Category Archives: Bambesiai

Nykstanti amatininkų patirtis

Šiandien buvo pokalbis kur ir sugeneravo post’o temą. Man reikėjo 50Hz transformatoriaus, būtent old-skūlinio metalinio trafo, o ne maitblokio. Ir dėl to, kuičiausi trafų maiše. Ten buvo visas kalnas vienodų transformatoriukų su nenuplėštais laidais, nuo senų kasos aparatų. Kiek stebino, kad kasos aparatas lygtai turėjo du transformatorius. Ir žmogus paklausė, o kaip tu pajungsi transformatorių, kur daug laidų ir niekas neparašyta? Sakau- atsiskambisiu, pamatuosiu varžas ir susifazuosiu. Ir matyt paskutinis žodis buvo pernelyg paslaptingas. Bandžiau paaiškinti, bet žmogui greitai atšoko smalsumas….

Taigi paimam transformatorių ir išmatuojam visas varžas tarp išvadų. Taip randam nepriklausomas apvijas ir atvadus nuo apvijų. Kur didžiausia varža, ten bus ir didžiausia įtampa. Tačiau kartais būna, kad transformatorius turi dvi pirmines apvijas, kad ir 110V + 110V. Jas sujungus nuosekliai gaunasi 220V, o tokias įtampas galima rasti rozetėje. Tačiau kaip nuosekliai jungti? Ommetras neparodys. O sujungus neteisingai, priešpriešos apvijos anuliuoja savo induktyvumus ir gausi didelį pokšt- “trumpą” jungimą.

Nuotraukoje viršuje- nežinomas trafas (kaip visada, jo aprašymas kasos aparato schemoje neatitiko tikrovės. Netgi išvadų skaičiumi).

Juodas – geltonas – mėlynas turi didžiausią varžą, todėl nusprendžiau, kad čia bus 220V. Tačiau kiek neramino pilka-raudona apvija. Jos schemoje nebuvo. Pagalvojau, kad koks papildinys 230V variantui, nes apvijos varža mažoka. Išėjimas violetinis ir rudas, pagal schema buvo ~9V ir ~17V (+5 ir +12V po stabilizacijos).

Ir nors matosi fiziškai, kad pirma eina pilkas, o raudonas yra galas, nutariau pasitikrinti “fazuotę”. Tam tikslu, iš kito mažiuko transformatoriaus per geltonus laidus paduodu apie ~9V AC.

Su apkrova gavosi 8.44V

Ir matuojam kitus laidus:

Pilkas- raudonas: 8.44V
Geltonas- mėlynas: 14.04V
Juodas- geltonas: 65.3V
Juodas- mėlynas: 78.7V (14.04+65.3=79.34V, panašu, kad tikrai sumuojasi) čia kaip per mažai.
Išėjimas (violetinis, rudas): 13.3 ir 7.6V. O čia jau per daug

Kažkaip per mažai voltų pirminėje ir kartu per daug voltų antrinėje. Voltai turi būti proporcingi. Tada pabandžiau pamatuoti juodas-raudonas (kai sujungta mėlynas su pilku) ir juodas-pilkas (kai sujungtas melynas su raudonu). Gaunasi, kad įtampa pirmam variante didesnė- apvijos sufazuotos nuosekliai. Antram variante raudona-pilka apvija dirba prieš kitas apvijas ir jos įtampa minusuojasi.

Jau pagal proporcijas gaunasi, kad trafas neteisingas. Tačiau ko nepabandžius- paduodam į pirminę (juodą mėlyną) ir su papildoma apvija (juodą-mėlyną+pilką-raudoną) gerus 230V ir pakeliui pamatuojam srovę. Gavosi kiek virš 2A ir kiek mažiau, kaip tokio dydžio transformatoriui kaip per daug (nors čia prisideda reaktyvinė srovė). O dar ir burzgė. Ir greitai šilo. Antrinėse, vietoje tikėtinu 17 ir 9 buvo gal du su biškiu karto daugiau.

