Šiaip viskas prasidėjo dėl LCD ekraniuko… išlupau iš kažkokio analizės aparato ISA plokštės pavidalo kompiuteriuką. Pats kompas tai 386 lygio aparatas su 4Mb on-board atminties ir 16Mb DiskOnChip “kietu disku” (su prancūziška MSDOS). Plokštė turi integruota VGA/LCD kontrolerį ir aišku prie jos jungiasi nedidukas spalvotas VGA LCD monitorius.

(Didelė fotkė pasidžiaugimui)

Šiaip kompiukas turi keturis RS232 COM portus, viena LPT portą, vieną IDE pajungimą, vieną FDD, PS2. Procesorius kažkoks ALI M6117C (386SX-40MHz analogas). Yra jungtis atminties išplėtimui, tačiau šiuo metu aš tokios senoviškos atminties neturiu.
Taip pat yra ISA slotas kuris jungiasi į tokį ISA backplane. Čia dar turiu dvi plokštes visokiausiu ADC ir motoriukų bei rėlių valdymo kontrolerių. Tačiau juos atburti būtų sunkoka- tai kažkoks “custom” sprendimas.
Šiaip, kas domisi, pilnas pavadinimas: SBC-357/4M 386CPU CARD REV.A1

Plokštei maitinti užtenka tik 5V, tačiau LCD pašvietimas nori 12V. Net nežinau ką su ją daryti, gal irašyti DOOM ir padaryti žaidimo automatą? 🙂

Labai paprastas būdas atsipalaiduoti, iškrauti nervinės energijos perteklių ir tuo pat metu susikurti unikalaus dizaino notebuką. Tiesiog “pimp my notebook” instrukcijos:

Rekomenduoju tą patį atlikti su savo kompais, nes kompas tai velnio išmislas! 🙂

Šį straipsniuką prašė parašyti “Miltukų Meistras”.
Jei netyčia nusipirkot išorinį LG slim DVD RW įrenginį (GSA-E50L, HL Data Storage Inc. Hitachi-LG) ir staiga jis nustojo veikti ir baigėsi garantinis, nepulkit į paniką. Gal tai tipinis šio modelio gedimas- tikriausiai programinė problema.

Paciento simptomai: įjungus maitinimą užsidega žalias šviesos diodas. Tačiau kompas nemato jokio įrenginio ant USB laido. Taip pat neveikia atsidarymo mygtukas.
Remontas labai paprastas- naudodami mažą kryžminį atsuktuvą atsukam 6 varžtus. Atsidarom dėžutę. Viduje atsukam dar vieną varžtelį ir atlaisvinam patį DVD-RW įrenginį. Turim rankose turėti nedidelę spausdintą plokštę (PCB) ir patį DVDRW. Dabar pats remonto metodas. Įjungiam į kompą USB laidą (įšorinio maitblokio nereikia) ir veikiančiam aparate atjungiam ir vėl prijungiam jungtį tarp PCB ir DVDROM. Po šio eksperimento turi pradėti mirksėti šviesos diodas ir viduje įrenginio sušvisti lazeris ir sujudėti galva.
Viską gražiai susukam atgal ir sėkmingai naudojam aparačiuką. 🙂

Žingeidiems- ardydami aparatą atkreipkit dėmesi į keistą kondensatorių kuris pavadintas “Energy storage, 5V 0.5F”. Tas stebūklas padarytas iš dviejų faradinių kondesnatorių po 2.5V sujungtu nuosekliai. Šis kondikas pajungtas tiesiogiai prie 5V šynos. Tikriausiai kaupią energiją įrašymo metu- taip galima naudoti žymiai mažesnio galingumo maitblokį ar netgi naudotis tik USB laido maitinimu.

Krovė “berniukai” šiukšles ir iškrito pora nestandartinių PCI plokštelių. Kaip čia jas nepanagrinėjus… Tai daug kur reklamuojami daiGčiukai kurie “saugo nuo bet kokių virusų, nereikia net antiviruso, vienu mygtuko paspaudimu atstato net suformatuotą diską ir panašiai”. Jie labai pigiai pardavinėjami eBay ir net reklamuojami solidžiuose leidiniuose ir panašiai. Aš kaip visiškai nepriklausomas kritikuotojas, nutariau įnešti kiek aiškumo į šią dumbliną sistemą…
Mano nagrinėjamas modelis Lenten REBORN Patent 0955596 (neaišku kieno patentas, matyt kitaicų).

