Sinclair QL – Sinklerio chaltūra

Dar vienas eksponatas į mano kolekciją. Kaip vadino seras Sinkleris- Quantum Leap (QL), o kaip aš pavadinčiau- eilinė chaltūra. Kiek suprantu juos spaudė Obuolys, Komodoras, Atari ar net IBM. Nors jie pradėjo šio kompiuterio projektavimą iškaro po Spektrumo išleidimo (~1981), jie kažkaip nepataikė į roges ir paskubėjo. Taigis, 1984 metais išėjo “šedevras”- kastruotas 68K, 128K atminties, keista “nešmena”- mikrodraivas, keista grafika ir dar keistesnė OS.
Tačiau, pagal legendą, šis kompiuteris (tiksliau jo OS kreivumas) paskatino Linukso atsiradimą. Matyt ant tiek kreivas softas, kad Linusui parėjo trosai ir jis sukonstravo savo Unix kloną.

Aš turiu pusantro neveikiančio kompo ir nei vieno mikrodraivo. Vieną PCB jau senokai radau senų PCB krūvoje, kur buvo su plaktuku kiek patvarkytas dizainas:
Sinclair QL ISS6
Tai “issue 6”, kiek naujesnis variantas. Su MASK ROM.

O neseniai, aukcione nupirkau kitą grabą (bet pigų, nes veikiantys kainuoja ojojoi):
Sinclair QL ISS5
Tai “issue 5”, su TRIM (3!) EPROM.
Continue reading →

Z80 maketinė plokštė

Šiaip tai “pilnavertis” modernizuotas Z80 CPU kompiuteris.
Z80 testing board PCB mini computer

Kaip jis gavosi šiais 64 bitų laikais? Vienas žmogus prisiprašė “pažiūrėti” senovišką industrinį kompiuterį. Ten buvo “kažkas” su Z80 procesorium ir stipriai ištekėjusia batareika. Batareika ištekėjo ant PCB, paėdė takelius ir šiaip nieko gero. Kompiuteris modulinis, visi “power” ir jutiklių moduliai kitoje PCB. O nukentėjo tik “kompiuteris”. Jo RAM tai dar ant baisių DRAM mikroschemų, kur reikia egzotinio maitinimo (4116, su -5V ir +12V maitinimu) … ir aišku ten kažkas stipriai neveikia. Parakinėjus daugiau supratau, kad ten šikna ir neverta kažką daryti, nes tai paprasčiausias kompiuteriukas. Taip gimė ši PCB.
Continue reading →

Palėpė

Yra tokia tradicija pas mane, kad laikas nuo laiko reikia ką nors remontuoti. Buvo laikas keičiau aplink langus ir kitus langus, grindis, sienas, buvo laikas- knisau drenažą. O dabar atėjo laikas kai pradėjau griauti palėpę. Nežinau tiksliai kas sugalvojo, bet mano fazendoje tarpas sienoje ir palėpėje lubos-grindys apšildytos … kailiukų atraižom. Taip, taip, tikrų žvėrelių kailiukų gabaliukai. Tie kailiukai apdoroti kažkokia chemija, nes kažkaip jų nevalgė kandys. Tačiau po kažkiek laiko kažkas juos vistiek griaužė. Ko pasekoje atsirado daug dulkių, kakučių ir šiaip smarvės. O senstant atsirado dar ir alergija. Todėl nutariau visdėlto išmesti lauk tuos kailiukus. Šį procesą pradėjau jau griaudamas sienas, o dabar pratesiau kambario lubom arba palėpės grindims. Pakeliui nutariau truputi pastorinti ir modernizuoti. Kodėl nedariau vasaros metu? Todėl, kad palėpėje galima numirti nuo karščio.

Kitos bėdos- viskas kreiva ir atstumai tarp balkių neatitinka standartiniu 2500/1250/625. Lieka arba perpjauti plokštes ir turėti dau atliekų arba daryti kvazi balkius. Kadangi atstumai tarp balkių didokį, tai kartu gausis kaip ir tvirtesnės palėpės grindys. Dabar palėpėje vaiksčioti negalima- nes vaikščiojasi per lubas.
palepe
palepe
(Čia sudėtingiausia dalis- aplink kaminą ir prie pat liuko. Visur kitur bus be “dailiojo pjaustinėjimo”.)