Gali kilti klausimas- o kodėl nebuvo trumpo? O todėl, kad tokio reiškinio kaip trumpas elektrotechnikoje nėra. Yra tik per didelė srovė, per ploni laidai ir per karšta izoliacija. Transformatorius gali veikti pajungtas bet kaip, tik kai kurie variantai gausis tokie, kad laidai tikrai bus per ploni esamoms srovėm. Tačiau jei transformatoriukas kelias sekundes paveiks 200% ar 300% perkrova, nieko neatsitiks. Tik bus kiek per daug šilumos ir srovės. Teoriškai galima įsotinti šerdį, bet tada irgi bus per ploni laidai 🙂

Spėju, kad šitas transformatorius buvo Japoniškas (kasos aparatas Casio CE-300, EX-247), todėl jo apvijos yra: 0-100V-110V1, papildoma apvija- 17V, kad gautusi 127V.

Čia kaip spėjimo bazė panaudotas 100V maitinimas

Gali iškilti klausimas, kodėl gaunasi 121V+13V > 127V? Todėl, kad aš spėju tas įtampas. O dar todėl, kad yra energijos nuostoliai prie skirtingų srovių, apkrovos ar paprasčiausios aktyvinės (ominės) apvijos varžos. Čia gi matuota be apkrovos. Pvz. skaičiuojant transformatorių, empiriškai primetam apie 10% nuostolius tarp pirminės ir antrinės apvijos. Manau, kad tikrus profesionalius transformatorius ne tik skaičiuodavo su tikrom apkrovom, bet ir eksperimentiniu būdu parinkdavo reikiamus apvijų skaičius.
O šiaip, trafas netinka- kaip minėjau, kasos aparate buvo du trafai. Tai tas pirmas, didesnis trafas buvo ir 1/2 autotransformatorius, kuris iš 220 (230V) darė 110V šiam transformatoriui.

Tikiuosi nesupratot nieko čia. 🙂

P.S. Šiandien buvo šeštokų mokinukų ekskursija į mano darbą. Ir ten stovi lempinė radija. Vienas mokinukas nusistebėjo, kad ši radija “moka groti šiuolaikišką muziką!”. Tikrai nemanau, kad jis mane trolino. Pernelyg buvo nustebusios akys, kai radija, pagal jų prašyma, buvo nureguliuota “ant M1”.


Atnaujinimas 2026.03.26

Pasirodo, mano turimas pirmas transformatorius buvo defektuotas. Tarp pilko ir mėlyno turi būti apvija. Kažkaip pavyko paimti transformatorių su defektuota apvija.

Naujas transformatorius jau lygtai veikia 230V režimu pajungus į kraštines apvijas. Tikiuosi bus gerai ir su apkrova. Vadinasi transformatorius ultra universalus: 0-100-120-220-230 arba 0-110-127-220-240. Kažkas tokio. Vidinė ~100V apvija pirmajam transformatoriuje sudegusi/nutraukta.

  1. Japonijoje labai keisti elektros standartai. ↩︎

Nepatinka

Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂

Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.

Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.

Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.

Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.

Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)


2026.03.22 atnaujinimas

Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.

Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu.
Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.

Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.

Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.

Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂

Generic C grožis arba kaip buvo geriau prie…

Tęsiant temą. Vėl tas pats PDP11, mano amžininkas ir kartu stipriai senesnis už mane. Viskas kažkaip kitaip ir panašiai. Ir toliau bežaidžiant užkniso tie visokie oktaliniai skaičiai, keistos programos (PDPGUI) parašytos Paskalyje ir su kriptiniais vokiškais klaidų pranešimais. Todėl nutariau padaryti dalį darbų old style metodu. Tiksliau- ancient style metodu. Kaip buvo prieš 50 metų ar daugiau…

T.y. renkames gryną “C” kalbą (čia bus kažkuri gcc windowsams) ir iš seno source kodo gabaliukų (archyve.org ir randominiai linkai) ir vajėzaumarija, AI generatorium generuojam naujas C programas.

