Per savo automobilisto karjerą teko pavažinėti su keliais skirtingai automobiliais- ir su žiguliuku 7 (benzinas, 1452cc), ir su opel kadett GSI (benzinas, 1998cc), ir su pamažintu VW golf joker (benzinas, 1390cc) ir su dabartine senute honda civic (žibalas, 2204 cc turbo i-CTDi). O dar trumpai teko važinėti ir didelėm BMW ir su visokiais WV kablais, autobusiukais. Nekalbant apie visokius Bolt/CitiBee kastratus.
Kiekvienas automobilis skirtingas, tačiau bendri principai tokie pat- yra variklio apsukų darbinė zona, kur didžiausias sukimo momentas, yra zona kur daugiausia galios ir yra zona kur mažiausiai ėda kuro. Ir labai gerai, kai tos zonos persidengia.
Gal ir nerašyčiau šio straipsniuko, bet prieš kelias savaites buvo pokalbis su profesionaliu vairuotoju- važiavom mažu sunkvežimuku. Ten buvo 3 litrų turbo dizelis, tačiau važiuojant tuščiai (du diedai nesiskaito), užmiestyje motoriukas ūžė kaip bormašina ir aukštesnis bėgis buvo retai jungiaimas (ten jų buvo 6 vienetai). Aš taip atsargiai paklausiu, kodėl laikom 4000 apsukų. Ir man atsakė, kad taip geriau traukia ir taip neužsikemša EGR. Aš toliau temos nevysčiau, tik paminėjau, kad mano hondutė-senutė (19 metai suėjo) važiuoja ant žemų apsukų ir net teoriškai, kai variklis mažiau sukasi, jis ir ilgiau gyvena. Buvau paaiškintas, kad aš ne vairuotojas…
Aišku čia gudravimas, kelionės ilgis tik 45km, užmiestis, kiek miesto ir vienas sustojimas kai atšalo variklis. Tiesa šioje kelionėje buvo ir vienas kamštukas. Pas šitą variklį labai priklauso žibalo sunaudojimas nuo temperatūros. Tačiau šio eksperimento metu, užmiestyje važiavom saugiu greičiu, kartu su kitom mašinom- nuo 105 iki 70 km/h. Mieste važiavom griežtai pagal taisykles, nes buvo tokia nuotaika. Variklis nečiupintas nuo savo gimino laikų, tiesa nuvažiavo nepilnus 200 megametrus. Tai kogero mažiausiai kuro vartojantis ir daugiausia macnumo turintis motoriukas- jis iki 1500 apsukų dirba atmosferiniam režime (a.k.a ekonominis gaidelis), nuo 1500 pradeda suktis honeywellas ir kuro sanaudos pakyla. O jei norim biški parodyti visokiems bmw ant Kalantos gatvės kalnelio (4 bėgis neperjungiant), tai ties 2500 kažkas dar pasijungia ir žibalas liejasi kibirais- jaučiasi iš keisto karščio ir triženklio greičio. Ir niekada nebuvo tie 4000, juolab ten arti ta baisi raudona zona.
Tai kaip visdėto skaitytojai manot, kaip reikia važiuoti automobiliu?
Gerai, gerai. Va jums rudens-žiemos-pavasario statistika (7538km):
Apie 6 litrai šimtui kilometrų. Neužmirškit, kad žiema buvo šaltoka, ir hondutės variklis sušildavo tik prie pat darbo.
Ir paaiškinkit, kaip aš turėsiu šį motoriuką išmesti 2027 metų rudenį? Mane taip tėvai nemokino.
P.S. tam sunkvežimukui užkalė variklį 🙂
Teisybė visda yra kažkur per vidurį. Kankinti žemais sūkiais tikrai nėra gerai, taip pat ir duyzelį smaugti aukštais sūkiais nėra jokios naudos.
Man tai juokingiausiai, kai rytais žmonės užsivedę variklius palieka valandai laiko prieš pajudėdami. Vienas toks užkalė 3 variklius ir vistiek nesuprato, ką blogai daro. Vis žmoną kaltindavo, bet kai jo krovininį transporterį kur neužmušami varikliai irgi užkalė, tai pradėjo kaltinti gamintojus. Nors jo VW variklis gamintas, kai dar gamino iš plieno, o ne iš folgos.
Žinau netgi tokių, kurie kiekvieną rytą 20-60 minučių palaiko užvesta ir užgesina, nes niekur nereikia važiuoti – tos tai supūna per kelias žiemas.
Aš tai 9+ metai važiuoju be problemų užsivesdamas tik kol sniegus nusivalau. Jei nesnigo, tai užsivedu ir iškart pajudu, tik lėtai pirmus 500m ar kilometrą. Ir važinėju lėtom apsukom. Su išimtimis kas 2 metus kai techninę apžiūrą reikią praeiti, tai išsideginu viską, kad tie bepročiai su savo užkeltom apsukom kokiom niekas nesivažinėja neverstu pakartotinai atvykti.