Va taip atrodo toks plokštės:

Viena plokštelė su visais lipdukais. Kita kiek aplupinėta, kad pažiūrėti kas per čipai.

Ant plokštelės trys čipai: PCI bridžas, OTP ROMas su 64 kilobaitais atminties (įrašomas vieną karta fabrike) ir ATC 93LC46 (vienas kilobaitas serial eprom programos konfiguracijai palaikyti). Be draiverių, Windows XP mato šią plokštę kaip LAN plokštę.

Todėl ją galima paleisti kaip BOOT FROM LAN. Va, mano testinio kompo BIOSo pasirinkimas paspaudus “SELECT BOOT DEVICE”

Matosi, kad kompe dvi tinklo plokštės- viena tikra (Intel), kita su trumpu pavadinimu “U”. Jei normaliai krauni kompa, trumpai išlenda užrašas, kad spauskit klavišų kombinaciją, kad iškviesti konfiguraciją. Klavišus nuspaudus išlenda va toks ekraniukas:

Toliau eksperimentai užlūžo, nes plokštelė lygtai pritaikyta tik Win98 (nors gamintojas dievagojasi kad tinka bet kam, net ir linuxui) o ir dar, kad pareikalavo DRAIVERIUS (ir softą) SURAŠYTI Į FLOPIKĄ. BL$%^ iš kur aš gausiu 21 amžiuje aš tą FD įreginį ir dar veikiančią disketę.

Pamintijus smegeniais, sugalvojau viso šito “aparato” veikimo principą. Tai kastruota tinklo plokštė- juk daug tinklo plokščių palaiko sistemos užkurimą iš tinklo ir tam tikslui naudojamas specialus softas iš ROM mikroschemos. O čia kiniečiai į tą ROM mikroschemą įrašė nedidelį softą kuris leidžia užkurti kompa be boot sektoriaus iš kieto disko. Instaliavimo metu, formatuojami kieti diskai ir išskiriama disko particija (skirsnis) kuriame ir bus saugoma rezervinė duomenų kopija. Jei reikia išsaugoti VISĄ 1000Gb diską, tai reikės DAR VIENO 1000Gb disko…
Visą šitą veiksmą gali atlikti ir CD diskelis ar USB pirsčiukas jei kompas sugeba iš jo užsikurti (boot). O softo šiam reikalui tikrai yra pilna (rodos acronis tą daro). Reklamoje parašyta, kad labai krutas reikalas visokiom firmom ir panašiai… nu ką aš žinau, aš apsauga daryčiau kitaip. O ir backupą nelaikyčiau tame pat diske. Gal net padaryčiau “system restore” iš kokio backup serverio per tinklą.
Taigi, kokio mykolo reikia mokėti pinigus, pirkti papildomą hardwarą, kaišioti į kartais labai reikalingus PCI lizdus? Ogi šiaip sau. Kad kiniečiai būtų laimingi. Priskiriu šį “devaisą” prie beveik lochatronų. Negaliu pavadinti grynu lochatronu, nes šitas aparatas veikia. Tik jo funkcijos pasiekiamos ir be šito hardwaro. Užtat kaip gražiai aprašyta: “Yes (True 32 bits kernel technology. Support UDMA 66/100)” (indomu kur čia figuruoja tie DMA66 ir 32 bit kernel).

Šiaip kilo mintis tokia piktybinė- parašyti koki nervuojantį softą ir įkelti į tą mikroschemą. Pvz. kad kas 256 bootą kompas neužsikrautu, o ant ekrano parašytu- “gal parūkom žolę? :)”

Vienas mano straipsniukas apie LCD remontą labai populiarus. Ir labai pasikartoja kai kurie klausimai. Kad palengvinti diagnostiką, pabandysiu aprašyti su iliustracijom kai kuriuos LCD monitorių gedimus. Straipsnį manau pildysiu, nes per trumpą laiką labai sunku surinkti visų tipinių gedimų iliustracijas.

Gedimai:

Tipinis matricos gedimas- horizontalus ar vertikalus plonas brukšnys. Kartais jis būna spalvotas. Jei mechaniškai paspaudus defektas neišnyksta tai matricai mirtis. Remontas- nauja matrica.

