Fotorezisto plėvelė

Šitą gerybę jau seniai turiu. Tik niekaip neprisirašiau išbandyti ir tuo labiau aprašyti. Dabar kilo noras panaudoti šį stebūklą kaip apsauginę plėvelę ant PCB plokštės (spausdintinės laminuotos stiklotekstolito plokštės – čia taip jas vadina viena elektronikos detalių parduotuvė Lietuvoje).
Tai taip vadinamas Dry Film Photoresist (sausos plėvelės fotorezistas). Už kažkelioliką dolerių pirkau kažkiek ten kvadratinių pėdų šios medžiagos. Dar buvo pridėta ryškinimo medžiaga.

Dry Film Photoresist

Tai melsvos spalvos plėvelė. Ji susideda iš trijų sluoksnių- nuplėšiamos apsauginės plėvelės, fotorezisto sluoksnio ir bazinės plėvelės.

Dry Film Photoresist

Naudojimo instrukcijos kiek sudėtingesnės nei paprasto laminato su fotorezistu. Pirmiausia, kiek tamsesnėje patalpoje, atsikerpam reikiamą kiekį plėvelės. Medžiagą kuria norim padengti fotorezistu gerai nuplaunam ar net nušveičiam. Būtina pašalinti bet kokius riebalų likučius- tam tinka šarminės plovimo priemonės. Taip pat reikia naudotis pirštines arba rankas irgi nuriebalinti.
Nulupam apsauginę plėvelę. Dabar fotorezistą galima priklijuoti dviem būdais: sausas- uždėti plėvelę ant plokštės ir praleisti per karštą laminatorių. Šlapias būdas kiek sudėtingesnis, tačiau tikslesnis. Sušlapinti plokstę, ir palaipsniui uždėti plėvelę ant plokštės. Išstumti oro burbuliukus ir pozicionuoti plėvelę. Poto judesiais iš centro išstumti vandens perteklių. Toliau plokštę kaitinti 10..15 minučių neviršijant 90oC temperatūros. Jei temperatūra (bent jau pradžioje užkils virš 100 laipsnių, vandens likučiai po plėvele užvirs ir susidarę burbuliukai sugadins visą vaizdą).
Uždėti plokštę ant UV švitinimo dėžės ir švitinti. Su mano aparatu nedaugiau 2 minučių. Dėmėsio, nuo šviesos fotorezistas polimerizuojasi ir tvirtėja. T.y. procesas atvirkščias standartinėm UV PCB plokštėm, kur UV spinduliai ardo fotorezistą.
Nuplėšiam bazinę fotorezisto plėvelę. Ryškinti su kažkokiai milteliais, kurie savo konsistencija ir kvapu primena paprasčiausius skalbimo miltelius. Fotorezistas taip pat tirpsta šarme.

Dry Film Photoresist

Eksperimento kokybė man nelabai patiko. Labai trumpas eksponavimo laikas neduoda derinti ekspozicijos, todėl labai lengva perlaikyti. O ir mano lazerinis printeris yra lavonas.

Dry Film Photoresist

Smulkios detalės nesigavo. Gal dėl fokusavimo problemų- gi eksponuojama per bazinę plėvelę. Jos nulupti tikriausiai negalima. Nors reikės prie progos pabandyti.
Gautas fotorezistas yra žymiai stipresnis mechaniškai ir chemiškai. Terminis atsparumas taip pat didelis, bent jau trumpalaikis kontaktas su švino-alavo lydmetalių nepadarė jokios žalos.

Koks fotorezisto panaudojimas? Manau tinkamas gaminti ir PCB, ir PCB apsauginius sluoksnius, taip pat tinkamas gaminti kokius nors konstruktyvinius elementus, skales ir panašiai. Gi fotorezistą galima priklijuoti prie bet kokio lygaus paviršiaus. Tik nereikia užmiršti, kad eksponuotas fotorezistas nėra atsparus stipriems šarmams.