Yra kas pradeda važiuoti antra pavara ir nuo kalno jungia laisvą… nes taip taupau
Teko susidurti su komercinio transporto vairuotoju, kuris “vairuoja visą savo gyvenimą” ir nuo didžiulio kalno pilnai pakrautas leidosi laisva pavara užmynęs stabdžius… turbūt nereikia sakyti kuris komponentas degti pradėjo 🙂
Na jei žmogus važinėja su ZIL tai normalu pajudėti antra pavara su nepakrautu. Su šiuolaikiniu jei kažkas iš stambiųjų irgi iš vietos judės kokia 2 ar 3 pavara ar dar aukštesne jei tuščias. Bet, kad N metų vadelioja kaip profesionalus vairuotojas, kartais nereiškia, kad jam žagrė už techniką nėra arčiau. Vakar mano seneliuke persivertė į 300k, pirkau prieš keletą metų iš tolimų reisų vairuotojo. Net dabar susierzinimas kyla prisiminus kaip profas buvo prižiūrėjęs savo asmeninį automobilį. Dviračio tokiam negalima duot remontuoti. Dėl apsukų tai svarbu ne kraštutinimai.. nėra gerai mieste tarkime 50 km/h 6 pavara birbinti. Apkrova motorui didelė, apsukos mažos, todėl alyvos slėgis mažas ir tai blogas derinys. Plius sankabai vargas, ir suodžiai jei dyzelis… Sveika kartais pravėdinti. Bet dyzelį gręžti 4000 rpm kaip niekur nieko tai jau kažkokia beprotybė.
2000 rpm ir 4000 rpm. Kiek kartų stūmoklis juda aukštyn–žemyn? Kiek sumažėja resursas? Taip pat, kaip sakei, variklis turi savo optimalų režimą, ir dažniausiai jis yra lėtesnis. Pažiūrėkime į sunkvežimius, laivus ir pan. – visi jie yra lėtaeigiai. Kuo didesnė kubatūra, tuo didesnė stūmoklio eiga. Dėl to mažesnės apsukos ir ilgesnis laikas kurui efektyviai sudegti cilindre, o ne pusiau sudegus patekti į išmetimą. Taip pat svarbus temperatūrinis režimas: kai įėjimo ir išėjimo temperatūros labai skiriasi, efektyvumas, berods, pagal Karno ciklą, mažėja.
P.S. Patiko kaip gpt sutvarke mano svepla teksta 🙂
Turiu gerai pažystamą remontininką – jis sako kad labiausiai viskas priklauso nuo mašinos variklio (gamintojas, tipas, karta ir tt.) Vienų varikliai tokie kad kaip bevažiuosi – virš 100k km subyrės, čia didelės dalies naujesnių problema, ypač visas fordo ecoboost mėšlas. Senoms mašinoms, iki kažkur 2004 metų geriau mažos apsukos, naujesnėms – mažiau 2000 rpm peilis. Mano paties Renault 1,9cdi 2005 gamybos ar panašiai prieš vos ne dešimtmetį stūmoklį pametė po važinėjimo mažom apsukom 🙂 Net keli pažystami panašiu metu pirko panašias renault – pravažiavo tikrai daug spausdami apie 4krpm vidutiniškai nes ten tepimo sistema gaidiška, ant mažu apsukų beveik neveikia.
Mano ir dirbtino intelekto pastebėjimai apie hondą:
Keičiam tepalus kas 10K.
Laikas nuo laiko darom brrruuuum (pvz gazas dugnas ir 150km/h). Meistriukai sakė, kad buvo užsikimšęs EGR ir išvalė- aš nepajutau skirtumo.
Važiuojam kiekvieną dieną- kai buvo tie super šalčiai, tai labai jau barškėjo motoriukas savo hidrokompensatoriais, tačiau po kelių minučių apsiramindavo ir važiuojam normaliai.
O dabar DI:
1. The engine is perfectly happy at low RPM — as long as load is low
The 2.2 i‑CDTi has a long‑stroke diesel architecture with a VNT turbo. At 1,400–1,800 rpm, it produces plenty of torque with minimal boost.
This is normal and healthy.
What it hates:
High load at low RPM (e.g., 1,200–1,500 rpm with heavy throttle)
This forces the turbo to generate high boost at low shaft speed → high EGT → soot → EGR clogging → turbo vane sticking.
This is the origin of the “don’t lug it” advice.
2. The engine is also happy at mid RPM — and this is where it’s cleanest
The cleanest combustion and lowest soot output happen around 2,000–2,500 rpm.
This is where the turbo is in its efficiency island and the EGR system is least stressed.
This is why some people say “diesels like higher RPM.”
They don’t like it — they just produce less soot there.
3. High RPM (3,000–4,000) is fine but not necessary
The i‑CDTi is not a high‑revving diesel. It will do 4,000 rpm without complaint, but it’s not designed to live there.
Use high RPM only when:
merging
overtaking
occasionally clearing soot (Italian tune‑up)
Kaip dažnai darot brrruuuum? Pats 8 m. važinėju 1500-2200 ribose su 1,6 CRDI pagamintu 2010 m. ir brrruuuum nedarau, nebent trumpai gaunasi lenkimo metu.