Ko man reikia:

  • Parašom programą asembleryje ir sukompiliuojam. Gaunam bin failą ir lst. Tačiau čia lst kiek keistas, nes jis labai daug ką ignoruoja, rašo visokius simbolius ir t.t. O man reikia, kad išsistatytu tikras, kanoninis asembleris. Šita funkcija neprivaloma (optional), nes kai kurios programos jau bin.
  • Radau senovinį disasemblerį [disas11, 1991?] kurį pavyko sukompiliuoti. Bet jam reikia COREDUMP failų.
  • Su AI rašom bin -> COREDUMP konverterį. Beja, coredump formatą AI pats atstatė iš dalies disas11 source kodo.
  • Disasembleris duoda keistoką output failą dis, nes teoriškai galimas savaime modifikuojantis kodas. Jis rodo alternatyvini disasemblerio kodą jei prieš tai buvusi komandą pasikeistu. Gerai, kad alternatyvinis kodas pasislinkęs per tarpiukus. Su AI rašom programinę utelę kurį išfiltruoja ir palieka tik pagrindinį kodą.
  • Pagaliau išvalytas kodas visiškai oktalinis. Tam tikslui AI rašo C kalboje kitą utelę kuri konvertuoja visus octalus į hexus.

Ir tik dabar, aš galiu palyginti šešioliktainį disasemblerį su hidros parodymais ir pagaliau suprasti, kad dar reikia apšikti kažkiek žolės, kad gautusi rezultatas.

Apie ką męs čia? Ogi kad męs ne prieš AI. Tai geras įrankis ir teisingai naudojamas veikia. Paprašai parašyti utelę (beja, čia pačio AI pasiūlymas, nes jis pabijojo konvertuoti galbūt užkopyraitintą failą) ir jis parašo. O poto sakai- o tu padaryk, kad skaičiukai būtų su leading zero, išėjimas į failą, o ne stdout ir kad kai kurios specifinės eilutės eitu kitaip. Ir tas AI vergas sugeneruoja. Programos paprastos, bet pačiam rašyti nuo nulio gautųsi gal per daug laiko. Čia atsakymai atėjo per sekundes.

A, ir dar, reikėjo binarinį failą konvertuoti į oktalinį, tinkamą pumpuoti tiesiai į CPU per ODT. Toks bin to ODT text stream konverteris.

o dabar viską sukišim į makefile ir viskas man veiks automatiškai, vieno mygtuko paspaudimu.

Microslop mikrotranzakcijos

Šiuolaikinio pasaulio realijos. Seniau arba negroja arba instaliuoji kodeką. Dabar MS tiesiog prašo pinigų. Ir tas kitiems “juokingas 1$” surenka ypač daug pinigų, nes žmonės priprato prie mikrotranzakcijų.

Kapitalizmui pavyko pakeisti žmonių mąstymą- nuomoti, o ne turėti. Gauti produktą be komponentų ir prisipirkti vėliau. Sutikti, kad produktas “suseno” ir nebeveikia, todėl reikia pirktis/nuomotis naują.

Ghidra ir PDP11

Biški užsiciklinau su savo PDP kompiuteriu. Ir nutariau vieną programą kiek kitaip paleisti. O tam reikalui reikia daryti disasemblerį. Tačiau chaotiškam listinge (LST) labai sunku susigaudyti. Tačiau pasaulis išrado gana patogias priemones, kaip Ghidra. Tačiau viena bėda- nėra modulio PDP kompiuteriams. Kažkur githube guli kažkoks tvarinys kuris tipo palaiko PDP11, bet ten pati Hidra sulaužyta dalimis (ir nesikompiliuoja) ir kiek žiūrėjau, pačio PDP modulio (language) nėra. Vėl apgavystė. Todėl biški užpykau ir nutariau pasidaryti savo, “su šliundromis ir pokeriu“. O ten tokia “rogių kalba” (SLEIGH)…

Kol kas darau tik disasseblerį, nes iki kitoko nepriaugau. Ir dar kalnas klaidų nes:

