Seniai jau rašiau vandalizavimo skyriuje. Šiandien palukštensim ir pakritikuosim prabangų ATX maitblokį iš firmelės Yesico (http://www.yesico.de). Tai rodos 500W galingumo maitblokis be ventiliatoriaus (FL-550ATX). Čia iškarto pasakau, kad tai biški melagystė- montuojant maitblokį reikia įmontuoti atsarginį “avarinį” ventiliatorių ir kai tik maitblokis perkaista (ten yra temperatūros nustatymo rankenėlė), iškarto įsijungia “siurblys” ir viska perpučia.
Maitblokio išorė labai solidi- aliuminis korpusas, gera darbo kokybė. Maitblokis sunkokas.

Tačiau čia “vandalizavimo” puslapiai, todėl “jamam” maitblokį už ragų ir išardom…
Spauskit ant nuorodos, kad pamatyti daugiau teksto, nuotraukų ir kritikos: Continue reading →

Suknisti Kiniečiai slepia savo produktų aprašymus, datasheetus. Tikriausiai bijo, kad kiti siauraakiai paims ir nukopijuos jų sumautus produktus. Todėl tenka vargti ir atstatinėti mikroschemų aprašymus, burti nuo kokių mikroschemų jos kopijuotos ar vogtos.
Savo eksperimentams panaudojau CMOS vaizdo sensorių, jis deklaruojamas kaip VGA. T.y. 640×480. Tačiau čia yra kabliukas. Sensorius tikrai turi 640 taškų, tačiau tie taškai turi atskirus šviesos filtrus. T.y. realiai yra ŽYMIAI mažiau taškelių, jei laikyti kiekvieną taškelį ivairiaspalviu.

Taškeliai sensoriuje eina maždaug taip:
GBGBGBGBGBGB...
RGRGRGRGRGR...
GBGBGBGBGBGB....

Kaip matosi, žalių (G) taškelių daugiausia, nes žmogaus akis jautriausia žaliai šviesai. Kitų spalvų visai mažai- kas antrą eilutę eina tik spalvos. Visas spalvas programiškai gamina procesoriukas ir pakiša nieko neįtariančiam vartotojui. Šį efektą aš pastebėjau savo FPGA aparate, kai pakišau popierių ir apšviečiau su žalios spalvos lazeriu- ant LCD ekrano pasimatė gražus tinklelis.

Nuotraukoje keli sensoriai ir USB kameros likutis.

Patys sensoriai naudoja tokias pat litavimo aikšteles (pads) kaip ir standartinis PLCC 28 mikroschemų korpusas. Toks pats ir kojyčių numeravimas.
Vienintelis gerumas, kad sensoriuje jau sumontuotas dažnio daliklis ir 10 bitų ADC. Dar yra I2C valdymas, kuris leidžia pareguliuoti jautrumą ir kadro dydį, bei kelis beviltiškus efektus. Deja, I2C komandų aš dar neatburiau. Visa laimė, kad ir nesuprogramuotas sensorius veikia- užtenka paduoti apie 24..30MHz taktinį dažnį ir duomenys pabyra per visas kojeles.

Aš sukūriau šiokį tokį PDF failą, kuri eksperimentiniais tikslais “garbingai” pavadinau datasheetu. Grynai pažintiniais tikslais pažiūrėsiu kaip šitas netikras aprašas platinsis per internetą.

O ir pdf dokumente lengviau pavaizduoti surinktą informaciją ir ją atnaujinti.

Datasheetas: Vimicro VA6241R-P28 datasheet

Remontuojant ATX maitinimo šaltinius reikia apkrauti juos kokia nors apkrova. Galima tam tikslui panaudoti kompiuterį, tačiau jei kas nors nesigaus, tas kompiuteris gali sudegti. Paprastai tam reikalui naudojamos lemputės, tačiau jos nėra geras sprendimas. Šaltos, nešviečiančios lemputės varža yra žymiai mažesnė nei šviečiančios. Todėl automobilinio 12V 55W halogeno starto srovė viršija 100A. Todėl iš seno ATX maitblokio ir keletos rezistorių pasidariau apkrovą.

Šios apkrovos schema maždaug tokia. Dar žadu kiek ją patobulinti ir padidintį apkrovą.

Ši schema siurbia iš ATX maitinimo šaltinio apie 166W energijos. Galios maždaug taip paskirstytos: 5V grandinė- 27.7W, 3.3V- 36.3W, o 12V grandinė tik 103W. Čia jau reikia tobulinti, nes šiuolaikiniai kompiuteriai daugiausiai galios suvartoja per 12V grandinę, bet apkrova kinta. Tai ne tik visokie kieti diskai ir CD/DVD (jie čia mažiausiai ima), bet procesoriaus maitinimas. Tai pat, rimtesnės, smurtinės video plokštės stipriai apkrauna 12V grandinę.
Iš 5V maitinasi tik USB ir kažkokia smulkmė. Kai kurios durnos motininės USB maitina iš budinčio maitblokio- mano apkrova dar neapkrauna budinčio, ten reikia apkrauti apie 1A srove. 3V grandinė maitina visus PCI lizdus ir čipsetą (per papildomus stabilizatorius). Kompo atmintis (per stabilizatorių ant motininės) maitinama iš 3V, bet kartai iš kitų įtampų.

