Elektrolitiniai kondensatoriai

Eletrolitinių kondensatorių maras niekaip nesibaigia, o tiktai stiprėja. Šio maro ekonominės pasekmės kogero dar didesnės nei nuo žvėrelių gripo. Tačiau šis maras yra mažiau pastebimas ir paprasti žmogeliukai net nepastebi jo. Jie tiktai mato, kad jų buitinis prietaisas staiga pradėjo kvailioti, arba išviso nebeįsijungia ar staiga kambaryje užuodžiama specifinė smarvė. Yra visokių legendų apie šią ligą, tačiau pagrindinė konspiracijos teorija kuria linkiu tikėti yra labai paprasta: vartotojiškos visuomenės skatinimas. Paprasčiausiai elektronikos gamintojams ekonomiškai neapsimoka gaminti patikimą buitinę aparatūrą. Ypač kai elektronikos progresas toks spartus- kam reikalingas koks nors DVD grotuvas, kai už poros metų BlueRay grotuvas ar koks media centras bus žymiai geresnis. Todėl ir projektuojant aparatūrą paprasčiausiai paskaičiuojama, kad prietaisas veiktu jam skirtą garantinį laikotarpį, o toliau gi nesvarbu. Tačiau ne visi žmonės gali sau leisti keisti aparatūrą kaip kojines ir jie bando techniką remontuotis. Kodėl patys? Todėl, kad dėl iškreiptos ekonomikos legaliai dirbantys profesionalūs meistrai negali pigiai remontuoti.

Taigi žmonės bando keisti elektrolitinius kondensatorius patys. Ir jiems iškyla klausimai, į kuriuos jie patys negali atsakyti, nes tai patys elementariausi klausimai elektronikos specialistui esantys “naturaliai suprantami”. Laikas nuo laiko gaunu laiškelius su tais klausimais ir pabandysiu į juos atsakyti…

1. Kas yra kondensatorius (kondikas) ir kas yra “elektrolitas” ar elektrolitinis kondensatorius? Kondensatorius tai elektronikos elementas kuris savyje išlaiko elektros energijos krūvį. Dėl fizikos dėsnių kondikas nepraleidžia pastovios įtampos, tačiau per jį “teka” kintama srovė. Vienas iš kondensatoriaus parametrų yra talpa- kiek jis tos energijos gali sukaupti, kitas parametras- įtampa, tai yra iki kokios įtampos tas prietaisas dirba. Šis apibrėžimas nėra tikslus ir netgi nelabai teisingas, bet “vartotojui” tiek info ir užtenka. Kondensatorius- tai dvi izoliuotos viena nuo kitos plokštelės (dėl to toks žymėjimas schemoje). Kuo plokštelių plotas didesnis ir kuo mažesnis atstumas tarp plokštelių, tuo didesnė talpa. Kuo plonesnis atstumas, tuo mažesnė įtampa. Elektrolitiniuose kondensatoriuose “tarpelis” arba izoliacija padaryta chemiškai- tai oksido ar kito brūdo plėvelė ant metalinės plokštelės. Kad atstumas tarp plokštelių būtų minimalus, viena iš plokštelių yra “šlapia” nuo elektrolito ir laidus skystis tikrai arti kitos plokštelės. Teisingai pajungtas kondikas veikia taip, kad įtampa ir pagamina tą izoliacinę plėvelę. Atvirkščiai pajungus, ta plėvelė ištirpsta ir pasidaro kabuum!

capacitors electrolytic
Šioje fotkėje matos vienas kondikas kuris taip sprogo, kad nulėkė aliumininis korpusas ir matosi suvyniotos “plokštelės”.
Todėl elektrolitiniai kondensatoriai turi poliariškumą (jie dar vadinami poliariniai kondensatoriai) ir jie teisingai veikia, kai ant kondiko gnybtų būna šioks toks pastovus potencialas.
Kondikas nėra tobūlas prietaisas ir jis turi savo vidinę varžą (plačiau apie tai mano ESR straipnyje). Kai kada ta varža neturi didelės svarbos (pvz. garso signalo perdavimui), tačiau kai kuriose grandinėse (ypač impulsinėse ir maitinimo šaltiniuose) tai labai svarbus parametras. Todėl jei keisit tokius kondikus, pirkti atitinkamai bet kokius ir Low ESR (mažo impendanso?).