Medžiagos pasirinktos tokios, kad tokias turėjau (starter pack), kažkiek reikės nupirkti.

Buterbrodas gausis toks (iš kambario laukan):

  1. Medinės lubos. Reikia išlaikyti “sodo namelio” stilių.
  2. Garo izoliacinė plėvelė, ta “veidrodinė”. Rinkausi ne dėl veidrodiškumo, o dėl armavimo ir kainos.
  3. Mineralinė vata, ~5cm. Tai “priešgaisrinis” sluoksnis. Jame taip pat eina laidai. Laidai sukišti į gofrą ir nuo garo plėvelės izoliuoti stiklo audiniu (nu turėjau aš lyšnus stiklo tapetus ir esu paranojikas).
  4. Finofoum puta, 5cm.
  5. Mineralinė vata, Quantum Satis – iki viršaus. Kažkur iki 30 cm bendro storio.
  6. Vėjo izoliacinė plėvelė. Kad nedulkėtu vata.
  7. Nedidelis tarpelis garo cirkuliacijai.
  8. OSB plokštė. 25mm storio. Kodėl stokia stora, o todėl, kad esu glušas ir pirkinėju nesamones internetu. Gerai, kad pardavėjas neturėjo mano užsakytu didelių plokščių ir davė už tą pačią kainą mažas ir špuntuotas. Kodėl aš durnas? Todėl kad aš didelių nepakelčiau ir neprakiščiau pro palėpės liuką.

Ir dar, visus darbus darau su rimtu 3M respiratorium. Jis pilnai filtruoja viską. Ne tik dulkes, bet nesijaučia nei dumai, nei papiltas vaitspiritas.

Gerberiai, kas tai yr?

Norint pagaminti “Spausdintą schemą su integriniais grandynais” (bliaaaa), o kalbant tarmiškai– PCB su mikroschemom, reikia paruošti techninę dokumentaciją (gerber failus nu). Tai iš esmės failai su primityviais tekstiniais įrašais, skirtais senoviškom staklėm ir ploteriams. Dabar tos staklės gudresnės, bet failų standartai išliko tie patys. Visus failus galima atsidaryti su teksto redaktorium ir pažiūrėti ir net paredaguoti. Tačiau ten labai daug skaičiukų ir galima lengvai suklysti. Todėl yra sukurta daug brangaus softo, tačiau dažniausiai to softo ir nereikia, reikia tik pažiūrėti ar tavo PCB gražiai atrodo ir ar nėra pridaryta nesamonių.

Aš PCB užsakinėju pas Seeed, ir ten visada gerai veikdavo jų Gerber Viewer. Tačiau pastaruoju metu jis pradėjo blogai veikti arba visai neveikti. Taip pat dažnai neatsidaro jų Eagle scriptų failų nuorodos.
Seeedstudio skriptas (CAM job) kuris dar generuoja papildomą drill failą tinkama ir kitiems gamintojams.
Skriptas tinkamas visom senom, ne autokadinėm Eagle versijom. Ant autokadinės nebandžiau, rodos ten yra build in seeed pluginas. Bet aš nesu toks turtingas, kad mokėčiau autokadui mėnesinius pinigus už kastruotą versiją. Aš kaip tikras oldas naudojų paskutinę Cadsoft versiją, portable (jei suprantat kas tai yr).

Todėl aš kiek papačinau esamus jų skriptus, pridėjau, kad generuotu du drill failus. Seeed studijos su išplėtimu .TXT, o “normalus”- .pTXT.

Gautus tekstinius failus (10 vienetų, jei 2 sluoksnių PCB) galima sumaitinti mano rastam web gerber vieweriui. Nelabai supratau kas per licenzija, bet tai grynas javaskriptas, todėl galima redaguoti kodą. Palikau nuorodą į autorių, kad jis labai nepyktu. Kiek papačinau tą žiūreklį ir jis dabar gali rodyti ir seeed iškreiptus failus.

Tam net sukuriau atskira puslapį, kurio nuoroda bus meniu dešinėje arba tiesiog čia.

Vaizdelis turi gauti toks, tik visaip sukinėtis, kad apžiūrėti iš visų pusių:

sintetine PCB

CPU upgreidas ir prisipažinimas

Mano senam kompui reikia upgreido, bet primiausia aš tingių, o antriausia pas mane daug keisto softo kuris velniai žino kaip dar veikia ir kur reikėtu gauti installus. O suknisti (legalūs!) windowsai nenori peršokti per kelias kartas ir nepasileidžia. Arba mėlynas ekranas ar pastovus persikrovimas. O dar, mano reikalavimai- kiek daugiau SATA lizdelių ir PCIe slotų.
Ir pripažinu savo klaidą, kad pirkau tokią blogą motininę plokštę. Ar galima įkvėpti naujas galias į šį, 8 metų antikvarą? Aišku SSD, swap ir tmp tai net SSD RAIDas (stripe) iš triju vienetų. Netgi dvasinės ramybės (nugi kompo žaidimų) diskas irgi SSD. Tik backup ir neoperatyvių duomenų diskai mechaniniai.

i series CPU
[i7-4770][i3-3220][i7-2600][i5-3350P]

Pirmiausia reikia dirbti firmoje kuri utilizuoja kompus ir monitorinti gaunamus procesorius. Ir pagaliau gavau lygtai tinkamą, reikiamos kartos (prieš tai rašiau, kad turiu gerų procikų, bet netinka) procesorių- i7-3770. Inkišam ir … nieko. Juodas ekranas ir POST 69.
Gal netinka trečia karta? Surandam ekskliuzyvą- i7-2600. Irgi neveikia. dedam i5-3350P. Irgi neveikia. Kas per nesamonė, nes lygtai šitas procikas buvo originalioje komplektacijoje. Negi vėl reikės sudėti i3-3220? Jis vakar dar veikė… Staiga prisiminiau, čia gi ta suknista motininė… Ji neveikia dėl to, kad jai kažkas nepatinka su video plokšte- BIOSas kažkaip nesugeba pakurti “smurtinės” plokštes.
Ir tai kažkaip susije su procesorium- gal koks nors PCIe perpaskirstymas pradiniam BIOS inicializavime kuris feilinasi. O sprendimas paprastas- reikia tik pakeitus procesorių įkišti senovinę video plokštę. Pas mane tam reikalui negti mėtosi sena video… Nu ir… i7 ir sena video peršoko per POST 69 ir pereina į POST 00 (kontrolė perduota OS krovikui). Po šios manipuliacijos Windows užsikūrė ir jis vėl rado krūvą “naujų” įrenginių. Poto dedam atgal “smurtinę” video plokštę ir viskas veikia. Tik reika dar pakeliui priploti DP kištuko kūrėjus arba surasti DP kabelį su fiksavimu.
Tai dar ne visi šios motinos fintai- turiu kažkokį USB daikčiuką (nepamenu- ar tai viena iš pelių ar USB “flešiukų”) kuris neleidžia irgi prašokti POSTus- stringa!

CPU upgreidas
Gal mano žaidimukai geriau veiks? 🙂

ARM:0020 smurtinis hardcorinis žaidimas Rogue

Jau rašiau, kad internetuose radau Rogue žaidimo source code kuris netikėtai susikompiliavo ant mano kompiuterio. Deja ant kitų kompiuterių jis neveikė. Bandžiau tokį iškrypimą, kaip perkelti source code į Microsoft Visual Studio Express, bet ten tikriausiai iš principo negali veikti jokie senoviški C kalbos failai- microsofto programa pranešinėjo keistas klaidas. Numojau į tai ranka ir pagalvojau- jei kompiliuojasi su gcc, tai kodėl jis nesikompiliuoti ir su ARM gcc (AVR tai gal per silpnas). Pasirodo, puikiausiai kompiliuojasi. Teko tik išpjauti dali paprogramiu susijusiu su failais ir prikabinti savo. Taip gavosi toks monstras:

