Džingl Бялsz arba savadarbė girlianda

Šis projektas darytas todėl kad:

  • Sudegė sena girlianda
  • Nauja parduodama pigi girlianda buvo blanki, o geriau atrodanti labai brangi.
  • Buvo sauja mirksinčių LEDų
  • Buvo atliekų iš kelio ženklų
  • Buvo biški nuotaika, tiesa vėliau labai labai atsibodo

Schema pasirinkom pačia tokią energetiškai nenaudingą- lygiagretus jungimas su asmeniniai rezistoriniais balastais. Panaudojau 680 omų rezistorių kuris prie 12…15V davė LEDams srovę su didele atsarga. Eksperimento metu, girlianda gavo ir 30V, tačiau visi diodai sėkmingai toliau šviečia. Iliustracijose girlianda maitinama nuo 12V, nes turimas 15V maitblokis užlinko nuo tokios apkrovos.
Kai kurie mirksintys LEDai sudubliuoti su baltais LEDais:

naujametine kaledine LED girlianda
Taip sujungus gaunasi, kad kai dega raudonas mirksiukas, baltas LEDas užgesta. Tuo tarpu kaip dega tik mėlyna spalva, baltas dega stipriausiai. Taip gaunamas papildomas mirgėjimas. Tiesa kiek silpniau šviečia ta grupė dijodų. Kai kurie girliandos elementai sudaryti iš žalių ultrabrigtų. Raudonus ultrabraitus sunaudojam kitiems tikslams.

Toliau daugiau iliustracijų. Continue reading →

Ultragarsinė vonelė

Užvežė čia biški tokio buitinės technikos šroto. Tai toks vienas, kiek labiau elektroninis daiGtas buvo nedidelė buitinė ultragarsinė vonelė skirta plauti juvelyriką, smulkius daiktus ir kažkodėl CD/DVD diskus.
Tipiškais kinas nubrandintas kaio “Quigg”. Buvo ir daugiau to pačio brendo šlamšto- kavos virimo aparatai, kiaušiniu virtuvai (šituos panaudojom laboratorijoje), fritiurinės, duonkepės, visokius skutimo-kirpimo mašinėles, dantų šepetukai ir t.t.
Vienoje dėžutėje net buvo instrukcija pavadinimu “Bedienungsanleitung Schmuckreiniger SR 630.09″. Kaip sakė Vasilijus Livanovas Šerloko Holmso asmenyje: немецкий язык грубоват но выразительный” 🙂 (išvertus posakį “vokiečių kalba grubi, bet išraiškinga”, o pavadinimas tikriausiai reiškia kaip nors “individualus juvelyrikos valytuvas” ar panašiai.)

ultragarsine vonele
Toks plastikinis kiaušinis su nerudijančio plieno vonele, mygtukais ir privalomu mėlynu šviesos diodu (kitaip blogai plauna 😛 ).
Continue reading →

SEPIC topologijos keitiklis

Pas impulsinius stabilizatorius yr visa eilė topologijų. Vienos naudojamos kai reikia padidinti įtampą, kitos kai pamažinti, trečios kai reikia ir to ir kito… Dabar papasakosiu apie SEPIC topologiją.
SEPIC (Single-ended primary-inductor converter) kiek neįprasta topologija ir nelabai dažnai naudojama. Tačiau ši topologija turi keletą naudingų sąvybių:

  • Išėjimo įtampa gali būti didesnė arba mažesnė nei įėjimo įtampa. Arba kitaip, iš kito galo šnekant: Įėjimo įtampa gali būti “bet kokia” palyginus su stabilzuotu išėjimu.
  • Yra šiokia tokia izoliacija- išėjimo įtampa kaip ir atrišta nuo įėjimo- izoliuoja kondensatorius. Tai kiek susije su sekančiu punktu.
  • Sustojus stabilizavimui ar susvilus raktiniam tranzistoriui apkrova lieka saugi. Nustojus generuoti, įtampa neprateka per kondensatorių. O jei susvils tranzas nuo aukstos įtampos ir net pramuš kondensatorių, tai pastovi įtampa susitrumpins per antrą droselį. Taip apsaugomas išėjimas.

