Moterusai

Moterusai ( © by Eglė) tai tas pats kaip vyrusai, bet žymiai blogiau.

Va kaip atrodo LVDS jungtis, kai ją paliečia švelnūs moterusų pirščiukai.
moterusai

Nu buvo sunkoka tai prilituoti…
moterusai

Bet lygtai dirba. Tiesa, atsirado kiek tai trugdžių, bet kaip nors išspręsim šią problemą.

HDD Quantum Leap

Nu jo… durnius su durelėm. Įsidėjo notebukinį HDD į stacionarų kompą…. 🙂 O šiaip, aš jau seniai manipuliavau duomenim, kad gauti panašų diską. Kol kas sistemos neperkėliau, tačiau pasibandžiau. Viskas prasideda nuo šio šiukšlių kalno. Tai naujas įsigijimas- OCZ Technology Vertex 3 SSD diskelis:

SSD

Šiaip, jis skirtas notebukams ir jo “form factor”- 2.5 colio.
SSD
Continue reading →

Reguliuojamas maitblokis iš ATX

Čia šiaip beveik tas pats kaip senesniam straipsnyje. Netgi panaudotas tas pats donoras. Tačiau kiek patobulinta ir šiaip išbaigtas produktas. Rezultatai nėra labai geri, tačiau šis maitblokis bus naudojamas labai netiksliuose eksperimentuose ir gal švino akumuliatorių krovimui.
Kuom skiriasi nuo senos versijos? Senosios versijos minimali įtampa 5V, tačiau mano reikmėm tai buvo kiek per daug. Todėl teko įvesti papildomą įtampos stiprintuvą. Gal geriau būtų pakeisti feedback įtampos reikšmę, tačiau buvo noras kuo mažiau gadinti esamo ATX maitinimo šaltinio schemą. Nes ten per tuos pačius 5V padarytas ir trafo pirminės apvijos srovės ribojimo schema. Tačiau padidinus “jautrumą” padidėjo ir įtampos palaikymo netikslumas.
Kitas pakeitimas- srovės ribojimas. Atsirado dar viena rankenėlė, kuri leidžia nustatyti maksimalią maitblokio išėjimo srovę.

ATX perdarytas i reguliuojama saltini

Dabar apie schemą. Schema netobula ir kiek užgaidi. Schemoje panaudotas iškreiptas kiekis LM358 operacinių stiprintuvų. Todėl kad juos saujomis galima prilupti iš senų motininių plokščių.

ATX perdarymo schema
(Didesnė schema spausdinimui ir nagrinėjimui.)

DA1.1- įtampos stiprintuvas. Čia stiprinimas minimalus. Jį reikia daryti kiek galima mažesnį. VIN gauna įtampą iš priekinėje panelėje esančio kintamo rezistoriaus, kuris savo ruožtu įtampą pasiima iš išėjimo gnybtų. Tuo tarpu R7 nesumontuotas. Paprasčiausiai operacinio išėjimas sujungtas su D1.
DA2.2- tai srovės stiprintuvas. Tiksliau įtampos kritimo ant R8 šunto stiprintuvas. Šuntas gana didelės varžos- 1/10 Ω. Todėl jis turi būti galingesnis. Aš panaudojau 2W šuntą. Mažesnės varžos šuntai reikalauja labai didelio stiprinimo, o ATX maitblokis tai triukšmų lizdas. Todėl stiprintuvas prigaudo visokio šlamšto ir maitinimo šaltinis veikia ypač nestabiliai. Stiprintuvo išėjimas per R6 rezistorių sumontuota priekinėje panelėje patenka į diodą D2. Tie diodai sumuoja “pliusinius” abiejų stiprintuvų signalus, o DA1.2 juos buferizuoja (schemoje kažkos stiprintuvas pavaizduotas, realiai ten sulituotas “buferis”).
DA2.1 tai šiaip- detalė vistiek jau yra sumontuota, tai čia buvo bandoma surinti šiokią tokią indikaciją. Tačiau nieko gero nesigavo. Čia reikia sumontuoti komparatorių tikriausiai.
Schema maitinasi iš “budinčio” maitblokio, ten 8…15V prieš stabilizavimą. Ten ir pasijungėm, nes stabilizuotas 5V nelabai tinka. Prie 5V reikėtu pajungti gal ventiliatorių.
ATX maitblokyje pakeistas dvigubas diodas ir mažavolčio šotkio į maždaug 100V diodą, nes reguliuojant galima išspausti apie 35V be apkrovos, ir prie tiek voltų buvęs diodas prasimuša. Aišku išėjimo kondensatoriai irgi kiek aukštesnės įtampos.

