ARM:0001, softas

Jau praėjo kelios dienos nuo pirmo bandymo. Iki tol aš net neieškojau softo, nes tikėjausi, kad gamintojas turi pilną free paketą. Deja aš klydau.
Teko biški pasukti galvą… Prie J-Link, kinai pridėjo warezų kompaktą, kuriame buvo Segger programinė įranga kuri dar dirba su mano padirbta hardware. Kiek supratau iš visokių forumų, naujausias softas jau žino, kad tai kiniškas reikalas ir užsilenkia. Todėl J-Linkas dirba su senu softu- versija tikriausiai ARM V4.64a.
Dar tame kompakte buvo crackai, serial generatoriai visokiems komerciniams ARM kompiliatoriams ir toolchainams. Buvo mintis tai daryti, bet kažkai užsimiršau aš apie tą kompaktą ir pradėjau guglinti. Keli rusiški forumai ir pats guglė išmetė tokį dalyką kaip YAGARTO, sprendžiant iš to, kad softas guli sourceforge, tai jis tikrai free. O last update stovi 2013-04-24 , tai vadinasi kažkas dar dirba su šiuo paketu. Ir dar gerai, kad šitas paketus turi kažkokį installerį kuris viską sumetą į windows kietą diską.
Tačiau tai plikas command line įrankis. Tačiau gal man tai ir patiko, nes man kiek nepatinka eclipsė (ypač prisiminus kaip ji gliučino ant seno kompo). Kaip gi tada tuom paketu naudotis? Ogi pas mane yra suinstaliuotas WinAVR paketus, kuriam buvo susiinstaliuotas “make” ir man jau įprastas “programmers notepad”. Vadinasi teoriškai “make” turi veikti. Nusikroviau “mirksiuko” projektą iš interneto. Ten rodos oficialus pavyzdinis projektas SAM7S64 procesoriukui.
Pasileidžiam make ir … vaje neranda mano gcc tinkamo. Reikia pakeisti biški makefile:

Iš:

# Define programs and commands.
SHELL = sh
CC = arm-elf-gcc
CPP = arm-elf-g++
OBJCOPY = arm-elf-objcopy
OBJDUMP = arm-elf-objdump
SIZE = arm-elf-size
NM = arm-elf-nm

Į:

# Define programs and commands.
SHELL = sh
CC = arm-none-eabi-gcc
CPP = arm-none-eabi-g++
OBJCOPY = arm-none-eabi-objcopy
OBJDUMP = arm-none-eabi-objdump
SIZE = arm-none-eabi-size
NM = arm-none-eabi-nm

Dabar padarius make, atsiranda hex failas. Valio.
Bet čia 64 kilobaitų procesoriukui. Maniškis šrotas turi kiek daugiau- 256kb.
Iš visokių oficialių ir neoficialių puslapių ir projektų susirankiojau reikalingus failus:

AT91SAM7S256-RAM.ld, AT91SAM7S256-ROM.ld, at91sam7s256.h, lib_AT91SAM7S256.h. Tuo tarpu Cstartup.S ir Cstartup_SAM7.c tiko iš mažesnio procesoriuko. Nu dar make file ir dar kažkur reikia pakeisti 64 į 256 failų ir MCU pavadinimuose. Ir mirksiukas vėl susikompiliavo.
O minėtą hex failą sumaitino J-Linkas į mikroschemą ir oscilografas parodė, kad tikrai kojos kaitaliojasi pagal mano norus. Tiesa ne iš karto.

Tai tiek buvo sugalvota per tuos du ar trys vakarus. Tiesa paskutinis vakaras buvo tūpai praleistas debuginant ir krapštant galą. Tiesiog ten kažkaip nesigavo ir manau tai aprašysiu sekančiam poste, kur busi minima pirma programa.

ARM:0000?

Viskas prasidėjo, kai mano labai labai senas pažįstamas vardu Edvardas paskambino ir be kitų šnekų pasiūlė “įdomių daikčiukų” paardymui. Tai buvo šie keisti USB gadžetai:

ARM
Tai yra siuntos monitoringo aparačiukai. Kiek supratau šitas aparačiukas monitorino tiktai temperatūrą. Įjungus į USB jis paprašė instaliuoti draiverius, tai toliau aš nevargau. Edvardas sakė, kad su specialia programa sugeneruojamas Excel failas su temperatūros grafiku.
Continue reading →

Ekskliuzyvas tipo

Kadangi vėl važiuoju į Albioną, tai nelabai ką parašysiu šiuose puslapiuose. Gal kitą savaitę, kai parsibelsniu atgal. O dabar, kad užpildyti spragą:

Algirdukas tvarkė kažkokius senus sandėliukus ir atnešė man pažaidimui ir sulaužymui senovišką raritetą ir ekskliuzyvą- Panasonic M40 VHS camcorder. T.y dyyyydelė kamera į kurią kišasis VHS kasetės.