Pirmas punktas labai gerai, kai sakysim schemai reikia 3.3V, o ją maitinam nuo vienos Ličio jonų celės. Celės įtampa gali sviruoti nuo 4.2V iki 3V (jei netaupyti akumo, ir kiek mažiau). Nesvarbu kokia įtampa, išėjimas bus toks koks reikalingas.
Antras-trečias punktas: pasijungiam kokį pobrangį iphoną prie savadarbio stabilizatoriaus pakabinto ant dviračio dinamos (saulės elementų, vėjo jėgainės, upelio mikrohidrogeneratoriaus) ir staiga pyst kokia nors iškrova ar įtampos perviršis- susvyla stabilizatorius. Tačiau prijungtas prietaisas nenukentėjo. Aišku transilą aš vistiek pakabinčiau ant išėjimo. 🙂

Schema supaprastinta iki teorijos:
SEPIC keitiklio schema
Veikimo teorija šlykšti ir sunkiai paaiškinama. Aš pats tiksliai jos ir nesupratau ir man dzin, svarbu kad veikia.
Continue reading →

Mano kalkuliatoriai androidui

Visas pasaulis arba iPadėja arba Androidėja. Aišku dar biški ir windowsėja. Apie smulkesnius -ėjimus nekalbėsim. Dvidešimt pirmas amžius verčia tobulėti. Juolab, kad pas mane net du įrenginiai su Android-Linux sistema:
Android devices
Kiniškas “ipadas” ir FriendlyARM devboardas kuri nusipirkau iš vieno žmogaus. O kai jau yra tokios “platformos”, nutariau perrašyti savo weblogo kalkuliatorius (čia kur dešinėje meniu) šiai platformai. Gal koks žmogus pasinaudos ir geru žodžiu paminės…
Iš karto pasakau, tai mano pirmas projektas android sistemai ir aplamai, pirmas projektas Java kalbose. Ypač tokioje “iškreiptoje” kai android-java… 🙂

Toliau bus screenšotai ir pati programa nusikrovimui: Continue reading →

Aukso karštligė

Galvojat mano galvoje tik elektronika ir kokie nors arkliai? Ogi aš biški ir chemikas. Apie aukso kainos didėjimą jau visi žino. Ir kad auksas tupi visokioje elektronikoje. Ir tą elektroniką superką. Bet jei norisi pačiam kažkaip susičiupinėti tą geidžiamą geltoną metalą? Ką reikia daryti, jei nenori sugadinti kokį šliubinį žiedą ar nėra pinigų pirkinėti parduotuvėje? Galima išgauti auksą ir iš nereikalingos elektronikos. Iš karto pasakau, kad toks išgavimas nėra labai jau naudingas ekonomiškai- geriau žaliavą priduoti profesionalams. Kiek bandžiau skaičiuoti ir jei mano darbas nemokamas, tai lygtai išėjau su nedideliu pelnu.

Pradedam nuo žaliavos. Mano eksperimento metu naudojau paauksuotus kontaktus nuo kažkokių senesnių kompiuterių. Šiulaikiniai kompai labai jau mažai to tauriojo metalo turi. Aš jau gavau (sponsorius davė) kiek riebesnius ir geltonesnius kontaktus. Jie atrodė maždaug taip:

Aukso isgavimas
Paauksuoti kontaktai, gerai matosi geltona spalva, viso 300g.

Spauskit čia ir bus daug daugiau: Continue reading →

PCB gamybos technologijos testas

Viskas prasidėjo nuo diskusijos. Poto omnitel.binaries buvo įdėta PCB gabaliuko nuotrauka. Poto paprašiau eskizo kopijos. Eskizas maždaug toks:

PCB gamybos technologijos testas
(Realus 1200dpi paveiksliukas)

Tai šioks toks testinis paveikslėlis.