Pastebėti blogumai kuriuos reikia išspresti:
1) Srovės reguliatorius pernelyg “logaritminis” ir šuoliškas. Sunku nustatyti mažesnes sroves. Prie tam tikrų srovių maitblokis pradeda dirbti nestabiliai- arba koks rezonansas arba prisigaudo feedback triukšmų.
2) Pastebėtas įtampos kritimas priklausomai nuo apkrovos. Nėra didelis, tačiau nervuoja.
3) Kai kurios srovės-įtampos kombinacijos veda į maitblokio rezonansus ir virpėjimus. Nėra stabilumo.

P.S. Voltmetras padarytas iš 30mA ampermetro… baisu.
P.S.2. Viskas čia buvo labai skubotai daroma…
High Voltage

AVR37: Print Screen

Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas žmogus įsigijo prabangią obuolinę klavietūrą. Ir joje nėra “print screen” mygtuko. Tačiau žmogus mėgsta tą mygtuką… kelios internete sklandančios trijų ar daugiau klavišų kombinacijos nepadėjo. O man staiga užėjo bzikas… pasinaudojau senesnio projekto PCB plokštele, kiek pamodifikavau source code, “Kauno Jūra” firmelėje išverkėm mygtuką su dėžute ir gavosi toks gaminys:

usb print screen individual button keyboard

Ir kiek arčiau:
usb print screen individual button keyboard

Tiesa, foto nesimato, kad nuspaudus mygtuką, kokią pusę sekundės mygtukas pašviečiamas žalia šviesa. Čia kad rimčiau atrodytu. Visdėlto “industrinis dizainas” vienok.

O dabar informacija sudėtingesnė: tai USB HID įrenginys- klavietūra. Varoma ATMEL ATINY2313 mikrokontroleriu ant 12MHz. Keli LEDai, kad rimčiau veiktu. Softas- sukompiliuotas ir source kodas
pridedamas. Beja, kiek pasirause internete, galite ikompiliuoti kokį norit kodą. Jei vietoje žalio mygtuko įdėti “raudoną grybuką” ir įprogramuoti “boss key” gautusi irgi naudingas “devaisas”.

Pramoninė PCB už 37.21Lt!

Taip, ji maža. Taip, ji Kiniška. Tačiau ji dvisluoksnė, žalia, su plonais takeliais, metalizuota, alavuota, su dviem silkscreenais ir padaryta megėjo iš Cadsoft Eagle softo. Ir šiaip ne viena plokštė, o visos 10 vienetų…
Ir kainavo 14$ (37.21Lt užsakymo dienos kursu) su atsiuntimu netgi į namus. Čia jau nežinau kaip paštininkai pajuto, kad aš peršalau ir plokštę 8:30 atvežė į namus.

žalia pramoninė PCB už 40 litų

Tai mažiausia PCB kurią gamina šie kinai- 5×5 cm. (Galimi dydžiai: 50mm X 50mm, 50mm X 100mm, 50mm X 150mm, 50mm X 200mm, 100mm X 100mm, 100mm X 150mm, 100mm X 200mm, 150mm X 150mm, 150mm X 200mm, 200mm X 200mm.)

Truputi informacijos apie PCB darymo terminus:
Užsakymo pateikimas: 2012.02.10 20:46
Užsakymo būklė “processing”: 2012.02.13 03:12
Užsakymo būklė “in production”: 2012.02.13 10:22
Užsakymo būklė “shipped”: 2012.02.17 10:28
Užsakymo būklė “tracable”: 2012.02.19 03:31
Čia reiškia, kad atsiuntė pašto sekimo kodą. Tačiau kodas gana ilgai dar neveikė Hong kongo pašte. Vėliau jis atsirado. O čia jau prasidėjo vilkinimas. Apie savaitę siunta buvo virškinama Hong kongo pašte. Paštas rašo: “The item (RT125981633HK) left Hong Kong for its destination on 5-Mar-2012”.
Toliau buvo ilgas laiko tarpas kai niekas nesikeitė. Kol pagaliau, Lietuvos paštas prisipažino:
Siunta gauta gavėjo šalies apkaitos vietoje. Rodūnios kel. 9, Vilnius 2012-03-12 15:44
Siunta išsiųsta į gavėjo paštą. Rodūnios kel. 9, Vilnius 2012-03-13 20:24
Siunta gauta gavėjo pašte. KAUNOCP 2012-03-13 22:16
Ir šiaindien, 2012.03.14 ~8:30 atnešė į namus.