Elektrolitiniai kondensatoriai

Eletrolitinių kondensatorių maras niekaip nesibaigia, o tiktai stiprėja. Šio maro ekonominės pasekmės kogero dar didesnės nei nuo žvėrelių gripo. Tačiau šis maras yra mažiau pastebimas ir paprasti žmogeliukai net nepastebi jo. Jie tiktai mato, kad jų buitinis prietaisas staiga pradėjo kvailioti, arba išviso nebeįsijungia ar staiga kambaryje užuodžiama specifinė smarvė. Yra visokių legendų apie šią ligą, tačiau pagrindinė konspiracijos teorija kuria linkiu tikėti yra labai paprasta: vartotojiškos visuomenės skatinimas. Paprasčiausiai elektronikos gamintojams ekonomiškai neapsimoka gaminti patikimą buitinę aparatūrą. Ypač kai elektronikos progresas toks spartus- kam reikalingas koks nors DVD grotuvas, kai už poros metų BlueRay grotuvas ar koks media centras bus žymiai geresnis. Todėl ir projektuojant aparatūrą paprasčiausiai paskaičiuojama, kad prietaisas veiktu jam skirtą garantinį laikotarpį, o toliau gi nesvarbu. Tačiau ne visi žmonės gali sau leisti keisti aparatūrą kaip kojines ir jie bando techniką remontuotis. Kodėl patys? Todėl, kad dėl iškreiptos ekonomikos legaliai dirbantys profesionalūs meistrai negali pigiai remontuoti.

Taigi žmonės bando keisti elektrolitinius kondensatorius patys. Ir jiems iškyla klausimai, į kuriuos jie patys negali atsakyti, nes tai patys elementariausi klausimai elektronikos specialistui esantys “naturaliai suprantami”. Laikas nuo laiko gaunu laiškelius su tais klausimais ir pabandysiu į juos atsakyti…

1. Kas yra kondensatorius (kondikas) ir kas yra “elektrolitas” ar elektrolitinis kondensatorius? Kondensatorius tai elektronikos elementas kuris savyje išlaiko elektros energijos krūvį. Dėl fizikos dėsnių kondikas nepraleidžia pastovios įtampos, tačiau per jį “teka” kintama srovė. Vienas iš kondensatoriaus parametrų yra talpa- kiek jis tos energijos gali sukaupti, kitas parametras- įtampa, tai yra iki kokios įtampos tas prietaisas dirba. Šis apibrėžimas nėra tikslus ir netgi nelabai teisingas, bet “vartotojui” tiek info ir užtenka. Kondensatorius- tai dvi izoliuotos viena nuo kitos plokštelės (dėl to toks žymėjimas schemoje). Kuo plokštelių plotas didesnis ir kuo mažesnis atstumas tarp plokštelių, tuo didesnė talpa. Kuo plonesnis atstumas, tuo mažesnė įtampa. Elektrolitiniuose kondensatoriuose “tarpelis” arba izoliacija padaryta chemiškai- tai oksido ar kito brūdo plėvelė ant metalinės plokštelės. Kad atstumas tarp plokštelių būtų minimalus, viena iš plokštelių yra “šlapia” nuo elektrolito ir laidus skystis tikrai arti kitos plokštelės. Teisingai pajungtas kondikas veikia taip, kad įtampa ir pagamina tą izoliacinę plėvelę. Atvirkščiai pajungus, ta plėvelė ištirpsta ir pasidaro kabuum!

capacitors electrolytic
Šioje fotkėje matos vienas kondikas kuris taip sprogo, kad nulėkė aliumininis korpusas ir matosi suvyniotos “plokštelės”. Continue reading →

VGA signalo generavimas

Internete yra gana daug viskiausių VGA signalo generatorių schemų FPGA čipams. Vienos geriau, kitos mažiau suprantamos. Tačiau radau vieną aiškinimą kuris man pasirodė labiausiai suprantamas ir lengvai realizuojamas.

Pradžiai reikia pažiūrėti į paveikslėlį:

FPGA VGA VESA timing

Tai visas video signalo vaizdas- balta zona tai tas ką męs matom ant ekrano, kitos dalys- nematomos, bet labai svarbios.
VESA numato visą eilę standartinių video siganalų ir raiškų variantų. Mane domina tik patys populiariausi- naudojami LCD ekranuose (native resolution) ir paprastieji VGA režimai kurie buvo naudojami su CRT monitoriais.
Dažnas žino ekranų raiškas (800×600, 1024×768), dar gal kadrų dažnį (60, 70, 75 … 100Hz), tačiau žymiai mažiau žinomi kiti labai svarbūs parametrai- pixel clock ir eilučių dažnis.
Yra dar sinchronizacijos signalai, jų ilgis, dažnis, vieta ir poliariškumas taip pat standartizuoti.
Darant VGA signalą geriausiai skaičiuoti x ir y koordinates ne iki standartinio ekrano dydžio, bet iki viso signalo galo. T.y. VGA režime x reikia skaičiuoti ne iki 640 taškelio, bet iki 800. Tada labai lengva realizuoti teisingus sinchro signalus- po vaizdo palaukiam 16 pixelių (A), padarom sinchro signalą ir palaikom 96 pixelius (B), pašalinam sinchrosignalą ir dar 48 pixelius laukiam iki naujos eilutės pradžios (C). Panašiai ir su y koordinate.