Kadangi straipsnyje gana daug vaizdinės ir video medžiagos, kad perskaityti visą straipsnį, reikia nuspausti nuorodą: Continue reading →

Toks gana įdomus užsiėmimas yra WLAN tinklų paieška. Jau seniau, prieš metus, rašiau, kad su kažkokiu delninuku gaudžiau signalus pakeliui į darbą. Dabar užėjo noras kiek patobulinti delninuką, kad geriau imtu bevielio ryšio (WLAN) signalus. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo vėl surastas delninukas su ganėtinai sveiku akumuliatorium. O ir darbo kieme vėl buvo pastebėtas nekoduotas internetas. Tačiau signalas buvo silpnokas ir nemokamai naršyti internetą buvo galima tik viduryje kiemo, su pakeltu delninuku.

Tada nusprendžiau patobulinti WLNA imtuvą- padaryti išorinę anteną. Antenu turime daug, pigtailus išlupom iš kažkokių nereikalingų linksys WET11 prietaisų (viduje PCMCIA WLAN kortelė).
Iš delninuko išmečiau lazerinį barkodų skaitytuvą, o jo vietoje, prie gražios auksuotos plokštės prilitavau SMA lizdą. Pigtailo galą prilitavau prie tinklo plokštės (ten viduje Agere Systems, dabar LSI, CF tinklo plokštė). Gavosi va tokis agregatas:

Nuotraukoje du delninukai, vienas kontrolinis, kitas su išorine antena. Kaip atgrubnagiui gavosi visai gražiai. Pakeliui sužinojau, kad CF kortelę galima ikišti aukštyn kojom, ir tada ji neveikia 🙂

O šioje nuotraukoje originali WiFi antena iš delninuko.

Aktyvioji dalis tai tas skardelės galiukas. Visa skarda pakišta prie pat aliumininio LCD ekrano kronšteino. O PDA korpusas metalizuotas! Nelabai ir supratau, kaip ten tas bevielis ir veikė (tiesa pasakius ji biški veikia ir visai be antenos).

Viename namo gale paleidau Linksys access pointą, o signala matavau kitame gale, per kelias sienas ir panašiai.

Jei tikėti skaičiukais, signalo lygis smarkiai pakilo. Nesigylinau kokiais ten vienetais ir ar teisingai ten rašo. Tikriausiai kokiais santykiniais vienetais (dB). Kas neįžiūri skaičiuku, tai va perrašau duomenis:

Delninukas su vidine antena: SNR= 10, Signal= -85dB, Noise= -95dB.
Delninukas su išorine antena: SNR=26, Signal= -69dB, Noise= -95dB.

Praktiškai antenos gerumas pasireiškė tuo, kad kieme pagavau dvigubai daugiau bevielių tinklų.

Tikriausiai daugelis matė ultragarsinius oro drėkintuvus. Jų veikimo principas labai paprastas- vanduo, ventiliatoriukas, ultragarsinis elementas kuris taško vandenį. Atvežė keletą aparatų kurie neveikė- ar tai Philips ar tai Moulinex firmos. Tokie balti, cilindro formos. Viso aparato nuotraukos neturiu, nes sudaužiau su plaktuku- reikėjo tik pjezo elemento. O poto sugalvojau, kad reikia prigriebti ir elektroniką.
Taigi, vandens talpa, kažkoks sifonas kad palaikyti reikiamą vandens lygį, apsauginis išjungėjas. Išorėje pora šviesos diodų ir galingumo rankenėlė.
Ora pučia “turbininis” kompų ventiliatorius- jie pasižymi tyliu darbu ir geru oro srautu.
Apžiūrėjau elektronikos plokštę ir radau keletą gedimų- susitrumpinę nuo drėgmės takeliai. Juos išvaliau, užtrumpinau apsauginį jungtuką ir pajungiai prie laboratorinio maitblokio. Aparatui reikia apie 40V įtampos prie max 1A. Bent jau panašūs parametrai užrašyti ant transformatoriaus, o ir saugiklis buvo 1.5A.

Va elektronikos fotkė:

Matosi vandens bangelės ant ultragarsinio elemento- aparatas paleistas maža galia.

Toliau spauskit ant nuorodos, bus daugiau paveikslėlių ir schemų: Continue reading →