatorinėmis ir kitokiomis lempomis bei didelės galios kondikais. Iki 55 kVAR!

10…500pF x 15kV (КП1-4 10кВ 10-500пФ)

Nusipirkau mažiuką gręžtuvėlį savo darbams ir įvairių antgalių rinkinį. Tokie gręžtuvėliai užsieniuose dažnai vadinami “dremeliais”, pagal vieną firmą gaminančia juos. Nutariau išbandyti kaip įrankis šlifuoja. O geriausias bandymų objektas tai mano eksperimentinis plazminis televizorius. Apsauginis teliko stiklas “pabraukytas” su kampiniu šlifuokliu “bulgarke”.

Stiklas yra keletos sluoksnių. Išorė plastikinė ir gana lengvai šlifuojasi, bet kur kampinis šlifuoklis ismigo giliau, ten susibraižė stiklas. Tokio jau užšlifuoti nepavyks… Bet kas savo namuose braižo telikus su “bulgarke”? Taigi, jei netyčia įbrėžėt savo plazminį teliką- nėra didelė bėda. Įbrėžimą galima užpoliruoti.

Beja, anksčiau minėjau, kad ant ekrano matosi kažkokie taškeliai. Tai va, kai telikas padirba ir pašyla kokią valandą, visi taškeliai išnyksta. Matyt kažkoks terminis nestabilumas elektronikoje. Beja, telikas gerai šildo kambarį.

Nebežinau ką čia jums parašyti… Pernelyg daug projektų pradėta ir jokių rezultatų… Ganėtinai šalta kieme, arklys turputi serga ir savaitgaly veterinorius biški pjaustys ir siuvinės škūrą (nieko baisaus- kosmetinė operacija). Radau seną IBM notebuką, instaliavau Win98 ir įdėjau pasiskolinta SMC waveland PCMCIA plokštę… deja nėra signalo kaiminystėje. O aš tikėjausi, kad netoliese stovintis viešbutis turi bevielį internetą, juk visdėlto 4 žvaigždutės. Gal nuvažiuoti į kokį freespot’ą? Bet nėra batareikių…

Gerai, gerai. Užtenka beletristikos. Pašnekam apie suvirinimo aparatus. Kartais būna sunkoka pradėti virinti- uždegti lanką. Mums reikia naudoti paleidėją- ignitorių. Rusiškuose saituose radau keletą schemų- nuo visiskai paprastučių ir netgi mechaninių iki ganėtinai sudėtingų. Bet visos schemos labai galingos ir galbūt pavojingos. Nutariau paišradinėti dviratį ir pasigaminti savo.

Tai bus mažo galingumo, aukšto dažnio ir aukštos įtampos šaltinis. Kažkas tokio naudojamo LCD monitorių pašvietime. Originali schema gana sudėtinga, jautri ir inoringa. Todėl darom savo schemą.

Čia mano bandymų plokštės:

(LCD pašvietimo shema ir kažkas tokio su TL494 ir galingais mosfetais)

Ir va, po vieno susvilusio mosfeto, topologijos pakeitimo ir schemos pakeitimo, pirmieji rezultatai:

Lankas irgi užsidega, ir ganėtinai stipriai duoda per nagus… ir dar degina. Mažiukas, bet pavojingas žaisliukas.

(praėjo kiek laiko, 2005.11.20)

Išdegintos skylutės

Padidinau įrenginio dažni iki maždaug 200kHz. Pakeičiau MOSFETus į kiek galingesnius ir naujoviškesnius (CEB603AL). Dabar įrenginys nebepurto. Bet užtat mikliai išdegino piršte skylutę. (O tai skauda!) Paveikslėlyje matosi skylutės pradegintos popieriaus lape. Netgi nereikia uždaryti elektros grandinės- srovė prateka per parazitinius kondensatorius.

Bet dar yra bėdų- kai įrenginys maitinamas iš 12V, jis gali veikti tik kokią minutę ar dvi. Kaista MOSFETai. Pabandysiu įdėti kiek moderniškesnius- gal 95N03 ir dar truputi padidinsiu dažnį…