2. Kaip nustatyti kondensatoriaus poliariškumą? Kaip nustatyti kuriuo galu jungti kondiką į spausdintą plokštę (PCB)?
capacitors electrolytic
Dažniausiai, ant PCB plokštės būna taip vadinamas silk-screen t.y. atspausdinti detalių numeriai, visokia kita informacija ir poliarinių detalių pajungimas. Ypač schemose, kurias surenka žmonės, o ne robotai. Pagal nusistovėjusią tvarką, kondensatoriai šone turi juostelę kuri žymi neigiamą polių. Ant tos juostelės dažnai būna besikatojantis minuso ženklas ar net parašyta “negative”. Tačiau būna išimčių. Užrašai ant plokščių dažniausiai būna supaprastinti iki užtušuoto pusės apskritimo- tai rodo neigiamą polių. Tačiau tai nėra privalomas standartas…

capacitors electrolytic
Čia matosi, kad užtušuotas pusapskritimis pakeistas paprastu baltu kvadratėliu, tiesa nupaišytas papildomas pliusas.
Bet! Ispėjimas. Mano praktikoje buvo ASRock gamybos kompiuterio pagrindinė plokštė kurios PCB silk screen buvo ATVIRKŠČIAS! Aš sulitavau visus kondikus pagal juosteles ir poto atkreipiau dėmesį, kad neliesti kondikai pajungti “atbulai”. Įjungus plokštę ir pamatavau įtampas ant kondikų ir taip nustačiau teisybę- kondikus teko vėl perlituoti. Kadangi buvo žema įtampa, tai kondikai padirbo ir atvirkščiai pajungti. Tokį bajerį padarius su aukštos įtampos kondikų labai ilgai nepasidžiaugtumėt- kondensatoriai sprogtų labai greitai.
3. Kodėl sprogsta kondikai? Todėl, kad nuo vienos ar kitos priežasties užverda elektrolitas. O užverda jis uždaroje dėžutėje- aukštas slėgis ir nukelia stogą (specialios įpjovos korpuse saugo, kad sprogimo metu nebūtų skeveldrų) ar išrauna kojas.
4. Ką reiškia temperatūra ant detalės šono? Tai didžiausia darbinė temperatūra prie kurios garantuojams kondiko darbas numatytą valandų kiekį. Jei kondikas dirba šalčiau (bet ne dideliam šaltyje), tai jo darbo laiko didėja. O kuo karsčiau, tuo trumpiau. O ir amžinas didelis karštis viduje nėra gerai- elektrolitas vistiek skverbiasi laukan. Todėl reikia dėti atitinkamos (ar aukštesnės) temperatūros kondensatorius. Taip pat apžiūrėti konstruciją, kad būtų gera ventiliacija ir aušinimas (peržiurėti ar dulkės neužkinšo grotelių, ar sukasi ventiliatoriai ir panašiai). Kartais galima tobulinti konstrukcija- pjauti naujas skyles, nuplėšti visokias plėveles ar didinti radiatorius.

5. Kas yra solid capacitors? Labai dažnai tai būna tik reklaminius triukas. Tačiau tikrai yra solid (kieti) kondensatoriai. Pirmiausia tai tantaliniai kondensatoriai (dabar naudojami rečiau, nes jiems reikalingas retasis metalas tantalas. Ir dar jų parametrai nėra labai stebuklingi). Kondensatoriaus vidinė konstrukcija kiek kitokia- gabaliukas porėto tantalo metalo, truputis elektrolito su sieros rūgšties pagrindu. Tantaliniai kondikai irgi sprogsta. Ypač greitai jie sugenda jei supainioti poliariškumą.

capacitors electrolytic
Tačiau čia poliariškaumas atvirkščiai pažymėtas. Juostelė ant kondiko rodo TEIGIAMĄ polių. Tas pats ir su silk screenu. Nuotraukoje geltoni stačiakampiai yra tantaliniai kondensatoriai. Jų teigiamas polius pažymėtas oranžine spalva.

capacitors electrolytic
Čia irgi tikriausiai tantaliniai kondikai. Tik jų korpusas juodas. O pliusas pažymėtas balta spalva.
Ne visi “kvadratiniai” kondikai tantaliniai. Naujesnėje technikoje, notebukuose, rimtesniuose kompuose ir kitoje aparatūroje aptinkami aliumininiai elektrolitiniai kondensatoriai kvadratiniam korpuse. Ju ESR yra labai mažas, dažnai darbinė įtampa būna vos keli voltai, tačiau jie laiko milžiniškas sroves. Beja, yra straipsniukas apie kondensatorių žymėjimą.

capacitors electrolytic
Šioje nuotraukoje matosi du kondensatoriai. Tai “automotive” plokštė- su platesnėm darbinėm temperatūrom, didesniu patikimumu. O kad apsaugoti nuo drėgmės, dar viskas užlieta laku.
Tačiau elektrolitinių kondensatorių įvairovė nesibaigė. Va keletas išluptų detalių:

capacitors electrolytic
Kad geriau pamatyti spauskit ant nuorodos.