Dabar biški VESA standartinių duomenų:

Mode Pixel clock, MHz VS, Hz HS, kHz Sinchro poliariškumas x y A B C D E F
VGA 60 25.17 60.04 31.46 – – 640 480 16 96 48 11 2 31
VGA 75 31.5 75 39.38 – – 640 480 16 96 48 11 2 32
VESA 1024×768 65 60 48.36 – – 1024 768 24 136 160 3 6 29
VESA 1280×1024 108 60 64 + + 1280 1024 48 112 248 1 3 38

Jei domina kitos rezoliucijos, va online skaičiuotuvas: http://www.tkk.fi/Misc/Electronics/faq/vga2rgb/calc.html

Šiaip dažniai gali vos vos skirtis- monitorius sugeba prisiderinti prie nedidelių nukrypimų, bet geriau daryti tiksliai. Darant schemutes su FPGA ir naudojant VGA režimą, galima pernelyg nepaisyti elementų vėlinimo, tačiau darant projektą skirta normaliam LCD monitoriui taimingas labai svarbu- 100MHz pixel clock tai jau ne juokas. Čia galioja ne tik vėlinimas išorinėje atmintyje, bet ir vėlinimas pačioje FPGA mikroschemoje.
Vienas iš geriausiu prietaisų pasitikrinti vėlinimus yra LCD monitorius dirbantis “native resolution”- 17″ monitorius tai “tikslus oscilografas” su 10ns “raiška”.

Pavyzdinis Verilog failas VESA 1027×768 vaizdelio generavimui (rodo kelius brūkšnelius):
Continue reading →

Svetimas PONG projektas

Čia lygtai Armando puslapiuose paminėtas projektas. Tik autorius kodą rašė Xilinx Spartan plokštėje (Tiesa, VHDL kalba universali, nepririšta prie hardwarės). O aš norėjau pasibandyti su Altera DE1 plokšte. Šiaip viskas tiko, tik reikėjo invertuoti mygtukų signalus… ir kažkodėl autoriaus source kode (bent jau tame kur aš nusikroviau) nebuvo šrifto. Todėl failai nesikompiliavo, o ir be jo, nebuvo jokios tekstinės informacijos ant ekrano.

FPGA Altera DE1 Pong

Todėl aš primontavau klasikinį 8 bitų ATARI kompiuterio šriftą ir dar prikabinau grafinį Quartus block failą, kad paprasčiau matytusi kokia FPGA koja kur panaudota. Originalus VHDL kodas (+šriftas) įdėtas į papildomą katalogą.

Norintiems pasibandyti, čia Altera Quartus PONG archyvas (kompiliuojasi su 8 versija tikrai).

Pačiam autoriui rekomenduoju vietoje mygtukų “aukštyn – žemyn” panaudoti rotary encoderius- tada galima perduoti ne tik judėjimo kryptį, o ir greitį. Tada žaidimukas tikrai bus įdomensnis, o ir encoderių logika nėra labai sudėtinga.

Osciliatorių testeris

Aš naudojų “naudotas” detales, šrotą. Kartais tai duoda papildomas problemas. Kai dariau ciklono plokštę, man reikėjo 50MHz osciliatoriaus (generatoriaus). Aš ir panaudojau tokią detalę. Tačiau kai viską surinkau, tik vėliau pastebėjau, kad prie esamo Vcc tas osciliatorius neveikia. O kelti sistemos įtampa aš negalėjau dėl kitų elementų parametrų. Šiandien staiga užėjo noras pasidaryti kaip ir testavimo plokštelę ir kartu kaip išorinį “clock” šaltinį. Taip gimė šitas “greitukas”.

Schemą nupasakosiu žodžiais: kištuko lizdas maitblokiui, jumperių (trumpiklių) komplektas pasirinkti darbo įtampai, universali vieta osciliatoriams, stabilizatorius (MIC29152), kondikai, indikacija, SMA lizdelis signalui.

Eagle PCB paveiksliukas:
Osciliatoriu tersteris
Jei norėsit, PCB paveiksliukas, 600dpi.

MIC29152 tai “low dropout” stabiliztorius kurio išėjimo įtampa nusistato su išoriniais rezistoriais. Dabar, kaitaliojant trumpiklius, galima pasirinkti Vcc įtampą šiom reikšmėm: 1.24V (be trumpiklių), 1.5, 2.5, 3.3, 5V.

Osciliatoriu tersteris
Surinkto aparačiuko nuotraukyteje matosi, kad panaudota tik viena SMA jungtis. Visas PCB padengtas alavu tik todėl, kad čia čiupinėjamas prietaisas, o tokie su neapsaugoti variu labai negražiai pajuoduoja. Reikėtu kur nors nusipirkti kokybiško lako spausdintų plokščių apsaugai.

Prilituotas 3.3V osciliatorius parodė, kad jis puikiausiai veikia ir 2.5V režime. Tačiau prie 1.5V jau neveikia.

FPGA šrotas: Nokia ir Siemens ADSL bazinės stotys

Nupirko šrotines ADSL bazines stotis, pačios pirmosios kartos Nokijas ir Siemensus. Šiaip visokių 19″ racku pilnų elektronikos, kažkiek Cisco tinklinės įrangos. Elektronika specifinė, plačiai vartojamu detalių nėra. Užtat yra daug FPGA ir CPLD čipukų.

FPGA Altera Flex

Čia idomesnė elektronika kurią atsinešiau namo nusikrapštyti idomesnes mikroschemas. Pagrinde domina FPGA, tačiau man tinka tik nedidelės (fiziškai) mikroschemos ir nelabai naujos. Naujosios jau BGA korpuse, o tokį namų sąlygom nepanaudosi. Tas pats ir su senom, bet labai dideliom mikroschemom- 240 plonų kojyčių tai jau labai daug.
Pagrinde tokios mikroschemos- Altera Flex’ai ir Max’ai pas optinius imtuvus, o štai ADSL skirstytuvai turi Arijas. Yra ir konfiguracinių čipų. Seni flexai geri dar tuo, kad jom užtenka vieno maitinimo šaltinio, tačiau neturi navarotnų PLLų. Dar yra visokių egzotinių atminčių- nuo IDT ar Cypress dviporčių statinių ramų iki Samsung ar Mitron SDRAMų.

Biški fotkių toliau: Continue reading →

ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį

Šiaip tai gana paprasta užduotis, tačiau kadangi yra galimybė užsipurtyti negyvai, rašau ispėjimą: Šiame projekte galima prisiliesti prie aukštos įtampos laidininkų kurie turi galvaninį ryšį su žeme. Taip pat, schemoje yra kondensatoriai, kurių sukauptas krūvis gali būti pavojingas gyvybei.

Jau rašiau, kad remontavau ATX maitblokius ir vienas maitblokis buvo ant tiek pasvilęs, kad nepavyko greitai jį atgaivinti. Todėl nutariau panaudoti to maitblokio kūnelį kaip šio projekto donorą. Šiame ATX maitblokyje veikiantis budintis ir pirminė pusė. Problema buvo kažkur antrinėje, žemojoje pusėje.

Užduotis: reguliuojamos įtampos laboratorinis maitinimo šaltinis. Čia “light” versija- išėjimo įtampa nuo 5 iki kažkiek daugiau nei 12V. Užtat daug amperų. “Light” versija todėl, kad nesikišama į transformatoriaus pajungimą. Jei bus noro, parašysiu dar dvi versijas- “normal” ir “advanced” 🙂

Pirmiausia- nuardom viską, kas susijes su 12, 5 ir 3.3V grandinėmis. T.y. visus išėjimo diodus, kondikus, droselius. Taip pat nuardom ir neigiamų įtampų grandines. Pakeliui pašalinam ir ventiliatoriaus valdymą- jį reikės perdaryti pagal kitus principus. Taip pat dalinai nuardom ir paleidimo grandinę. Ją nuardom todėl, kad bent jau šitame modelyje per ją padaryta šiokia tokia apsauga.

ATX workbench PSU

Kad lengviau susigaudyti, įdedų ATX maitblokio schemą. Ji nėra šio modelio schema, tačiau ji leis bent jau susigaudyti kas ir kaip. Po iliustraciniu paveiksliuku yra nuoroda į didelį paveikslą.
ATX workbench PSU
Nuoroda į didelę schemą.

Mus domina šios grandinės: FEEDBACK (schemoje R25 ir R26 sujungimas patenkantis į TL494 1 koją). Man užteko susirasti trumpiklį ir jį pašalinti. Rezistorių R21 analogas liko schemoje, R20 geriau pašalinti arba pamastyti kaip jis veiks. Čia prisilituojam laidelį kuri jungsime prie išėjimo gnybto.
POWER GOOD grandinė padaryta ant LM393 neliečiame nes bent jau mano schemoje ji netrugdė.
Visa feedback ir overvoltage circuit pašalinta: Q10, Q6, Q5 ir Q11 (paveikslėlyje kažkodėl Q1). Ir visa smulkmė aplink juos (pas manė schema kiek skirėsi). Ten buvo prie Q1 ir 4 TL494 kojos elektrolitas švelniam startui ir pora rezistorių. Jie liko. Vietoje paleidimo tranzo Q1 (vėl sakau schema neatiko- mano schemoje ten stovėjo npn ir jo emiteris buvo žemė) pastačiau jungiklį.
Poto per naujo įlitavau dvigubą diodą D18, įdėjau droselį ant žiedo vietoje multidroselio ir L1. Įlitavau kondiką ant išėjimo C30. Čia ir prisijungia kintamas rezistorius. Jo vienas gnybtas prie senojo 12V, kitas prie žemės. Sliaužiklis jungiasi prie feedback grandinės. Iškarto ispėjimas- šis laidas turi būti labai trumpas ir gal net ekranuotas. Veikiančioje schemoje užtenka paimti už šio laido izoliacijos ir išėjimo įtampa moduliuojasi 100Hz nuo tinklo trugdžio.

Jau labai knieti jungti į rozetę? Nėvelnio! Reikia pasitikrinti- reikia išorinio maitinimo šaltinio apie 12V. Jo minusą prijungiam prie išėjimo žemės. O pliusą- prie TL494 maitinimo (12 kojos). Dabar labai gerai būtų oscilografas, bet tiks ir multimetras. Turim gauti tokias reikšmes: DT (4), FB (3) kojos- nulis ar panašiai. Ant CT (5) turi matytis taktinio generatoriaus “pjūklas”. Operacinių (komparatorių) kojyte 1+ (1) apie nulį- čia gi feedback, o aparatas dar neveikia. 1- (2) turi būti 5V iš VREF (14) arba kažkokia mažesnė įtampa. Beja, čia bus jūsų maitblokio “apatinė” riba. Kito komparatoriaus: 2+ (16) apie 0V, nes bent jau schemoje ta koja pajungta prie žemės :). 2- (15) kažkas teigiamo. Mano schemoje ten rodos pirminės srovės apsauga. Išėjimo emiteriai E1 ir E2 (9, 10) pajungti į žemę. O štai kolektoriuose turi matytis stačiakampiai impulsai. Panašūs impulsai užtinkami ir už ryšio transformatoriaus T2 ant galios raktų Q1 ir Q2. Kad pasitikrinti feedback veikimą, galima laikinai atjungti laidą nuo kintamo rezistoriaus kojos ir išėjimo ir perjungti prie VREF (14). Tada sukiojant sliaužiklį link Vref išėjimo impulsai turi išnykti, jei jautriau pasukinėsite, pamatysite kaip impulsai siaurėja (veikia PWM moduliacija).

ATX workbench PSU

Neužmirštam pajungti kokią nors apkrovą (be apkrovos ši schema veiks nestabiliai). Dabar jau galima būtų pabandyti jungti į 230V tinklą. Geriau jungti per kaitrinę lemputę kad apriboti srovę eksperimento metu ir be reikalo nepriduminti kambario. Aš pasinaudojau kitu laboratoriniu maitblokiu kuris turi srovės apribojimą- nustačiau 200V ir apie 100mA ir viskas normaliai veikia ir reguliuojasi. Tik va iškilo mintis, kad reikia padaryti vargšos TL494 mikroschemos apsaugą- tokia pat kaip aprašyta kito maitblokio komentaruose.

Filmuko metu panaudotas silpnoka apkrova, todėl tokios mažos srovės. Tiesa, 200V maitblokio srovę padidinau iki 200mA nes kai gamina ~20W šilumos jau 100mA (200Vx0.1A=20W) srovės neužtenka.

Va toks greitas straipsniukas.
High Voltage

Marijos žemės kainos

Jau seniau rašiau, kad sproginėja man tranzai ir reikia stipresnių… Net buvau užsimanęs lemonoje užsakyti, bet Dievulis įkvėpė mintį ir nusipirkau eBay. Prašom patys palyginti kainas ir pakomentuoti. Aš pats komentuoti nebegaliu. Aišku, kas nors parašys, kad mūsų parduotuvėje galima gauti nuolaida ir t.t. Aišku galima, bet ji nebus labai didelė. Bet manau perkant daugiau iš to pačio amerikono, galima irgi gauti nuolaidą (pardavėjo ebay parduotuvė)…

Laisvieji vakarai:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = $6.50. ($1.625 vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = $4.40. ($1.1 vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = $11.92 ($1.49 vienetas)
S&H- $6.90
Viso: $29.72
Pirkau 11.04 dieną, tos dienos žiauriausias kursas 2.38, tai mokėjau 70.73Lt…

kainos

Marijos žemė:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = 200Lt. (50Lt vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = 95.2Lt. (23.8Lt vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = 83.52Lt (10.44Lt vienetas)
S&H- 0.00Lt
Viso: 378.72Lt

kainos

aš pikts! 🙂

ATX remonto metodika

ATX maitblokiuose yra pavojingos įtampos ir srovės, todėl bet kuris baibokas geriau jau jų neremontuoja. Čia toks standartinis atsikalbinėjimas ir atsakomybės atsiribojimas.

Prieš remontuojant reikia pagalvoti apie ekonominį efektą- jei remonto kaštai viršija remontuojamo daikto vertę, tai gal nereikia jo remontuoti. Dažnas pagalvoja- va, pakeisiu kondiką už du litu ir bus didelis efektas. Tačiau į remonto kaštus reikia iskaičiuoti ir savo darbo valandas, ir galimas nesekmes ir detalių kainas. Prieš rašydamas šį straipsnį, aš paėmiau “ant remonto” penkis ATX maitblokius. Jų remontui sunaudojau apie 3 valandas. Vienas maitblokis nesusiremontavo. Jei sakysim mano valanda kainuoja 25Lt, tai galima pasiskaičiuoti ar apsimokėjo remontas. Man tai apsimokėjo, nes blogi maitblokia man atiteko už dyką, pakaitinės detalės buvo visos šrotinės… O jei remontas užtruktu ilgiau?
Todėl remontas iškarto klasifikuojamas ir atliekamas pagal šią metodiką:

  • Pasirenkam “vertingus” maitblokius- sakysim min 300..400W, su ATX2 jungtim ir panašiai. Arba šiaip kokius prabangesnius. Senoviškus 125…200W maitblokius neremontuojam
  • Vizualiai apžiūrim plokštes- jei ten viskas išlėkė šaibom, tai gal paprasčiausiai nebeapsimoka remontuoti
  • Išvalom maitblokius- seniau aš pakęsdavau dulkes, dabar biški alergizuojuos. Aišku nereikia daryti ekstrymo kaip aš mėgstu- plauti vonioje, tačiau dulkes reikia pašalinti ATX remontas
    Alia vandenėlio spalva daug ką pasako…
  • Suskirstyti maitblokius į pilnai mirusius (kad ir su sudegusiu saugikliu) ir gliučinančius (dėl kondikų ESR)

Pirmo lygio remontai:

Šiam remontui užteks šių įrankių: multimetro testerio, lituoklio, apkrovos, ESR matuoklio (optional), kaitrinės 220V lempos (optional).