Rogue running on STM32F103 MCU USB

Tai USB-COM-Rogue su STM32F103. Tereikia tik USB terminalo. Po tiekos programinimo, manau UART versija dar greičiau gautusi. Dar beliko viską sukultūrinti, nes dar liko visokių bugų- pvz. po žaidėjo mirties, jis kaip zombis toliau gali vaikščioti po labirintą. Nesvarbu, kad jau parodė mirties ekraną- turėjo pasileisti žaidimas iš naujo, bet kažkaip neišsivalė buferiai ir viskas liko iš seno žaidimo. Visiškai nesupratau dėl TERMCAP failo- vieną įdėjau ir veikia, įdėjau antrą- neveikia. Vėl įdėjau pirmą- neveikia. Veikia tik iš vakar dienos backupo. Originalus source kodas gana užsuktas. Užtat ir ant ARM gcc kompiliuojasi be jokių “warningų”.

Žaidimo source code ir kompiliuotas HEX. Dėmesio! Binaras gaunasi didelis (92kB ir neaišku kiek RAM jam reikia) ir tikrai neveiks ant BluePill. Jis veikia ant mano “white pill“, su pilnaverčiu STM32F106RET6.

SSR skrodimas

Veikė viena tokia relė, veilė, o poto neveikė. Rėlė ypač sena, gal kokių 80-tųjų praeito šimtmečio laikų, tai dar neužpilta kompaundu. Kaip tik patogu išskrosti ir parodyti, kad viduje minimaliai detalių ir rėlių kaina dirbtinai užkelta.

SSR rele kodak
Labai jau silpna relė, tačiau prabangus gamintojas. Gal net “made in USA” iš tikro. Tačiau ji numiro. Numiro tyliai, be ugnies ir dumų. Paprasčiausiai apkrova pradėjo nebeveikti.

Skrodimas paprastas:
SSR rele kodak
Korpusas, valdymo ir filtravimo grandinė, dar korpusas, simistorius, metalinis pagrindas su berilio keramikos (ar panašias) izoliacija. Buvo dar balto tepaliuko, bet nuvaliau.

Visi trys rezistoriai, DALE, 47omų. Sveikas tik centrinis. Kiti rodo begalinę varžą. Kondensatorius gal geras, simistorius (PH 655-203) lygtai nesprogo, o mikroschema (4kV izoliacinė SSR valdtmo, DP61K-655202 liko nepatikrinta).
Žemojoje pusėjė lygtai veikia, nes skambinasi kaip diodas. Ten tos mikroschemos dalis, rezistorius ir kažkas TO-92 korpuse su skaičių virtine, bet ne pavadinimu (655201).

Manau brangiausias šiame rinkinyje tai Kodak vardas ir korpusas. Visą kitą- centų vertės. Ir matyt didelis tiražas, nes viskas turi savo kodą: 6552xx. Gerai, kad dar rezistorius ir kondiką “neužkodavo”.

Atari 2600 – RAM minimalizmas

Va, noriu pabambėti, kaip tikras senolis. Buvo ir yra toks aparatas- Atari 2600. Tai vienas iš kompiuterinių žaidimų pradininkų. Tačiau ne apie tai, o apie programuotojus. Va toks vaizdelis:
Atari 2600 river raid
Tai kogero vienintelis žaidimas kurį dar galiu pažaisti ant Atari 2600 nesudaužydamas televizoriaus ir nesunaikindamas savo psichikos. Tikrai žaidžiamas žaidimas, kažkas vyksta, kažkoks garsas, net medeliai su namukais nupaišyti- tai tik dekoracija. Viskas sukišta į 4 kilobaitus. Bet esmė tame, kad šis žaidimas veikia ant “kompiuterio” kuris turi 128 baitus (BAITUS! Karlai!) atminties. Šis kompiuteriukas neturi jokio video buferio. Iš esmės tai 6507 mikrokontroleris kuris “gyvai” generuoja video vaizdo signalą. Kažkas, kai programavo, turėjo skaičiuoti CPU taktus ir ekrano mikrosekundes, kad gautusi žaidimas. Va ką reikia pagerbti. Dar labiau, seni bambekliai ir pasikėlę “arduino” programuotojai turi nusilenkti tetulei Carol Shaw už šį stebuklą.
Continue reading →