Toliau bus daugiau foto, info kaip užsakyti ir kaip užsakyti: Continue reading →

Radiacinė minklė

Labai ilgai ruošiausi parašyti ką nors apie radiacija (čia kur kalbainiai “spinduliuote” vadina). Tačiau niekaip neradau jokio “padoraus” radiacijos šaltinio. Netgi kalio salietrą bandžiau, tačiau jos radiacija tokia nevaizdinga.

… potassium, which in nature contains 0.0117% of the unstable isotope potassium-40 (40K). This isotope decays with a half-life of about 1.25 billion years (4×10^16 seconds), and therefore the activity of natural potassium is about 31 Bq/g — meaning that, in one gram of the element, about 31 atoms will decay per second.

Pagaliau gavau biški radiacijos, tokios rimtesnės, tai kad straipsnis gautusi įdomesnis, pabandykite atspėti, kas yra radiacijos šaltinis.

Pradžiai filmukas tavovamzdyje:

Tai paprasčiausias radiacijos indikatorius. Nežinau parametrų. Ant jo parašyta “FONAS” ir “Kaunas”. Viską parodo filmukas.

O dabar instrumentų rinkinys šiam straipsniui:
Radiacija

Daugiau informacijos, fotkių nuspaudus nuorodą: Continue reading →

Watmetras, naujas firmware ir kalibravimas

Tai naujos firmware pristatymas mano savadarbiui elektros matuokliui (vatmetrui). Kaip ir minėjau senesnėse žinutėse, pirminis firmware yra tik greitas juodraštis, kad pasitikrinti ar prietaisas veikia. Sukalibruoti seną versiją tai tik skausmas šiknoje- visos konstantos surašytos ir hardcoded į programą. O tai baisuokliškai nepatogu. Specialiai pasidariau dar vieną matuoklį. Šį kartą panaudojau 3 fazių skaitiklio korpusą. Geležies lygyje matuokliai nesiskiria, nebent tuo, kad padaryti LED mirksiukai kurie demonstruoja aktyvios ir reaktyvios energijos “kvantus” ir dar sumontavau I2C duomenų šynos kištuką. Pats PCB kiektai skiriasi nuo pirminės versijos.

savadarbis vatmetras
(PF rodmenys dar neteisingai skaičiuojami)

Pagrindiniai skirtumai firmwarėje:

1. Visiškai atsisakyta slankiojo kablelio matematikos. Softo ilgis sumažėjo nuo ~9K iki 5.5K. Manau softas pasidarė ir greitesnis. Softas sumažėjo nežiūrint į tai, kad parašytas visas RS232 interaktyvus valdymas.
2. Prietaiso valdymas, kalibravimas per terminalinę programą pajungta per optinę jungtį (57600 8N1). Šiaip aš pradžioje projektavau kelis mygtukus. Bet vėliau nusprendžiau, kad dėl saugumo, jokių mygtukų nebus.

ADE skaitliukas ir terminalas
(čia matosi ATH komandos rašymas kad išjungti duomenų srautą. Plačiau apie tai kiek žemiau.)

3. Šios versijos softas naudoja didesnį LCD ekraną. Tačiau tai padaryta tik dėl mano patogumo. Programos softas leidžia visus skaičiukus sudėti kompaktiškiau. Ir šiaip, kam reikalinga dažnio indikacija? 🙂
4. Visi konfiguraciniai skaičiukai (bent jau tie kuriuos aš palaikiau svarbiais) išsaugomi atmegos EEPROMe.
5. 16 kilobaitu I2C mikroschema dar nepanaudota. Tiesa, firmware leidžia nusiskaityti per consolę jos turinį.

