Nu jei norim susikurti “savo” DVD/MP3/DivX/Xvid grotuvą, tai tereikia nusikurti savo dėžę, paimti pigų +-12, 5 ir 3.3V maitinimo šaltinį, bet kokį DVD lazeriuką ir paprastutę pagrindinę plokštę su MTK1389 čipų. Poto tereikia užsisakyti firmwarę iš MediaTek firmelės ir įvesti savo logotipą. Štai ir viskas. Būtent taip yra pagamintas VIDO D403 DIVX grotuvas. Pagrindinė plokštė turi užrašą: MTK1389 DVD KHM280/310/HD60 rev.1.0 2004.05.18

Kadangi baigėsi garantinis laikotarpis tai aš nutariau biški apmažinti aukšto tono cypimą garsiakalbiuose ir kažkaip patiesinti titrus. Jie buvo kažkokie paplauke. Buvo įtartas maitinimo šaltinis. Taigi atlikom kelias modifikacijas. Pakeičiau 1000μF x 10V kondiką 3300μF x 6.3V ant 5V maitinimo linijos. Taip pat padidinau talpą ir ant 12V linijos. Taip pat ant maitinimo linijų, kur buvo galima priklijavau mažiukus (47μ ir 10μ) tantalinius kondensatorius. Taipogi, kadangi turiu didelę feritinių žiedų kolekciją, tai ant maitinimo laido uždėjau feritus.

Garso cypimas sumažėjo apie 50%, o grafika pasidarė žymiai tiesesnė. Taip pat rodos dingo keistas noras savarankiškai nustoti groti ir atsidaryti stalčių. Vienas tik pastebėjimas- 3300μF kondensatorius šyla. Tai reiškia, kad 5V grandinė dar ne pilnai sutvarkyta. Šiaip mastau, kad maitinimo šaltinis yra kiek silpnokas šiam įrenginiui.

Ankstesnėje schemoje temperatūra momentaliai įjungia ventiliatorių. Nėra jokio reguliavimo. Tereikia įdėti vieną rezistorių (R5):

Kol reguliuojat savo schemos jautrumą, pravartu vietoje rezistoriaus R5 įlituoti kintamą rezistorių. Jo varžą turi būti apie 200K … 1M. Po parinkimo, išmatuojam jo varžą ir įlituojam paprastą rezistorių su atitinkama varža.

Neužmirškit pridėti kondensatorių netoli mikroschemos įėjimų. Schema ganėtinai jautri ir įvairūs trūkdžiai priverčia suktis ventiliatorių.

Ši maža senesnės schemos modifikacija paverčia ją jautria šilumai.

Pagrindinis skirtumas nuo ankstesnės schemos yra ta, kad aš panaudojau NTC termorezistorių prijungta prie klaidų komparatoriaus įėjimo. Rezistoriai R3 ir R4 turi būti lygūs ar bent jau panašūs. Tai palengvina temperatūros nustatymą. Tiksliau keičiant rezistorių santykį galima keisti prietaiso jautrumą. Kadangi šiuo metu po ranka aš turiu tik vieną kintamą rezistorių, tai aš išmontavau ventiliatoriaus greičio reguliavimą.

toliau …

Tai paprasčiausia ir labiausiai supaprastinta ventiliatoriaus greičio reguliavimo schema. Detalių nominalai nėra labai kritiški- juos galima kaitalioti sveiko proto ribose. Visos detalės randamos senuose kompų maitblokiuose.

Pati schema:

R1-~10K, R2-~100K, C1- 0.01μF, mikroschema- TL494, KA7500. Būtų labai gerai įdėti elektrolitinį kondensatorių tarp Vcc ir GND prie pat mikroschemos.

Su R2 potenciometru keičiam ventiliatoriaus apsukų greitį.

Šita schema veikia impulsiniu režimu- kinta impulso plotis. Kodėl PWM? (kintamo pločio impulsu moduliavimas)

Pagrindinis pliusas: Beveik jokios šilumos. Jokių nuostolių- schema veikia be radiatorių.

Pagrindinis minusas: Kadangi impulsinis maitinimas, tai negalima nuskaityti apsukų skaičiaus. Apsukų ir sustojimo detektavimas gali būti klaidingas ar netgi neįmanomas.

Schema visiškai supaprastinta. Taigi gali neveikti su kai kuriais ventiliatoriais. Mano testuotoje schemoje panaudojau ventiliatorių iš seno kompo maitblokio (DC12V, 0.14A, brushless).TL494 (ar analogo) išėjimo srovė gali būti nuo 2x200mA iki 2x500mA (priklauso nuo mikroschemos gamintojo). Ventiliatoriaus darbo srovė tūri būti mažesnė negu mikroschemos leistina išėjimo srovė.

toliau …

Kiekvienoje schemoje būna kondensatoriai, dažnai kondensatorius išsilituojame iš senų schemų. Kaip nustatyti jų talpas? Aišku yra standartai, bet ne visada gamintojai laikosi jų. Kondensatorių talpa matuojama faradais, bet faradas yra labai didelė reikšmė. Todėl naudojama farado dalys, kurios pagal seną dešimtainę sistemą turi savo pavadinimus: mili (m, *10-3), mikro (μ, u, *10-6), nano (n, *10-9), piko (p, *10-12).