ARM:0019 Printeris iš kalkuliatoriaus 2

Buvo straipsniukas, kaip aš sugadinau Citizen CX-123II kalkuliatorių. O dabar šio straipsniuko pratesimas. Toks ilgas tarpas gavosi todėl, kad aš tik mokinuosi. O ir kažkaip įtariu, kad į Bluepill plokšteles kinai sudėjo kažką mažesnio. Nes kartais labai magiškai projektas pradėdavo daryti nesąmones. Todėl labai ilgam sustojau, nes reikėjo savo PCB pasidaryti ir sunaudoti turimas mikroschemas. Dabar mano testavimui teko didesnė mikroschema STM32F103RET6, kuri rodos turi 512K ROMo ir 64K RAM. Tačiau spėju, kad galutinė programa turi tilpti ir į bluepill, jei tik Kinas labai nepataupė.

ARM STM32F103 printer device - calculator impact printer

Šis “printeris” susideda iš kelių modulių: USB modulio, tarpininko tarp USB printerio ir mano citizeno programos. Šio eksperimento pamoka- USB pertraukimas turi būti mažesnio prioriteto nei machaninio printerio. Taip, mechaninis printeris veikia grynai per pertraukimus ir visi “taimingai” svarbūs.
Deja, šis projektas mano nusibodo- aš pilnai nesupratau, kaip veikia spalvos perjungimas ir pirmo (paskutinio) simbolio spausdinimas. Dabar printeris daro tai, kad jam nurodyta- spausdina skaičiukus iš bet kokio teksto paleisto į printerį. Jis kiek stengiasi filtruoti, tačiau vistiek dažnai spausdina nesąmones. Ir kartais užsispiria ir prispausdina ne to, ką norėjau.

Printeriui užtenka energijos iš USB lizdo. Kad paleisti reikia tik dviejų n-kanalo laukinių tranzų (su 3V tolerantišku valdymu, iš kompiuterio motininės plokštės, gal dviejų diodų. Ant PWM motoro valdymo reikia nedidelio elektrolitinio kondensatoriaus.

Ir aišku visas source kodas ir kompiliuotas binaras. Dėmesio! STM Cube projektas neatitinka pačio kodo, pergeneravus, gali nebesusikompliuoti. Dabar binaras yra skirtas STM32F103RET6 mikroschemai.

STM32F103RET6 USB printer device source code and binary – printing on Citizen CX-123II calculator printer.

Buvo smagu.

Zeimeris ir Kreizas PCB pjaustymui

Padariau sau keletą PCB su kiek didesniu STM čipu (tikrai originaliu, kurių šimtais išmetė viena įmonė). Ir viską sutalpinau į 5x5cm plokštelę. Tačiau mažiausia PCB yra 10x10cm. Taigi, copy-paste ir turim jau 4 vienodus dizainus. Reikėtu, kad kinai supjaustytu, bet tada išauga PCB gamybos kaina. O kai išauga kaina, tada atsiranda ne tik mokesčiai, bet ir suknisti muitinės tarpininkai. Todėl nutariau pats susipjaustyti.
Norėjau pjaustyti su deimantiniu diskeliu, bet fazendoje tokio neturiu. Užtat turiu “popieriaus dulkių” baldinės plokštės atraižų ir kelis stalčių “bėgelius”. Vienas momentas apie bėgelius- tai kokybiški, Japoniški bėgeliai iš dauginimo aparatų ar kokios nors kitos technikos. Kokybė ir tvirtumas nesulyginama su pigiena kur dedama į baldus mūsų krašte. Puikiaisiai atsimenu, kad atidariau vieno dauginimo aparato stalčių ir užlipau ant jo su savo nepilnu 100kg. Ir stalčius atlaikė. Tačiau šiam projektui gal tiks ir buitinis šlamštas. Susikonstruojam Zeimerį arba Kreizą.

PCB kreizas pjaustymas
Continue reading →