Kai kurie elektrolitai būna montuojami ant PCB viršaus (SMD- surface mount device). O jų neigiamo polio žymėjimas minimalizuotas iki nedidelio brūkšnelio ant korpuso.
Nuotraukoje yra vienas ne elektrolitinis kondensatorius- ruda detalytė kairėje apačioje. Tai keraminis kondensarius, tikra “solid” detalė. Ji neturi poliariškumo, o pas naujausius modelius, talpa pasiekė ir poliarinių kondensatorių lygi- šioje nuotraukoje esančio keraminio kondiko talpa 47uF. Keraminiai kondikai turi tikrai labai maža ESR ir labai dažnai naudojami prie procesoriaus core kojyčių. Tačiau dažnas keraminis kondikas negali duoti didelės srovės del to, kad ju vidiniai jungiamieji laidai labai ploni.

Štai ir viskas. Kadangi ši tema man yra irgi “savaime suprantama”, tai prašom užduoti bet kokio žalumo ar geltonumo klausimus komentaruose ir aš pasistengsiu išaiškinti atsakymus.

2010.02.08 papildymasPolimeriniai kondensatoriai.
2010.11.19 papildymasPolimerinių kondensatorių parametrai.

17 replies on “Elektrolitiniai kondensatoriai”

  1. Na pirmas straipsnis siais metais 😉 i gana sakyciau issamus, tik nesuprantu kodel gamintojai raso kaip ten rasei motininei keitei kondikus polius raso vienaip o istikra kitaip. Gal speceliai kad koks meistriukas issidurtu ir sugadintu plokste

  2. Turiu vieną Asrock plokštę, pažiūrėjau, tai taip, baltoje apskritimo pusėje yra pajungtas kondensatoriaus pliusas 🙂

  3. Tikrai puikus straipsnis, kaip tik dlia osobo tupych 🙂 Man smalsu, o kaip plokštėje atpažinti, ar kondikas sugedęs, ypač solidai. Antai mano senuko Acerio elektrolitiniai “standartiniai” kondikai atrodo gerai, ne taip, kai dar senesnio celerono, kurie buvo išsipūtę ir parudavę, bet labai panašiai neveikė 🙂 Celeronas su XP nustodavo veikti ir downgreidinus iki 98, viska veikė, kol galiausiai ir 98 neveikė. Aceris veikia su Ubuntu Baltix be problemų, bet bijau, kad ir jam bus panašus galas… Taigi, ar būtina profilaktiškai išlituoti, ar laukti kabūm (ir jau tada lituoti?)

    Ačiū!

  4. atpažinti ar blogas kondikas neišlitavus- tik su ESR matuokliu. Ir jo darbinis dažnis turi būti ne mažiau 100kHz. Ir taip labai sunku, kai stovi visa baterija kondensatorių ir šalia dar keramika. Todėl reikia arba “jausti biosrovėm” arba keisti negalvojant, arba kelis išlupti ir išmatuoti ESR.

  5. O gal ka esi girdejes apie polimerinius kondikus ? Domintu ju issamesnis veikimo principas, naudojamos medziagos.

    Cia kiek uztikau panasia diskusija, bet labai jau pavirsutiniskai aptarta.

    (nuoroda į forumą ištrinta, nes forume beveik nepaliesta ta tema)

    Papildyk savo straipsniuka ir bus super 😉

    Papildysiu, nes kaip tik radau ant stalo kažkokią plokšte su rodos polimerinio elektrolito kondikais.
    Red. by Levas.

  6. sitas straipsnis katik spejo isgelbet tantala prilituota kaip visi kondikai 😀
    keista kodel zymejimas atvirkscias…

  7. Man tai ne kartą buvo pasitaikę, kad ant plokštės buvo supainiota ne tik kondikų žymėjimas, bet ir tranzų, mosfetų, diodų, kas kažkada sukėlė labai daug problemų, kol pastebėjau, kad mosfeto užtūra yra santakos vietoje:-)

  8. Ar galima elektrolitinį ar kokį kitą polinį kondensatorių pakeisti tos pat talpos bipoliu kondensatorium, pvz keraminiu?