Žemosios pusės kondikų, budinčio kondikų remontas: visus kondikus kurie vizualiai išsipūtė keičiam. Likusius kondikus tikrinam su ESR matuokliu (arba keičiam per daug nemastydami). Paprastai pareina budinčio grandinės kondensatoriai ir 12/5/3V grandinės. Neigiamos įtampos, papildomi mažyčiai kondensatoriai paprastai būna geros būklės.
Budinčio grandinės paskutiniu metu yra žemavoltės t.y. visa sistema dirba nuo 5V. Senesnio modelio maitblokiai dirbo nuo auštesnės įtampos, o budintys 5V buvo gaminami su papildomu stabilizatorium. 5V variante dažniausiai stovi tokia grandinė- diodai-kondikas-droselis-kondikas. Kondikai dažniausiai 10V x 1000uF. Rekomenduoju keisti kad pirmas kondikas būtų 16V ar daugiau, antrasis kondikas po droselio gali būti ir 6.3V. Talpą dedam tokia kokia buvo arba didesnę. Kodėl pirmas kondikas aukštesnės įtampos? Ogi todėl, kad ten didesnė įtampos pulsacija. Po droselio ten viskas gražiau. Tas pats galioja ir kitom grandinėm.
Kitos grandinės kondikus reikia ir keisti pagal panašų principą. Tačiau ant 3V grandinės aš dažnai statau 6.3V kondikus- ten gi stovi papildomas stabilizatorius ir pulsacijos turi būti mažesnės. O mažesnės įtampos kondikai ir geresnio ESR ir į ta pačia fizinę vietą galima ikišti didesnę talpą.
ATX remontas
Matosi kryžiukais pažymėti kondikai kurie buvo išbrokuoti vizualiai. Taip pat komentaras ant radiatoriaus, kad maitblokis dar veikia. Užrašai labai svarbu, kai vienu metu remontuojami keli maitblokiai.

Trumpasis jungimas žemojoje pusėje– tai kiek rečiau pasitaikantis gedimas. Trumpinti gali ir kondikai, ir blogas montavimas (mačiau, kaip laidelis lietė korpusą) ir pramuštas išėjimo diodas. Praktikoje buvo pastebėtas efektas, kai diodas atsistatydavo kai nuimdavo nuo jo srovę- testeris rodė kad viskas OK. Todėl itartinus diodus reikia tikrinti su apkrova. Vienas pastebėjimas- ATX maitblokis turi minimalios apkrovos rezistorius, todėl tikrinant 3V grandinę dažniausiai testeris rodo trumpą jungimą.
Vienas maitblokis numiro dėl to, kad sustojo ventiliatorius ir užkaito. Kaip ne keista, labiausiai kaistanti detalė yra droselis (multidroselis ant žiedo). Tai to užkaitusio maitblokio droselis taip užkaito, kad nudegė izoliacija tarp laidų ir įvyko trumpasis jungimas. Čia dar pagelbėjo tai, kad kiniečiai panaudojo kažkokius klijus kurie nuo karsčio suanglėjo- o anglis kaipgi ir laidininkas.

PFC (power factor correction)… nemanau, kad pasyvus reguliavimas su droseliu yra labai naudingas. Аš tik pastebėjau, kad tie droseliai zirzia ir dar gana stipriai kaista. O jei kaista, vadinasi naudojama energija veltui. Kai maitblokiuose pradės montuoti aktyvius reguliatorius, tada ir žiūrėsim. Dabar aš tuos droselius metu lauk, o ju pajungimo vietą užtrumpinu. Jei schemoje nėra NTC, tai kaip tik toje vietoje gerai pasistato NTC rezistorius.
ATX remontas - PFC droseliai
PFC droselių kolekcija prieš juos išmetant.

