Toliau žaidžiam su elektros galios matuokliu. Šį kartą tai toks didelis šaratinis malūnas. Ten stovi reduktorius, todėl pačios galios nėra labai jau didelės.
Palipi laipteliais ir ten stovi tas malūnas. O apačioje išbyra milteliai.
Čia pagrindinio motoro paso lentelė.
Laidų žievintuvas ima daugiau elektros. Visa sistema vokiška, tačiau rekatyvinių galių kompensacijos nėra. Malūnas turi du “bėgius” į priekį ir vieną atgal. Dar prie malūno pagrindinio variklio yra tepalo varikliukas ir mėginio paėmimo karuselė. Bet ten motoriukai mažuliai.
Pamatavau suvartojima originalioje schemoje, poto suradau šabagždyne tris kondensatorius kurie buvo sumontuoti DC/AC keitiklyje iš kažkokios telekominės įrangos.
Trys Itališki kondensatoriai:
ItalFarad
54.8uF -5+10%
440 Vac 50Hz
3.33kvar 7.6A
(3.3kvar 400Vac 60Hz, 2.75kvar 400Vac 50Hz)
Grafikas be kompensavimo:
Matuosi variklio jungimo šuoliai ir abu greičiai. Pačiam grafiko gale veikia tik mėginio ėmimo karuselė. Jos galingumas niekinis.
Dabar pajungiam prie pagrindinio kirtiklio tuos tris kondikus sujungtus žvaigžde:
Matom, kad įjungus kirtiklį kondensatoriai dirba ir VARų grafikas neria žemyn. Toliau viskas kaip ir vienodai, tik rudasis ir žaliasis grafikas žemiau. Sorry dėl nevienodų mastelių, čiai šiaip toks skubotas straipsniukas.
O dėl ko visa tai daroma? Šiaip, dėl savo malonumo. Ir dar dėl to, kad LESTO niekaip negali suremontuoti įvadinį automatą. Todėl tokiu iškreiptu metodu mažinam srovę:
Čia gabaliukas grafiko. Strėliukė rodo išloštos srovės pokytį. Reikia perjungti kondensatorius trikampiu, tada bus daugiau reaktyvinės srovės ir daugiau kompensuosim. Taip išlošiam kelis amperus ant fazės ir saugikliai nebeišsimuša.
Beja, visi grafikai vienos fazės, tai realiai visi skaičiukai trigubinasi.