Kalibravimas

Kalibravimas atliekamas pagal Analog device rekomendacijas- skaityti datasheetą. Kalibracija labai sunki dėl reikiamų prietaisų ir elektros tinklo sąvybių. Mumi prireiks: kintamos srovės TRUE RMS voltmetro ir ampermetro, reguliuojamo 50Hz stabilaus (! beviltiška) šaltinio, kelių aktyvinių apkrovų (kiek galima didesnės galios- kokių 5kW, 2kW ir ko nors mažesnio). Jokių induktyvinių elementų, grynas R. Toliau reikės reaktyvinių apkrovų, irgi kiek galima didesnių- kondikų ir droselių (trafų be apkrovos)… ir gerai būtų kontrolinių vatmetrų… bet čia jau beviltiška. Pati mikroschema deklaruoja gana didelį tikslumą: 0.2%, tačiau buitinėm sąlygom tas tikslumas nepasiekiamas dėl kalibravimo sunkumų.

Primityvus kalibravimas:

Pajungiam prietaisą prie elektros tinklo, be apkrovos. Pasijungiam terminalą. Naujai užprogramuotas matuoklis rodo visiškus briedus (šimtai ar dešimtys kW ir panašiai), mirkčioja ledai, terminale bėga bet kokie skaičiai ir kas antroje eilutėje pranešimas apie pertraukimą (interrupt=454AF ar panašiai). Tai todėl, kad kai ištrini atmega (bent jau pas mane), jos epromas buna užpildytas FF reikšmėm. O tai žvėriški daugikliai.
Nekreipdami dėmesio į chaosa terminale (ir LCD ekranėlyje) rašom DIDŽIOSIOM RAIDĖM:

AT&F

Po šios komandos chaosas turi apsiraminti, voltai, amperai, vatai ir kiti turi pasidaryti bent jau panašūs į realius. Terminale nebeturi rodytis “interrupt” pranešimai. Interrupt- tai kai atmega nebesuspėja nuskaityti sukauptos energijos ir ADE registrai persipildo.
Terminale dabar turi bėgioti gražios duomenų eilutės (kurios lengvai importuojamos į elektronines lenteles). Tačiau šie skaičiai nervija. Todėl rašom komandą kuri išjungia rodymą:

ATH

Darba matome OK pranešimą ir terminalo langas nebekvailioja. Jei išjungsim maitinimą, vėl viskas bus iš pradžių, todėl šiuos “fabrikinius nustatymus” reikia surašyti į atmegos eepromą. Todėl rašom komandą:

AT&W

Dabar perkrovus visą prietaisą (cycle power) viskas turi būti normalu. Tas pats, jei išprovokuoti perkrovimą ir softwariškai su komandą ATZ , tai paprasčiausias ciklas ir atmega persikrauna dėl watchdog suveikimo.
Galima softwariškai perkrauti ir ADE7758 čipą komanda ATA.
Beja, jei norite vėl matyti duomenų eilutetes, parašykit komandą ATG.

Pajungiam voltmetrą prie prietaiso ir matuojam įtampą. Ji aišku nesutaps su prietaiso nuskaityta. Dabar reikia parinkti du 12 bitų skaičius. Tai daugiklis ir DC poslinkis (offset). Mano matuoklois naudoja tik C fazės rodmenis, tai mus dominantys registrai yra 0x26 (gain) ir 0x35 (offset). Gain galima pasikaičiuoti lyginant prietaisų parodymus ir žinant kad šis registras keičia ±50% with a resolution of 0.0244%/LSB. Vyriausias bitas yra ženklas. O galima iš palubinsko rašyti skaičius kol voltmetrai sutaps. Pas mane jie pradeda panašiai rodyti prie 0x478 reikšmės. A tiesa, užmiršau parašyti, visi skaičiai tik šešioliktainiai.
Rašom į Gain registrą su komanda:

ATX262000478

Čia ATXnnlmmmmmm. nn- registro numeris, l- ilgis baitais (1-3), mmmmmm- registro reikšmė. Būtini 000 priekyje (leading zeros).
Nuskaityti bet kurio registro reikšmę iš ADE mikroschemos:

ATYnnl

Čia nn- registras, l-ilgis baitais.
Rašant ir skaitant būtina pasidomėti kiek bitų ir atitinkamai baitų turi registras. Gain registras 12 bitų. Jį dapildom iki 24 bitų nuliais. Čia dėl to, kad softas kvailas 🙂 O SPI persiuntimas tik po 8 bitus, tai jei 12 bitų, vistiek į mikroschemą įsirašo 16 bitų. Iš čia ir ilgis- 2 baitai.
Firmware beveik neturi apsaugos nuo kvailų veiksmų, todėl laikykit šalia instrukcijas.

Grįžtam prie kalibravimo. Pakeičiam įtampą su kokių LATRu ir vėl žiūrim ką turim. Pastebim, kad įtampos rodymas kiek skiriasi. Čia paprasta matematika, priklausomybės formulė korekcijom:

U=Uin*x+a

Tas a ir yra DC offset, kurį ir rašom į registrą 0x35. Taip smaukom skaičius, kol voltmetras pradeda rodyti teisingai. Pastačius įtampą į vietą pereinam prie srovės. Čia registrai Igain=0x29 ir Ioffset=0x38.

Teoriniai paskaičiavimai, kodėl parinkti kai kurie koeficientai aprašyti firmwares source faile. Tas aktualu tiems žmonėms kurie norės panaudoti kitokius srovės transformatorius ar įtampos daliklius. Aišku galima pasiskaityti ir datasheetą, tačiau ten viskas “ant pirštų” paaiškinta.

Viskas lygiai taip pat reguliuojasi- tik dabar matuojam srovę su etaloniniu ampermetru.

Pastačius U ir I, pažvelgiam į VA parodymus. Čia paprasčiausias voltu ir amperų sudauginimas. Čia jau rodos nėra offset registro, tačiau yra gain registras (0x32). Čia reikia tai sureguliuoti, kad rodytų voltų ir amperų daugybos rezultatą.

Pastačius VA einam prie svarbiausio skaičiaus- vatų. Kol apkrova grynai aktyvinė, VA ir W parodymai turi sutapti. Tačiau vistiek rekomenduočiau pasijungti etaloninį vatmetrą. Čia mums vėl du registrai Wgain=0x2C ir Woffset=0x3B.

Dabar prasideda mistika. Datasheetas sako prijunkit 0.5 cos fi apkrovą. Nu ir kur ją gauti? Niekaip. Vienintelis sprendimas- jungti kondensatorių. Nedidelis kondensatorius- 20…40uF, naujas, geriau polipropileninis, su tikrai gera izoliacija ir storais laidais turi generuoti tik reaktyvinę galią. Ją galima net pasiskaičiuoti pasiskaičiavus kondiko reaktyvinę varžą. Taip bandom pasistatyti VAR reikšmę. VA turi rodyti tą patį ka VAR, o W turi būti 0. VARgain=0x2F, VARoffset=0x3E… Tačiau jei vistiek nesigauna, vadinasi skaitliukas biški nepataiko fazę tarp įtampos ir srovės. Tam reikalui yra 0x41, 7 bitų registras.
Nuo kondensatoriaus VAR reikšmė gaunasi neigiama. Nuo induktyvumo- teigiama.

Jei jūsų įtampos ir srovės daliklis koks nors kitoks, nei mano, dar yra registras 0x23- PGA gain registras kuris keičia visų fazių ir srovių stiprintuvo koeficientus.
Nu dar yra 0x42-0x44 registrai…

Viska sustygavus, neužmirškit viską išsaugoti su AT&W komanda.

Papildomos komandos:

ATDn – I2C mikroschemos turinio rodymas. Po 2 kilobaitus. n- rodo 2K puslapio numerį.
ATI – šiaip informacija apie aparatą.
ATE – echo išjungimas.
ATS – duomenų iš megos epromo perrašymas į ADE čipą. Tas pats kaip ATA, tik neperkraunamas čipas. T.y. be software reset. T.y. nenusinulina kiti registrai.

Ir aišku pats firmware: source ir sukompiliuotas HEX failas.

Pasyvus PFC ATX maitblokiuose. Ar tai gėris?

Gyvenime susiduriu su kompais, jų remontu ir dažnai keičiu ATX maitblokius. Poto tuos maitblokius remontuoju ir juos dedu į kitus kompus ir taip viskas sukasi ratu. Žodžiu tikras “recycle”. Ir visada remontuodamas maitblokius išpjaunu pasyvaus PFC (power factor correction) droselį. Ne kiek iš minties, kad reaktyvinė energija man dzin, o tik dėl to, kad remontuojant jis mane nervuoja ir man gal nepatinka to droselio aktyvinė varža. Ir niekaip nebuvo progos pamatuoti “prieš” ir “po” kastracijos.
Kad neiškreipti duomenys, ATXas apkrautas specialia rezistyvine apkrova kuri neduoda jokių impulsų ir yra stabili. Priklausomai nuo prijungtu kištukų kiekio apkrova kinta nuo rodos 160W (tik ATX jungtis, siaura) iki ~350W (HDD, ATX pilna, procesoriaus jungtis). Šiame eksperimente nebuvo naudojama pilna galia nes ATX jungtis trumpa. Maitblokis Micase 400W, stipriai padirbėjęs kompuose.

Va kaip atrodo testo “setup”:
Passive PFC in ATX. Is it good?

O dabar parodymai:
Passive PFC in ATX. Is it good?
Maitblokis su PFC, niekas nepajungta (net ATX laidas ištrauktas).

Passive PFC in ATX. Is it good?
Maitblokis su PFC, nedidelė budinčio aprkova (ventiliatorius ir keli LEDai). Čia beveik atspindi realų kompą “išjungtam” režime.

Passive PFC in ATX. Is it good?
O čia jau normalus darbas. Matosi, kad PFC droselis elgiasi kaip ir privaloma. Jis generuoja gana nemenkus 100VARų. Chmm… gal čia taip turi būti. Apmokama energija- 290W.

O dabar į rankas atsuktuvą, reples ir mikli kastracija:
Passive PFC in ATX. Is it good?
PFC droselis išpjautas ir net išimtas iš korpuso. Jo pajungimas schemoje užtrumpintas. Taip gaunasi “klasikinis” ATX be PFC. Vaje, kiek dulkių.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Budintis režimas. Chmmm… 6W. Tačiau realiai tie vatai junginėjasi ir keitaliojasi. Dėl technikos netikslumo negaliu tvirtinti ar tikrai pakilo elektros suvartojimas 1W.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Pilna apkrova. Čia jau kiek kitoks rezultatas. Reaktyvinė kondensatorinė galia iškilo iki 20VARų. Srovė kiek pakilo… tačiau aktyvinė galia nukrito maždaug 5W.

Išvadu nedarau.

Į VA reikšmes žiūrėkite atlaidžiai. Šis skaičius nėra kalibruotas.

Ir bonusas: mano naujojo kompiuterio rodmenys: išjungtame režime ir užskrautais XP windowsai, desktopas ir task menedžeris su 0% apkrova:

Passive PFC in ATX. Is it good?
Taip! tik vienas ar du vatai.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Ir nėra induktyviosios dedamosios. O maitblokis su tikru, aktyviu PFC.

Kompo parametrai:
Maitblokis: “Cooler Master” 620W, RS-620-ASAA-A1
Motininė: Intel DP67BG
Procesorius: Intel i5-2500 @3.3GHz
RAM: 12GB (xp mato tik 2.49)
HDD: Samsung visi, HD103Sj -2vnt, HD105SI.
DVD: TSSTcorp DVDW SH-S183A
Video: NVidia GeForce 9600GT 1GB RAM.
Papildomos plokštės: PCI LPT kontroleris, PCIe esata ir PATA kontroleris.
Keli smulkūs įrenginiai ant USB.

Mikologija… taip netikėtai

Visko tikėjotės iš mano puslapių… tačiau tokio reikalo manau nei vienas negalėjo sufantazuoti. Taigis, mikologija arba mokslas apie grybus. Kad straipsnis atrodytu solidžiau, iterpsiu šliosiuką iš vikipedijos:

Mikologija – mokslas biologijos dalis, susikūręs XIX a. pirmojoje pusėje, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias sąvybes. Mikologija artimai susijusi su fitopatologija – augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo priskiriami augalams.

Mintis tokia. Ar galima neprofesionaliai, neteisingai, neprotingai darant namie užsiauginti valgomą grybą?
Grybukai tai beveik gyvūnai, jie valgo organiką. Poto kai jiems užeina noras daugintis, jie pasigamina mums įprasta grybą. O štai žmogus valgo grybų lytinius organus. 😛

Toliau bus fotkės ir daugiau teksto: Continue reading →