Išlėkęs saugiklis– gana populiarus simptomas. Tai gali rodyti labai paprastą gedimą dėl skirstomųjų tinklų šėliojimo arba gali rodyti aukštos įtampos pusės fatalinį gedimą. Pirmiausia reikia pasitikrinti diodų tiltelį- gal jis buvo pramuštas. Tiltelį gali pramušti ir tas dalykas, kad prie jo prijungtas gana masyvus PFC droselis, o jei kas nors ištraukia laidą iš veikiančio maitblokio? Kaip elgiasi tokiais atvejais droseliukas? Ten dažnai stovi arba palaidi diodai ir diodų tiltelis- ten geriau dėti 600V 4..5A aparačiuką. Prieš jungiant maitblokį į rozetę po diodų keitimo (šiaip reikia pasitikrinti prieš keitimą) reikia pasitikrinti ar nėra prakiaurinti galios raktai. Supaprastintai – ant trijų tranzų neturi buti jokiu trumpų jungimų tarp bet kurių kojelių. Ir šiaip, aukštos įtampos kondikai turi laisvai krautis nuo testerio įtampos. Pradžioje galima vietoje saugiklio dėti srovės ribotuvą- kaitrinę lempą. Darbinis saugiklis gali būti 3…6A. Geriau kiek mažesnis, tačiau jei nėra NTC, tai saugiklis gali ir išlėkti.
Visdėlto sudegė budintis– labai labai verta pagalvoti, kad maitblokį verta paleisti į šrotą. Ten buvo aptikti net egzotiški gedimai dėl trafo šerdies įsisotinimo… Galima bandyti keisti tranzą ir panašiai, bet čia jau reikia galvoti ekonomikos pricipais. Beja, būna protingų budinčių padarytu ant mikroschemos. Tai jau antro lygio remontas.
Sudegė galios tranzai… kodėl jie sudegė? Va koks klausimas turi būti atsakytas prieš keičiant tuos tranzus. Nes aklai pakeitus tranziukus gali juos vėl taip pat gražiai sudeginti. Tai jau antro lygio remontas.

Antro lygio remontas:

Šiam remontui jau reikia visų įrankių iš pirmo lygio bei papildomai: oscilografo, izoliacinio transformatoriaus, LATRo, reguliuojamo aukštesnės įtampos maitblokio su srovės ribojimų, maitblokio budinčio simuliavimui.

Antro lygio remontas jau kaip ir žaidimas. Viso šitos aparatūros užduotis- paleisti saugiau maitlokį. Sakysim jei veikia budintis maitinimo šaltinis- visas ATXas maitinamas nuo pamažintos, abribotos srovės šaltinio (izoliuoto nuo žemės), kontrolinė mikroschema maitinama nuo kito šaltinio. Tada galima drąsiai zonduoti signalus ir sekti kurioje vietoje darosi gedimas. Reikia žinoti elektroninių elementų veikimo principus, išstudijuoti valdančios mikroschemos aprašą ir pasiskaityti kelias knygeles apie impulsinius maitblokius. Nelaikau save dideliu šio reikalo specialistų, todėl nesiplėsiu.

Erotinės fantazijos, pastebėjimai ir mintys 🙂 Visada pravartu pažiūrėti į plokštę ir į deklaruojamus maitblokio parametrus. Pirmiausia galingas maitblokis turi būti masyvus (neskaitant PFC droselio svorio). Galios tranzai turi būti didesni- TO220 korpusas tikrai mažiau šilumos išspinduluoja nei TO247(218). Tas pats liečia ir išėjimo diodus. ATX2 standartas leidžia, kad 12V grandinės (jos yra dvi ar daugiau- procui, motinai, hdd/CDROM, VGA…) gali būti apkrautos iki 10A srovės. Tačiau jei ant korpuso parašyta “+12V1 20A, +12V2 18A” (čia COBA 420W), o ant 12V grandinės matom vienišą dvigubą diodą STPR1620 (ultrafast recovery rectifier diodes 2x8A, 200V, Irmsmax=20A, Vfmax=0.99V) tai galima drasiai teigti, kad duomenys ant etiketės yra absoliutus bullshit. Čia norint patobulinti galima pastatyti geresnius diodus ar net du komplektus diodų- PCB dažnai turi skylutes tiek TO-220, tiek TO-247 korpusams ir iš abiejų radiatoriaus pusių.
Dar viena vieta pigiam patobulinimui- pažiūrėkit, kaip pravestas nulinis laidas. Ten, nuo juodų laidų kunkulo turi būti kiek galima riebesnis ir trumpesnis kelias iki storo laidų gniužulo iš transformatoriaus. Kartais ten verta prilituoti papildomą laidą (ar solder wick lydmetalio nusiurbimo pynę) tarp trafo ir nulio laidų. Ten būna gana didelis įtampos kritimas.
Ventiliatoriaus termoreguliavimo daviklio rezistorių verta priklijuoti prie jau minėto multidroselio.
Verta apžiūrėti PCB plokštę- ten tikrai rasime daug laisvos vietos visokiems filtriniams droseliams, varistoriams ir kondikams. Jei yra noras, trūkstamas detales galima susilituoti.