  9. Galima, jei kiti parametrai atitinka ar geresni: darbinė įtampa (DC ir AC t.y. pulsacijos), leistina srovė, varža (ESR ir kitos), temperatūra ir gabaritai.
    Esu matęs schemų kur aprašyme buvo pabrėžta NENAUDOTI LOW ESR kondikų. Nes ten esanti mikroschema gali būti perkrauta kondiko įkrovimo srove.

  10. Tai kaip supratau, jei turim du vienodus kondikus tik su skirtingais ESR, tai tas kondikas, kurio mažesnis ESR, greičiau pasikraus?

  11. nu taip, bet tai labiau svarbus momentas yra srovė per kondiką. Impulsinėse schemose tokie kondikai dirba energijos kaupikliais ir iš kondikų pumpuojamos didelės srovės. Jei vidinė varža bus didelė, tai pirmiausiai kondikai kais, o antriausia reikės daugiau įtampos ir talpos.

  12. Paskaičius jūsų straipsnį man kilo klausimas, ar MB gamintojų (tokių, kaip Gigabyte) stipriai reklamuojami “solid capacitors” yra iš tiesų “solid”? Taip pat ar jie yra kuo nors geresni už įprastus elektrolitinius kondensatorius? Taigi gal visai neverta daugiau mokėti už MB, kuri turi tik tuos “solid capacitors”?
    Štai tarkim čia galima pasiskaityti apie tuos “solid capacitors” Gigabyte tinklapyje:
    http://www.gigabyte.com/webpage/12/article_02_all_solid.htm

  13. Labas. Esu dar zalias elektronikos sritije… As girdiejau , kad jejgu po nelabai galingo stiprintuvo, kuris neistrauke geru bosu, pritvirtinsi kondensatoriu , bosai tikrai pageres. Pritvirtinti po stiprintuvo tai reiske pritvirtint ant to laido kuris jau ejna i kolonele ? ar tai tiesa ? jei taip , tai kaip juos ten pritvirtint , viena kondensatoriaus kojele ant – kita ant + ?

  14. nu kad gal nelabai taip daroma. Išėjime kartais (tiksliau dažnai jei padorus gamintojas) statomi filtrai. Filtrai sudaromi su ritėmis ir kondensatoriais. Taip galima išfiltruoti žemus ir paduoti į žemų garsiakalbį. O aukštus- į aukštų garsiakalbį. Taip efektyviau išnaudojama galia, nes žemo dažnio garsiakalbis negali išspausti aukštų ir panašiai. Jei šudinas garsiakalbis ir šūdinas stipriakas, tai kartais aukštų nupjovimas duoda kažkokį efektą.
    Dar būna kartais, kad prastas stipriakas užsigeneruoja aukštame dažnyje ir ta generacija labai labai trugdo darbui. Toks kondikas ant išėjimo sustabdo generacija ir stiprintuvas dirba efektyviau.
    Kitas kondensatoriaus pajungimas tai pajungiamis prie maitinimo šaltinio. Tada didelis kondensatorius kompensuoja maitinimo šaltinio silpnumą ir didelio bosinio signalo metu maitiną stiprintuvą. Tas naudojama auto stiprintuvuose su faradiniais kondikai. Tačiau čia jau kiek audiofilinis reikalas, nes pagal fiziko dėsnius, kondikus geriau statyti po keitiklio, nes ten kondiko efektyvumas pasireiškia žymiai stipriau (kvadratinė priklausomybė nuo maitinimo įtampos).
    Elektrolitai paprastai į išėjimo signalą (kintama įtampa) nestatomi.

  15. Sveiki,
    Kilo man praktinis klausimas, todėl susiradau šitą post’ą. Mano kompiuterio darbas sutriko (persikrauna, blue screenai), tad atsidariau apžiūrėt gal koks aušintuvas blogai sukasi ar pan, ramus paklibinti. Bet matau, kad vienas kondensatorius prie procesoriaus pratrūkęs.
    Klausimas: ar didelė tikimybė, kad užtenka tik perlituoti kondensatorių ir viskas išsispręs? T.y. ar jo išsipūtimas yra priežastis ar daugiau pasekmė kažkokio didesnio negalavimo ir naujas kondensatorius lygiai taip pat gražiai susprogs?
    Taip pat, ar iš pažiūros tvarkingus kondensatorius esančius šalia irgi reikia keisti?

    Dėkui iš anksto už atsakymą!

  16. Homeriui: reikėtu keisti visus kondikus toje grandinėje. Naujas kondikas, jei bus nokokybiškas tikrai sprogs. Jei bus įdėtas kokybiškas ir bus geras aušinimas- ilgai veiks. O jei bus polimeriniai, tai dar ilgiau. 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *