Čia straipsniukas tikriausiai ne apie kažkokią šviesos diodų matricą, bet labiau apie vieną iš technologijų kurią naudoju kai reikia padaryti “reverse engineering”.
Labai dažnai kokie nors senesni prietaisai ar šiuolaikinė Kiniška elektronika neturi jokios dokumentacijos. Matyt arba duomenys labai seni arba Kinai per savo bjaurų charakterį neviešina informacijos. Tačiau kartais norisi pasinaudoti esamais blokais, elementais ar prietaisais. Tačiau kaip? Informacijos nulis!
Pirmiausia apžiūrim ir nustatom kur yra žemė ir kur maitinimas. Pagal žinomas detales pabandom atspėti kiek voltų įtampos reikia paduoti. Visada naudojam kiek galima mažiau ir ribojam srovę. Vėliau bandom atspėti kur yra įėjimai, o kur išėjimai. O toliau prasideda mistika ir “метод научного тыка”.
Gyvas pavyzdys. “Berniukai” iš sandėlio parūpino kažkokią raudonų šviesos diodų matricų bloką. Jis atrodo taip, tiesa jis dar nešvietė. Tai 64 x 16 LED matrica iš Taito Corporation kažkokio žaidimų automato. Beja, ši firma sukūrė klasikinius Space Invaders. 🙂

Kiek pasinagrinėjus buvo nustatyta, kad visa matrica naudoja 5V matinimą. Tai buvo nustatyta pastebėjus, kad prie pagrindinių Vcc it GND laidų pajungta mikroschemos MC74HC04AN, AM26LS32, TD62C962 ir t.t. Jų maitinimų artimiausias standartinis bendras vardiklis- 5V.
Valdymas pajungtas prie jungties prie kurios prilituotos dvi 26LS32. Tai RS485 lygio keitikliai. Pagal PCB matosi, kad naudojami 8 laidininkai ir visi eina į matricą. Iš matricos signalų nerasta.
Bandant ieškoti Toshibos TD62C962LF mikroschemos aprašo nieko gero nerasta. Tik nustatyta, kad panašios mikroschemos naudojamos printerių termo galvom, keliems LED draiveriams. Bet nieko konkretaus.
Takelių treisinimas privedė, kad pora valdymo signalų eina tik į MC74HC161 (4-bit binary counter) ir MC74HC4514 (4-to-16 line decoder/demultiplexer) čipus. Tai kažkas panašaus į matricos eilučių skaitliuką ir dekoderį. Taip atsirado pradinė informacija. Tačiau likę 6 laidai sulindo į Tošibos krakajobą…

O štai čia išlenda “reverse engineeringas” pagal “метод научного тыка”. Rusiškai nesuprantantiems ar tiems kurie nežino šio išsireiškimo: spaudžiojimas bet kur ir laukiant kažkokio rezultato.
Šiam reikalui galima pasinaudoti paprasčiausius perjungiklius (bent jau pradžiai). Tačiau žymiai įdomiau (ir paskutiniuose etapuose patogiau) pasinaudoti ką nors protingesnio. Tam tinka personalinis kompiuteris, mikrokontroleris arba CPLD/FPGA. Visi metodai turi savo pliusų ir minusų. Šiam konkrečiam projektui pasirinkau FPGA dev boardą, nes pirmiausia čia viskas sumontuota ir yra mygtukai, o antriausia- esamas softas labai galingas ir lankstus. Ypač padeda simuliacijos ir diagramų paišymas. Dar vienas FPGA pliusas, kad signalų greitis nėra ribojamas kompo ar MCU našumu. Čia dešimtys megahercų yra visiškas niekutis. Continue reading →













– nemeluoju. Akims tikrai kenkia.