Panasonic M40
Continue reading →

Atmazkė

Šiuo metu biški programuoju, o savaitgalyje dalivausim “gudručiu žaidime” Palangoje, tai tikrai nebus kada rašyti straipsniuką. Todėl, kad kažkas visdėlto pasirodytu mėnesio pirmą dieną, parašysiu tokį foto straipsnį. O kompiuteris automatiškai jį įpostins.

Mūsų kontora nusipirko kiektai analoginės televizijos. Tiksliau senų TV siųstuvų gabalus. Šiaip tai labai neįdomi masyvi technika. Bet šiaip gal bus įdomu.

Seni siųstuvai aišku lempiniai, o lempom reikia daug voltų ir daug amperų. Gaunasi toks gigantiškas reikalas. Įtampa gaminama paprastais trifaziais trafukais, išlyginamas didžiulėm batarėjom paprastų diodų (jokios egzotikos, tik daug daug mišriai sujungtu diodų), o pulsacijos slopinamos kondikais. Paprastučiais tokiais:

Kondikai
Kad suprasti kokio dydžio kai kurie kondikai, šalia nufotkinau ir savo kojytę, su dulkinu, 45 dydžio bateliu.
Continue reading →

Darbinis įrankis

Apie Z ašį jau pašnekėjom. Prie jos galima tvirtinti įvairius instrumentus- kokius nors klijų pistoletus, drėlytes “ala dremel“, tušinukus, repitografus, flamasterius ar savadarbius instrumentus.
Kadangi turimas grąžtelis Hobby Drill dažnau naudojamas kaip rankinis instrumentas, tai nutariau pasidaryti savo frezavimo įrankį. Pirmiausia reikia pagalvoti kokios jėgos veikia frezą tokiose CNC staklytėse- gana stipriai stumiamas į šoną ir dar neturi vaikščioti aukštyn žemyn.

motoriukai
Continue reading →

Z-ašis

Pabandysiu paaiškinti, kaip aš dariau savo staklytes. Kadangi dariau be brėžinių, tai nelabai yra ką parodyti. Todėl biški papaišiau tokių “IKEA” stiliaus paveiklsiukų.
Iškarto pasakau, kad tai pirmas blynas ir konstrukcija turi rimtų trukūmų. Bandysiu tas problemas aprašyti eigoje.
Taigis, Z ašis. Šios ašies eiga mano prietaise minimali- gal kokie 5 cm. Ilginant eiga atsiras stabilumo ir tvirtumo problemos.
Surinkti šią detalę geriausia ant “U” profilio, tačiau tokio man tinkamo nebuvo, todėl surinkau iš dviejų “L” profilių.

Z-axis
(pasididinti IKEA tipo instrukcijas)

Continue reading →

Dar kiek cheminių iliustracijų

Aukso drumzlės neišplautos
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.

O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Sidabro elektrolize
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.

Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Ag elektrolizes nuosedos

Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.

Gatvių požemių topgrafija

Kartais reikia susidurti su žemės darbais. O žemės darbai “viešoje” vietoje yra gana komplikuotas reikalas- ten niekas neatsimena kur kas pakasta. O jei nutrauksi kokį nors kabelį- bus problemos. Ne tik kažkokia nebaisi bauda, bet ir remonto išlaidos. O dar baisiau, kabelio (ar kitų komunikacijų) naudotojas gali tau užkrauti prastovos nuostolius. Jei nukirpsi kokį nors optinį kabelį, koks nors telekomas gali paskaičiuoti visų atjungtų klientų mokesčius, o jei atšildysi kokios nors maGsimos šaldytuvus, tai gali ir prisipirkti pašvinkusių produktų.
Mūsuose teoriškai yra žemėlapiai kur kas eina, bet žemėlabai dažnai neatitinka. Galima išsikviesti kokį specialistą. O dar kaip uždokumentuoti to durno “specialisto” darbą, kai jis rankute mostelį- tipo kasti galima…
O kaip tai daroma didesniam ir senesniam metropolyje?
Continue reading →