Tikriausiai visi matė tokią atgyveną kaip mikroschemą su DIP/DIL korpusu:
Per vidurį stovi Rusiška, tiksliau dar tarybinė mikroschema К155ИД1. Nekalbam apie mikroschemų “turinį”, šnekam apie korpusą, tiksliau apie išmatavimus. Tarybinės ir vakarietiškos kaip ir vienodo tipo mikroschemos, tačiau yra viena subtilybė kuria susiduriau tik prieš kelis metus. Pasirodo, nuo pat dizaino nukopijavimo laikų, šios mikroschemos biški skiriasi. Vakarietiškos mikroschemos naudoja imperinį (colinį) skaičiavimą ir atstumas tarp kojyčių yra tiksliai 0.1″ (viena dešimtoji colio), tuo tarpu tarybinės mikroschemos yra metrinės ir atstumas tarp kojų yra 2.5mm.
Continue reading →
Vasario 58 diena
Sveikinu su vasario 58 diena…
Biški čia gamta juokauja. Globalinis atšilimas.
FPGA:0005 – Tekstinis displėjus
Papaišėm spalvotus fonus. Bet jei norime parodyti kokį nors tekstą, panašiai kaip senoviniam tekstiniam displėjuje? Aišku galima! Viena iš pirmųjų minčių- prikabinti didelį video RAMą kaip šiuolaikinėse video plokštėse ir nuo RAM turinio keisti vaizdą. Aišku taip galima, bet mes neturim tiek atminties. Netgi naudojant po 4 bitus vienai spalvai, gaunasi: 1024x768x3x4/8=1179648 baitai (1.125 megabaito). Tačiau mums užtenka tekstinio displėjaus. Jį sudaro tekstinė atmintis, šrifto atmintis ir spalvų atmintis (kartais paletizuota). Kadangi tingiu paišyti ir ieškoti internete, panaudosiu 8 bitų ATARI kompiuterio šriftą, kurį savo laiku ištraukiau iš to kompo ROMo. Šis šriftas skirtas TV ekranui, todėl jis toks pastorintas. Šriftas užima 8×8 matricą, tačiau iš šonų visada yra tušti pixeliai raidžių atskirimui. Senoviški ekranai naudodavo mažesnes matricas, o tarpelius tarp raidžių darydavo hardwariškai. Gal apseisim be šito.
Continue reading →
Kin-dza-dza!
Кин-дза-дза! style.
Dabar visi darot kuu.
Penktadienis gi!
Fotocheminė mįslė
Čia jums, kad nenuobodžiauti eilinė foto mįslė. Šį karta tokia cheminė. Pabandykit atspėti kas čia dabar yr.
Tik prašymas, tie kurie tikrai tikrai žino ir jūsų postai automatiškai pasitvirtina- neišduokit iškarto.
Toks iš pradžių.
Continue reading →
Įrankis
Tikriausiai daugelis pirko kiniškus šešiakampius raktelius kurie susisuka kaip vaškiniai?
Kam juos galima panaudoti? Prireikė vienam projekte apdoroti plokštumą, o nėra frezavimo staklių. Bandymai su šlifavimo staklėmis baigėsi gėdingu fiasko. Besiblaškant po youtube, buvo pastebėtas toks specifinis įrankis kurio mintis labai paprasta- vieno peilio drožtuvas. Todėl kiniškas kiek didesnis šešiakampis buvo modifikuotas:
Continue reading →
FPGA:0004 – SVGA
Pažaidus su LEDais, pabandykime prijungti kokį nors VGA monitorių. Kadangi mano eksperimentinis monitorius yra LCD su 1024×768 raiška, tai man reikia susigeneruoti tokią “video plokštę” kuri palaikytu tokią rezoliuciją. kodėl tiksliai pataikyti į “native resolution”? Ogi kad pažaisti su smulkiais objektais ir taimingais.
Iš senesnio mano puslapio galima sužinoti standartizuotus VESA taimingus ir video generavimo koncepcija. Internete pilna visokių video generavimo schemų ir variantų, tačiau aš naudosiu savo. Bent jau aiškinimuose kaip veikia. Pirmiausia reikia susikonstruoti VGA kištuko “šieldą” arba “add-oną”. Kadangi ateityje norėsiu pabandyti daugiau spalvų, tai nutariaus sulituoti 4 bitų DACą kiekvienai spalvai. Tai duos iš viso 4096 spalvas. Tiek pat, kiek sugebėjo rodyti pirmieji Amiga kompiuterio modeliai.
Kiekvienas save gerbiantis VGA monitorius turi 75 omų apkrova savo viduje, o maksimalaus raiškio įtampa kažkur apie 0.7V (700mV). Mūsų “video plokštė” turi tik 3.3V LVTTL išėjimus, ir rodos max 20mA per koją (su apribojimu visam blokui ir čipui). Todėl reikia pasidaryti patį primytyviausią DACą (digital analog converter). Tam reikes apie 0.5k, 1k, 2k ir 4k rezistorių. Kadangi tokie tiksliai rezistoriai neegzistuoja (ypač mano stalčiuje), tai pasirinkau: 512R, 1K, 2K, 3.4K. Kiek paskaičiavus ir gaunasi, kad įtampa spalvos laide svyruos nuo 0 iki maždaug 700mV. O kaitaliojant bitus įtampa keisis maždaug tiesiškai. Beja tą ir parodė vėliau osciloskopas.
Continue reading →
FPGA:0003 – LEDai
Garsą jau turim, dabar biški vaizdo. Yra 3 LED ant tos plokštės sujungti per rezistorių prie Vcc. Pas mano plokštę jie pažymėti kaip D2, D4 ir D5. Aš čia prilitavau skirtingų spalvų LEDus: raudoną, žalią ir mėlyną. O kad dar krūčiau būtų, maitinimo pajungimo indikacijos LEDą D3 padariau baltos spalvos. 🙂
Su FPGA uždegti LEDą galima taip pat, kaip ir mikrokontroleryje- užtenka atitinkamą koją perjunti į žemę (nes LEDas į Vcc) ir LEDai dega. Tiesa jie dega ir dabar, nes nenaudojamos kojos užsiprogramuoja į žemę.
Jei norime, kad LEDas mirksėtu užtenka pagrindinį 50MHz clocką pasidalinti iki kelių hercų ir paduoti į LEDą. Ir jis mirksės.
Continue reading →
FPGA:0002 – Cypukas
Kai jau kažkas suveikė ir signalas perėjo iš vieno mikroschemos šono į kitą, reikia tą signalą kaip nors modifikuoti.
Aišku galima iš bibliotekos prisidėlioti visokių loginių elementų į schemos puslapį ir viskas veiks. Bet mūsų užduotis pasigaminti modulį kuris veiks pagal mūsų norus. Ką nors nestandartinio.
Tačiau pradžiai reikia pasidaryti pirmą periferinį įrenginį- mažyčiuką garsiakalbiuką. Aišku nesamonė jungti tiesiogiai garsiakalbiuką prie LVTTL kojos, reikėtų kokio nors buferio, tačiau bus gerai ir tiesiogiai. Aš panaudojau cypuką iš kompų motininės plokštės. Kad netrumpinti FPGA kojos, nuosekliai įlitajau nedidelį rezistorių- kad srovė neviršytu leistinos mikroschemos išėjime.
Mūsų FPGA turi vienintelį CLK šaltinį 50MHz osciliatorių (25MHz gal pas ką nors). Tokio dažnio tikrai niekas negirdi, nebent radio imtuvai. Todėl dažnį reikia sumažinti. Lengviausia tai padaryti su skaitliuku.
Continue reading →
FPGA:0001 – Softas, konfiguravimas, pirmas paleidimas
Straipsnis tikrai atsirado greičiau nei koks nors skaitytojas įsigijo dev boardą. Tačiau softą dalinai galima pasibandyti.
Paleidus Quartus programą spaudžiam naujo projekto darymo “wizardą”. Spaudžiam NEXT ir pasirenkame direktorija kurioje kursime savo pirmą projektą. Darbo metu ten susikurs melionas ir dar biški failiukų, todėl reikia susikurti naują direktoriją. Pasirenkam projekto pavadinimą, kad ir “FPGA001”. NEXT.
Čia galima pridėti esamus failus prie projekto. Nieko dar neturim, tai spaudžiam NEXT.
Dabar pasirenkam kokią mikroschemą naudosim. Čia jau kokią prisilitavot, nusipirkot, tą ir pasirinkit. Aš renkuosi Cyclone II šeimą, 144 kojos, EP2C8T144C8. Čia pamatom, kad šitas čipas turi 1.2V core maitinimą, 8256 loginius elementus, 85 vartotojui panaudojamas kojas, 165888 atminties bitus, 36 loginio dauginimo elementus, 2 PLLus ir 8 globalius CLK sujungimus. NEXT
EDA tool settings nesvarbu kol kas. NEXT. FINISH.
Continue reading →