Panaudojau UV jautrų fotorezistą iš parduotuvės, Nordic laser-copy skaidrių plėveles ir pigų “vienkarinį” Hewlet Packard P1005 printerį. Eksponavau, išryškinau ir išėsdinau. Gavosi toks variantas:

PCB gamybos technologijos testas
(Skanuotas didelis paveiksliukas)

Kad negriebtu korozija (ir patikrinti laminato kokybę), viską aplitavau PbSn lydmetaliu:
PCB gamybos technologijos testas
(Skanuotas didelis paveiksliukas)

Visai nieko gavosi.

AVR 32: senoviški LED indikatoriai

Jau beveik neatmenu iš kur juos išlupau. Kažkada bandžiau parduoti, bet šiuolaikinis jaunimas nesuprato kam jie naudojami ir kokie jie tiesiog grąžūs. O tai jug vintage elektronika. Dabar tokios jau niekas pigiai nepagamins. Tiek bambesių, todėl pridėjau ir bambesių kategoriją. 🙂

Tai dviejų gamintojų: didesnis Siemens DL3416, mažesni Hewlet Packard HPDL1414 (o poto Agilent, poto AVAGO…)

Gražuliai tokie:
Red LED alphanumeric display

Jie valdomi paraleliniu interfeisu, Siemensas kiek navatniau, HP kiek paprasčiau. Tačiau Siemensas backward compatabilus su HP.


(skaičiukai biški nesutampa, nes tikriausiai supainiojau A0 ir A1 laidelius ant breadboardo).Ir kitas filmukas:

Kadangi valdomas ATMEGA, tai papuola į AVR kategoriją. Ir net turi savo numeri, nes šiokia tokia programa guli 32 direktorijoje. Manau tikrai jums jos nereikia… 🙂

Kaip ir viskas. Čia šiaip, kad straipsnių daugiau būtų…

99 alaus butelių daina arba labai geekiška programavimo kalba

Yra tokia monotoniška angliška daina: 99 alaus buteliai ant lentynos. Prasideda daina taip:

99 bottles of beer on the wall, 99 bottles of beer!
Take one down, pass it around,
98 bottles of beer on the wall!

Ir taip tesiasi kol baigiasi tie buteliai. Galima parašyti programą kuri šios dainos teksta atspausdina ant ekrano. Nieko ten sudėtingo. Tačiau yra tokia labai labai geekiška programavimo kalba “perl”. Šiaip, ji sukurta apdoroti tekstui ir turi visokių įdomių teksto apdorojimo prigulnybių. Nors ir kiek moku šią kalbą, man jos užkeikimai su visokiais skliausteliais, apostrofais, šliašais ir kitais simboliais nesuprantama… O štai kaip sugeba programuoti šios kalbos specialistai. Tai minėtos dainos printeriavimo source kodas:

99 bear bottles
Continue reading →

AVR: elektros galios matuoklis 2

Beja, tai ATMEGA USB 26-SPI blogo įrašas. Tokiu kodu jis guli mano kompiuterio kietam diske.
Truputis apie schemą. Tai nėra joks dviratis- biški info iš gamintojo puslapių, biški nukopijuota iš donorinio skaitliuko ir gavosi tokia schemutė. Schema buvo paišoma Eagle programoje ir nebuvo paišoma su mintim, kad reikės gražiai parodyti, todėl ji nelabai ir skaitoma ar suprantama. Sukapojau iliustracijas gabalais ir kiek prisimenu parašysiu komentarus. Pati matuoklio schema susiskirsto į gabalus (paveiksliukai išsididina):

ADE7758 skaitliukas
Analoginė dalis. Tai pati ADE7758 ir jos aprišimas. Grupė 0R rezistorių atlieka trumpiklių vaidmenį.
Kairėje schemos grupė 75K rezistorių daliną tinklo įtampą iki mikroschemai tinkamo lygio. Kondikai prie analoginių išvadų yra aukšto dažnio filtrai. Deja nežinau jų reikšmių. Rekomenduočiau pasiskaityti devboardo aprašymą. Varistorius saugo nuo išlydžių, grupė kondensatorių ant maitinimo laido yra bendri visai schemai.

ADE7758 skaitliukas
Optinis ryšis bent jau priėmimo pusėje visiškai vogtas iš skaitliuko. Nežinomi diodų, tranzistorių parametrai. Ir net neatsimenu, ar išbandžiau priėmimą. Siuntimas tai tikrai veikia.