Šie balti rezistoriai turi nominalią 5…7W galią. Tačiau jie čia dirba perkrauti, todėl reikalingas ventiliatorius. Kiek padirbus, kambaryje pasijaučia svylančios elektronikos kvapas- rezistorių korpusai tikrai karštesni nei 100 laipsnių. Dėl šiluminės inercijos, išjungus apkrovą, dar gana ilgai “garuoja” šiluma. Aš net kiek prisibijau, kad likutinė šiluma neišlyditu ventiliatoriaus korpuso.

Mediacentras tai toks krūts daigts! O šaibų nėr… Gerai, be juokų. Kilo įdėja, investavom $7.31 ir štai rezultatai.

Esmė tokia, USB flashiukai dideli dar labai brangūs. Rašyti kokį serialą į DVD kad poto žiūrėti gal kiek per didelė garbė. Va jei paimti seną defektuotą SATA kietą diską (čia panaudojau nuo notebuko, bet tinka bet koks), beviltišką Philips DVD grotuvą su USB (ir net HDMI) ir Mini USB2.0 to SATA dongle iš dealextrymo (sku 8110, tiesa ten rodos yra ir pigesnių) bei seną kompo maitblokį ir viską sujungti… gaunasi kaip ir mediacentras. Tik pirmiausia HDD reikia suformatuoti FAT sistemoje, nes NTFS filipsas nesupranta. Užmaitinti kietą diską iš pačio filipso maitblokio gal ir galima, bet ten maitblokis ir taip ant energetinės krizės ribos padarytas. Reikėtu perdaryti.

Šiaip viskas veikia.

Šiaip tai reikėtu kažkaip visą diską suformatuoti kaip FAT (jis ten ~160G dydžio) bet windozė man labai skubant neleido, bet atkirtau 30G, tai susiformatavo be problemų. Jei kam įdomu, filipsas tai DVP5960. Tiesa buvo kažkokių šviesos efektų ant menių, bet nežinau ar SATA dongle čia buvo kaltas- filipsas tai iš šiukšlyno, su defektu.

(Lietuviško spamo blacklistas spamassasin programai. Įkeliam į spamassassin konfiguracine direktorija ir šių debilų laiškai jūsų nebetrugdys)

Čia šiaip sąrašas kontorų kurių išsigimę vadybininkai spamina ir taip nusižengia LR reklamos įstatymui. Nors du kartus kreipiausi į valstybinęs įstaigas ir ant popieriaus rašiau prašymus, bet negavau jokių rezultatų. Kaip nustatoma kad tai spamas (nepageidaujama reklama)? Ogi paprasčiausiai yra nenaudojami domeinai ir sukonfiguruoti emailai. Ir į šiuos emailus ateina pasiūlymai.

Va Lietuviško blacklisto dalis:

blacklist_from *@pb.lt
blacklist_from *@officesystem.lt
blacklist_from *@*.officesystem.lt
blacklist_from *@skelbiu.lt
blacklist_from *@open24.lt
blacklist_from *@tuktuk.lt
blacklist_from *@b-a.lt
blacklist_from *@kompiuterijospasaulis.lt
blacklist_from *@cvmarket.lt
blacklist_from *@childreninteriors.net
blacklist_from *@laimek-iphona.lt
blacklist_from *@shambu.lt
blacklist_from *@victoriana.lt

Šios kontoros piktybiškai siuntė žinutes su prikabintom nuotraukom ar net MS Word dokumentais. Viena kontorėlė siuntė virš 1Mb (netto) dydžio laiškus.

Jei netyčia jūsų emailas yra šiuose domeinuose ir jus norėsite parašyti man laišką, tai neišdegs- blacklistas atmes bet kokius bandymus rašyti į mano serverį. O tai ne vienas mano emailas…

Jau keletą kartų žmonės naujienų grupėse ieškojo “teisingų” 12V švino akumuliatorių pakrovėjų. Internete schemos tipinės, 20 amžiaus: didelis trafas, diodų tiltelis, kažkoks tranzas ant kurio sodinama perteklinė galia, akumas. Jei jau koks mandresnis pakrovėjas, tai bandoma kapoti tinklo įtampos pusperiodžius ir taip reguliuoti akumo krovimą…
Kiek pasiskaičiau apie švino akumų krovimą. Teisingas akumuliatoriaus krovimas susideda iš kelių etapų. Taip pasiruošimas, krovimas apribojant srovę, palaikomasis krovimas apribojant įtampą. Ant kai kurių želilinių akumuliatorių (12V 7.5Ah) net parašyta, kad maksimali krovimo srovė 2.25A, maksimali palaikimo įtampa 13.6-13.8V. Dar yra “ciklinio” naudojimo įtampa 14.5-14.9V. Šito režimo nelabai suprantu. Apie “paruošimo” režimą niekas nerašo, bet tai režimas skirtas pribaigtiems akumams- kad netraumuoti pernelyg iškrautą akumą. Tačiau dažniausiai tokių akumų krovimas yra beprasmiškas- jie jau būna pažeisti.
Šiuolaikinis pakrovėjas turi būti kompaktiškas, ekonomiškas, automatinis ir atsparus durniui. Tokius kriterijus atitinka beveik bet koks šiuolaikinis impulsinis maitinimo šaltinis. Nutariau pasibandyti savo idėjas praktiškai. Taip ir gimė ši schema. Kaip konstrukcijos pagrindą panaudojau kažkokio LCD monitoriaus maitblokį. Maitblokis padarytas naudojant Fairchild Semiconductors FAN7601 mikroschemą ir išorinį raktą. Schema tipinė- ji tokia pat ir Application note AN4129 ir su nedideliais pokyčiai padaryta tame LCD monitoriuje. Aišku buvo galima pasinaudoti PCB iš monitoriaus, tačiau, kad labiau suprasti kas ir kaip veikia, schemą persipaišiau ir padariau savo PCB.

Schema iš dokumentacijos:

(didelė schema peržiūrai)

Detalės nupaišytos mėlyna ir raudona spalva nesumontuotos. Raudonom strėlėm pažymėtos detalės kiek įdomesnės. R107 (originalioje schemoje 0.5 omo) apriboja srovę per mosfet raktą. Du rezistoriai R204 ir R205 nustato išėjimo įtampą. Čia pastačiau paprasčiausią 22K kintamą rezistorių.
Transformatorius tai pati sudėtingiausia detalė. Nors tinka trafas iš LCD monitoriaus, aš vieną transformatorių dalinai išvyniojau. Vyniojant transformatorių labai svarbu nesupainioti apvijų pradžias su pabaigom. Schemoje pradžios pažymėtos taškeliais.
Transformatoriaus pirminė apvija turi 15+15 vijų. Apvijos skeltos į dvi sekcijas, plačiau apie tai senesnėje žinutėje). Antrinė apvija 7 vijos. Mikroschemos maitinimo apvija (NVcc) taip pat turi 7 vijas. (Beja tokie koeficientai visuose mano ardytuose kompų maitblokiuose). Transformatoriaus šerdis su tarpeliu.

Va taip atrodo surinktas pakrovėjas:

(Raudonas ir juodas “objektai” prie didžiausio kondiko tai gnybtai iš laboratorinio maitinimo šaltinio).
Pakrovėjas pradeda veikti kažkur nuo 20V maitinimo, tačiau prie tokios įtampos, pakrovėjas nenaudingas. Tačiau jau kažkur prie 90V viskas jau normaliai veikia. Taigi įėjimo įtampa gali kisti nuo 100V iki kokių 250V (AC/DC). Kaitaliojant itampa nuo 70 iki 270V išėjimo itampa stabili.

Į akumą tekančia srovę galima apriboti dviem metodais: pirmas, tai statyti šuntą, papildomą optroną ir padaryti feedback. Kitas metodas- pasinaudoti raktinio tranzo apsauga- R107 rezistorius apriboją srovę per mosfetą. Taip galima apriboti pumpuojamą galią per trafą.

Taip gavosi gana kompaktiškas prietaisiukas. Dabar projektas perėjo į bandymų stadiją. Kol kas kraunam želinį akumą. Tačiau tokio dydžio trafas laisvai gali išpumpuoti apie 50W. O jei paimti didesnį trafą 60…100W nėra riba. O su tokiom galiom ir kiek didesniais radiatoriais galima krauti ir starterinius automobilių akumuliatorius.

Iš senovinių delninikų prilupinėjo LCD ekraniukų. Gerai, kad dar spėjau prigriebti vieną delninuką ir pažiūrėti kas per signalai. Tai senoviškas, 94mm ištrižainės juodai baltas, tikriausiai 16 pilkumo lygių, LCD ekranas su touch screenu. Ekraniuko modelio numeris: 01251P01.

Sprendžiant pagal elektroniką, tai ekraniukas be kontrolerio. Epson SCI7500F0A (ar SC17500F0A) čipukas kažką kontroliuoja, bet tikrai neturi atminties. LCD pašvietimas padarytas su elektroliuminiscencine plėvele, tačiau su išlikusiu delninuku aš nesugebėjau jo įjungti.
Ekraniuko kontrastas nėra labai geras, bet manau, reikėtu patiuninti maitinimo įtampas.

Vienintelis ekraniuko gerumas tai toks, kad jo kontaktinės aikštelės labai didelės ir jų nėra daug. Čia yra 20 kontaktų lizdas, tačiau visų laidų tikrai nereikia.

Šio ekraniuko pinoutas ir truputi reverse engineering: Continue reading →