  • Aš nesuprantu rogių kalbos
  • Aš nesuprantu PDP J11 procesoriaus kalbos
  • Aš nesuprantu PDP asemblerio
  • Aš neapkenčiu aštuntainės skaičiavimo sistemos
  • Aš nesuprantu ten kažkokio p-code, kur rašosi { } skliaustukuose

Šiaip procesorius makro CISC ir kogero pilnai Ortogonalus. T.y. visos komandos turi visus adresacijos būdus. Netgi nelogiškus, su visais galimais registrais- pvz operacijos su PC veikia kaip ir su bet kuriuo registru. Tačiau operacijos su PC turi savo sintaksę suprantama žmonėm. Palyginam:

A:	MOV (PC)+,R1
	.word 5
	HALT
B:	MOV #5,R1
	HALT

Atrodo kaip skirtingos programos (A) ir (B). Tačiau listingas rodo:

11 000024 012701                  	MOV (PC)+,R1
12 000026 000005                  	.word 5
13 000030 000000                  	HALT
14 000032 012701  000005          	MOV #5,R1
15 000036 000000                  	HALT

Binarinis kodas visiškai vienodas. Paprasčiausiai iškreiptas parašymas (PC+) programoje (A) sako, kad imk reikšmę sekančia už PC ir naudok, o poto PC padidink. O programoje (B) sako, imk tiesiog skaičių ir naudok. Bet tas skaičius kaip tik ir stovi prie komandos…

O dabar įsivaizduojam, kad komanda MOV turi du parametrus. Tie parametrai gali buti su 7 skirtingom adresacijom su 7 skirtingais registrais ar tiesioginiais skaičiais. Komanda MOV gali užimti ir vieną žodį (1Word=2bytes), ir du žodžius, ir tris žodžius (6 baitus!)…

Bet kad žinotumėt koks kaifas, kaip pradeda biški viskas veikti- smegenių mankšta. Čia jums ne shortus skrolinti youtubėje.

Ai, dar nepabaigtas produktas GitHube: Ghidra PDP11 processor language file/module (slaspec).

P.S. žinokit, ta hidra moka atkompiliuoti gcc programas. Bent jau mano kurybą su STM32 gana gerai atkompiliuoja.

Su Naujais, 2026 metais!

Šiaip ne taip datempėm iki 26-tų šio šimtmečio ir tūkstantmečio metų. Baisu pagalvoti, bet ketvirtis dvidešimt pirmo amžio praėjo. 2025 metai buvo nelabai kokie bent jau dėl blogos ir šaltos vasaros. Jau nekalbant apie visus kitus niekus. Todėl va jums linkėjimas:

…gili potekstė….

Čia, galima sakyti, amžina lempa. Tai bekontaktė gyvsidabrio lempa (EDL electrodeless discharge mercury lamp arba Induction-lighting). Jos amžius priklauso tik nuo liuminiforo patvarumo ir ar nebus sudaužyta.

O toliau galerija randominių nuotraukų ir palinkėjimai prie jų:

MicroNecroWare

Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.

Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.

Aprašymai:

  • nežinoma 1 ir nežinomos 1 vidus – neįdentifikuotas čipas.
  • D2708, D2708 vidus – 8 kilobitų (1kilobaitas) EPROM. Multi poliarinis maitinimas? (+5V, -5V ir +12V)
  • MK2716, MOSTEK – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
  • MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • nežinoma 2 ir nežinomos 2 vidus.
  • Intel P4002-1 kogero 320 bitų RAM (4 bitų pločio).
  • Intel P4040 – 4 bitų procesorius.
  • D8748 – 8 bitų mikrokontroleris.
  • К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
  • К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
  • MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
  • Signetics 2650AI – bitų procesorius.
  • M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
  • M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
  • AD569AD – 16 bitų DAC.
  • AD676JD – 16 bitų ADC.
  • D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
  • D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
  • Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
  • MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).

Ir bonusas:

Altera EP600DC ir Intel D5C060

Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.

Dumpster diving 2025.11

Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.

Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…


2025.12.03

ir ką męs čia matom… pdp lsi 11?