ADE7758 skaitliukas
Skaitmeninė dalis. Viskas paprasta ir jau daug kartų aprašyta mano puslapiuose: mega, LCD ekraniukas, ISP lizdelis, I2C mikroschema, jungtis.

Viskas susidėlioja į mazdaug tokią PCB plokštelę. Ji vienpusė, tačiau verkiant ją reikią daryti dvipuse, nes mikroschema gaudo trugdžius ir blogai veikia. Aš PCB ekranavau lipnia folija.

ADE7758 skaitliukas
Vienas pastebėjimas- prie įtampos daviklio didesnis tarpelis tarp vario. Ten aukšta įtampa ir dėl buitinių gamybos sąlygu yra galimybė įtampos nutekėjimui.

Visos šitos schemos ir bonusai (maitblokis, RS485 užuomazgos ir dvi versijos PCB, 57600 8N1) yra Cadsoft Eagle faile:Eagle failai. Manau kai kurie failai reikalaus mano detalių bibliotekos. Kažkur yra jau įdėta mano bloge nuoroda į ją.

Programos source… nu net gėda rodyti. Kiek ten nedadaryta. Prie source kodo dar pridėti reikalingi datasheetai, todėl archyvas gavosi kiek didesnis. Kompiliuojasi su winavr paketu.

Source code, datasheets, hex file. – this firmware is obsolete.

Ir dar:
High Voltage

Nes yra galvaninis ryšis su tinklu.

Toliau. Part 3.

Malūno energetika

Toliau žaidžiam su elektros galios matuokliu. Šį kartą tai toks didelis šaratinis malūnas. Ten stovi reduktorius, todėl pačios galios nėra labai jau didelės.

Palipi laipteliais ir ten stovi tas malūnas. O apačioje išbyra milteliai.


Čia pagrindinio motoro paso lentelė.

Laidų žievintuvas ima daugiau elektros. Visa sistema vokiška, tačiau rekatyvinių galių kompensacijos nėra. Malūnas turi du “bėgius” į priekį ir vieną atgal. Dar prie malūno pagrindinio variklio yra tepalo varikliukas ir mėginio paėmimo karuselė. Bet ten motoriukai mažuliai.
Pamatavau suvartojima originalioje schemoje, poto suradau šabagždyne tris kondensatorius kurie buvo sumontuoti DC/AC keitiklyje iš kažkokios telekominės įrangos.

Trys Itališki kondensatoriai:
Cos fi kompensacinis kondensatorius
ItalFarad
54.8uF -5+10%
440 Vac 50Hz
3.33kvar 7.6A

(3.3kvar 400Vac 60Hz, 2.75kvar 400Vac 50Hz)

Grafikas be kompensavimo:
Pries kompensacija
Matuosi variklio jungimo šuoliai ir abu greičiai. Pačiam grafiko gale veikia tik mėginio ėmimo karuselė. Jos galingumas niekinis.

Dabar pajungiam prie pagrindinio kirtiklio tuos tris kondikus sujungtus žvaigžde:
Po kompensacijos
Matom, kad įjungus kirtiklį kondensatoriai dirba ir VARų grafikas neria žemyn. Toliau viskas kaip ir vienodai, tik rudasis ir žaliasis grafikas žemiau. Sorry dėl nevienodų mastelių, čiai šiaip toks skubotas straipsniukas.
O dėl ko visa tai daroma? Šiaip, dėl savo malonumo. Ir dar dėl to, kad LESTO niekaip negali suremontuoti įvadinį automatą. Todėl tokiu iškreiptu metodu mažinam srovę:
Sroves pokytis
Čia gabaliukas grafiko. Strėliukė rodo išloštos srovės pokytį. Reikia perjungti kondensatorius trikampiu, tada bus daugiau reaktyvinės srovės ir daugiau kompensuosim. Taip išlošiam kelis amperus ant fazės ir saugikliai nebeišsimuša.
Beja, visi grafikai vienos fazės, tai realiai visi skaičiukai trigubinasi.