Kaip jau rašiau seniau (čia ir čia), mano šabakštyne atsirado kelios radijos. SDR radijos komentaruose buvo rašyta apie pigią USB radiją kuri irgi tinkama eksperimentams. Todėl aš tokią radijukę nupirkau iš DX. Juk ne kiekvienas gali rasti ar nusipirkti profesionalią radiją kuri kainuoja ~1000$, o štai išleisti apie 20$ tikrai gali kiekvienas kas nors kiek nori pažaisti su SDR.
Dar kiek staliaus darbų
Jau gana senai rašiau kaip gaminausi knygų lentyną iš beržinių skydų kuriuos pirkau SSSS parduotuvėje. Poto kelis kartus dar kartojau šitą triuką.
Pasidariau dar prie tų lentynų tokią mini uždaromą spintelę į kurią galima susidėti kokias nors paslaptis arba kokius nors rečiau naudojamus daiktus. Iš tikro, aš šią spintelę dariau todėl, kad pagrindinę knygų lentyną kiek pakelti. Seniau lentyna stovėjo ant nenaudojamų knygų. Kodėl pakelti? Todėl, kad lentyna prie lovos (nuotraukoje atitraukta) ir paprasčiausiai apatinė dalis nepasiekiama. Viskas gal ir stovėtu ant knygų, kol vieną dieną nepastebėjau, kad visa konstrukcija supasi. Ir visiškai nenorėjosi, kad knygos su lentyna nukristo ant miegančio žmogaus.
Lentyna padaryta iš tų pačių beržinių skydų ir sukalta kietmedžio kaiščiais. Vienintelė vietą kur panaudoti medvaržčiai tai vyriai (man labai patinka žodis “zaviesai”). Kadangi “sistemos” svoris didelis, tai viskas stovi ypač stabiliai.
Continue reading →
Radijas WiNRADiO G313e
Radijas WiNRADiO G313e (extended 9kHz-180MHz) – tai dar vienas grobis iš kariškių. Tai skaitmeninė- programinė radija (software defined radio- SDR). Jungiasi prie kompiuterio per USB lizdą. Pati radija atlieka tik priėmima ir signalo dažnio numušimą iki kompiuteriui suprantamo ir onboard DSP padaro duomenų srautą. Toliau tuos duomenis konvertuoja-demoduliuoja softas kompiuteryje.
Čia radija numesta ant palangės, kiek toliau nuo kompiuterio ir kitų trugdžių šaltinių. O pats fabrikinis softas atrodo taip:
(vaizdas išsididina). Čia kažkokie Kauno taksistai šnekasi.
Aišku radija papuolė neveikianti. Kompas ją kartais matydavo, tačiau radijos softas jau nesusišnekėdavo. Panašu, kad USB čipas dar kiek veikė, bet skaitmenis signalas jau nebedasimušdavo.
Kriepiausi į gamintoją, atsiliepė iš Slovėnijos. Remontas sakė kainuos apie 300€… jo, kiek daugokai. Gamintojas liepė paleisti diagnostinį softą, tačiau softas nieko gero nepasakė. Tačiau gamintojas užsiminė: maybe some capacitor failure… 🙂 Yeah, mes nemanėm, kad tokiose radijose kurios TIEK kainuoja bus sudėti šūdini kondikai. Darome skrodimą. Beja, korpusas padarytas iš tokių įdomių aliumininių segmentų.
Continue reading →
Radijas ESM2
Čia mano senas naujas grobis iš kariškių- Rohde & Schwarz VHF-UHF imtuvas ESM 2. Šiaip, tai didesnio radijo monitoringo komplekso dalis, tačiau nei panoraminio indikatoriaus, nei skaitmeninio radijos valdymo nepavyko išgelbėti ir net pabandyti. Paprasčiausiai suveikė karmos dėsniai, ir kažkodėl “berniukas” čiupa šia radija ardyti su plaktuku (todėl ir rack tvirtinimo elementai sulaužyti). Man pasisekė, kad radija sugalvojo ardyti pačia paskutinę, tai dar spėjau išplėšti iš kibių rankų…
Kabinamas dažnių plotis 20 – 1000MHz (per 9 persidengenčius diapazonus). Realiai biški daugiau iki ~1005MHz. Moduliacijos: AM, FM ir A1 (for the reception of unmodulated signals). Pralaidumo plotis: 15, 30, 250, 1000kHz.
Kadangi radija skirta jungti prie panoraminio indikatoriaus, pas ją yra tarpiniai išėjimai ir demoduliuoto signalo išėjimai. Taip pat yra skaitmeninis-analoginis dažnio valdymas. Teoriškai tai leidžia prie jos jungti skaitmenę radiją (SDR) ir taip dasimušti prie aukštesnių diapazonų. Continue reading →
ORCAD ir Pspice
Everybody knows computer aided PCB design tool with the name ORCAD. I tested this software many years ago, and I am glad, that this software is still one of the leaders in the market. If you don’t know what is OrCad? Software provides fast and intuitive schematic design entry for PCB development or analog simulation using Pspice. This software not only lets you to design PCB, but have ability to simulate how your future device will work at least theoretically. This helps to catch design errors and simple bugs. This is “theoretical” bug catcher, real world bugs must be cache using real hardware… But, I think many engineers were very disappointed when brand new, shiny PCB contains silly errors. Cutting PCB tracks, soldering thin “kynar” wire-wrapping wires. Never again 🙂 Continue reading →
Neoninis indikatorius ИН-13
Beinventorizuojant kromelį aptikau keletą “tiesinių” neoninių indikatorių ИН-13. Tai toks dujų išlydžio prietaisas, kur “ugnelės” ilgis priklauso nuo įtampos. Darbinė įtampa kažkur 160V. Tačiau man nepatinka tokios įtampas imti iš kokių nors transformatorių, todėl panaudojau seną schemą ir sukombinavau nedidelę plokštelę. Pati valdymo schema irgi neatitinka internete ir prietaiso pase parodytai. Tiesa, aš tas schemas surinkau, bet jų veikimas buvo kažkos negeras. Gal originalios schemos kompensuodavo prietaiso senėjimą ar įtampos svyravimus, bet… nu nepatiko.
Schema surinkta naudojant “senoviškas” detales, kur reikia daug grežioti.
Continue reading →
Kaip senovėje mechanika jungdavosi su kibernetika
Toks senoviškas detaliukas. Labai gražiai padarytas. Va fotkės:
Senas VFD laikrodis
Rašiau, kad kažkada užkniso PIC procesoriukai. Poto paieškojau šiuos puslapius, tačiau neradau informacijos. Vienintelė informacija tai straipsnis iš 2005 metų apie VFD maitinimą. Tikriausiai tas prietaisas buvo aprašytas dar prieš šio weblogo atsiradimą…
Minimalistinis Nixie laikrodis
Čia iš serijos AVR. Tačiau viskas prasidėjo prieš … 6 metus. Tada dar nečiupinau ATMEGŲ, tada buvau kiek įvaldęs PIC serijos kontroleriukų asemblerį. Tada buvo kilusi įdėja pasidaryti Nixie (simbolinių neoninių lempų) laikrodį. Tačiau bedarant kitą projektą tas suknistas PIC16F84A užkniso negyvai. Ir tada aš numečiau nepabaigtą projektą kažkur garaže. O štai šiomis dienomis biški tvarkiau garažą ir iškuopiau vieną VW Caddy šlamšto ir radau PCB.
Seną PCB sujungiau su savo nauja plokšte:
Tai ATMEGA16 ir RTC. USB gal ir veiktu, bet buvo naudojamas tik dizaino metu kaip maitinimo šaltinio mygtukas.
Continue reading →
Pramoninio HV maitblokio perdarymas į EU variaciją
Dar tokio tipo straipsniuko nerašiau. Paprastai rašau, kai jau viskas išbaigta ir padaryta… ar bent jau dalinai veikia. Šį kartą straipsniukas apie darbo eiga. Ir dar neaišku, ar šis projektas bus pabaigtas sekmingai- gal paprasčiausiai netgi donoras yra negyvas.
Taigi donoras ir prietaisas kurį norių perdaryti iš amerikoniško ar japoniško standarto:
Tai “High Voltage Technology Inc.” kontoros produktas- aukštos įtampos reguliuojamas šaltinis, panašus kaip mano savadarbis, tik didesnis, stipresnis, ir gal geresnis. 🙂 Beja, jei kas pastebės, kad buvo suvandalizuotas ne vienas toks prietaisas: kai kurie trafukai ėjo į mano maitblokį, o štai trafukų šerdis ėjo į mano indukcinio kaitinimo aparatą! Kaip čia užsitesė tiek laiko? Ogi labai paprasta- tai buvo lobis iš Panevėžio Ekrano fabriko, dalį to lobio išardžiau, poto tą paletę užkonservavo keliems tai metams ir jos negalima buvo liesti. Ir štai, 2012 metais pradėjo ir pabaigė ardyti tą paletę… Tai liko du maitblokiai, vienas paprastas reguliuojamas laboratorinis (defekt) ir šis aukštos įtampos, tačiau netestuotas. Nes ant prietaiso parašyta INPUT 100VAC. Aišku galima paleisti per trafą ir numušti įtampa, tačiau man tas nepatinka. Gali prireikti rimto trafo… pabandom paskaičiuoti maitblokio išėjimo galia: 40kV ir 6mA … mili ir kilo susiprastina- 40*6 =240W, o tokio prietaiso naudingumo koeficientas tikriausiai labai prastas, todėl be 500 ar daugiau vatų neprasisuksi…
Aišku parašiau laišką gamintojams, gal padės. Pvz. Rohde & Schwartz atsiuntė bent jau prietaiso manualą kur aprašyti visi pinoutai (čia apie kitą, dar neaprašytą prietaisą).
Tačiau geriau pažiūrim kas viduje ir ką čia galima iškarto pakeisti.
Continue reading →