Man pačiam labai sunku atmintinai versti nano faradus į mikro ar piko faradus. Todėl dažnai naudojų tokį paveiksliuką. Mintyse reikiamoje vietoje įrašom kondensatoriaus vertę ir galim perskaityti kitais matavimo vienetais:

Standartas sako, kad jei ant kondiko tik du skaičiai, tai reikšmė nurodyta pikofaradais (47 = 47pF), jei trys skaičiai, tai du reikšminiai skaičiai ir daugiklis arba nulių kiekis (472 = 4700pF). Bet būna visaip…

O dabar pažiūrim į kondensatorių skanūs:

Viršutinėje eilėje SMD tantaliniai kondensatoriai. Jie tikrai nebus pikofaradiniai 🙂 , todėl dviejų skaičių žymėjimas yra mikrofaradai. Ant kai kurių ir būna pavaizduota mju raidė- μ. Antroje eilėje tik viena anomalija. Gamintojas kažkodėl talpą parašė mikrofaradais- .0033 , pradinio nulio taip pat neparašė.

Va čia tas pats minėtas tantalas su mju raide ir standartiniai užrašai.

O čia jau seni “europietiški”, rodos Siemens gamybos kondensatoriai. n- raidė rodo, kad vertė nurodyta nanofaradais. O dešinėje be raidelės, ir talpa pikais.

O čia, viršuje apsauginis kondensatorius (X Y klasės), vienoje pusėje daug sertifikatų, o užrašas toks mažyčiukas. O apačioje kondensatoriai iš ATX maitblokų. Abu vienodo laikotarpio, vienodos vertės, tik skirtingų kiniečių gamybos.

Dar būna SMD kondensatoriai, kurių parametrus gudragalviai kapitalistai užkodavo raidėmis. Pvz. AA7 ar GW6… Pirma raidė Darbinė įtampa, antras raidė- talpos skaičius, trečias simbolis- talpos daugiklis. Dar būna toks iškrypimas, kad pirmas, įtampos simbolis, turi irgi daugiklį. Todėl va jums lentutė:

Va čia mažiukas kondikas “J6” – 2.2μF, ką ir parodė testeriukas (talpos matuoklis).

O geriausiai tai turėti testerį kuris matuoją talpą ir pasitikrinti. Ypač jei nusprendėt žaisti su SMD kondikais.

Galimos schemos pakartojimui: su PIC procesoriuku, LC matuoklis su kitu PICu, talpos matuoklis su Atmel mega (ATMEGA8, ATMEGA16) su kalibravimu.

Kaip rašiau kitoje žinutėje, gavom senoviškos japoniškos technikos. Penktadienį atidariau prietaisą ir išlupau maitinimo šaltinį. Ten radom keletą lempučių:

Viena 6AS7 pakaitinta, o kita visiškai nauja. Taipat ten buvo 5AR4 ir 12AX7 lempos. Maitinimo šaltinis buvo remontuotas apie 1984 metus (bent jau detalės to meto panaudotos) ir viena diodų lempa pakeista silicio diodais. Taip pat išlupau keletą gražių ir didelių droselių 10H @ 100 ir 250mA. Taip pat labai geri tranformatoriais, tik gaila skirti Japonijos tinklui- 100V ir 60Hz.

Atvyko didelė dėžė visokios senos technikos ir viduje radau remontinį komplektą kažkokiam užsieniniam moksliniam prietaisui. Pagal dokumentus, prekės atvyko į tarybų sąjungą apie 1977 metais. Daugelis lempų pagamintos 1966 metais. Dabar tokios lempos naudojamos “krūtiems” lempiniams garso stiprintuvams.

Lempų sąrašas:
(modelis, gamintojas, kiekis)

Su dėžutėm:
T66G, Toshiba, 10
12AX7, Matsushita, 30
6CA7, Matsushita, 6
12AF6, Ten, 6
6AL5, Toshiba, 19
12BH7, Toshiba, 10
GRA3, Toshiba, 4
5AR4, Matsushita, 9
6AN8, Matsushita, 9
VR150,, 4
5651,, 3
6N015, Apollo,5
CD25,Rodan,5
6V6GT,Toshiba,5
6BQ5, Matsushita,4
6V6,Ten,4
6DJ8,Matsushita,4
6AU6,Ten,5
12AU7,Ten,3
6X4,Ten,1
12AU6,Nec,2
12AT7,Nec,1
12AX7,Ten,4
6RA5,Nec,2
B-300G,Nec,1
ECF82,Tesla,2
12BH7A,Ten,9

Palaidos:
12AX7, Ten, 25
12AU7, Ten, 14
ECC83, Telefunken,1
Rusiškos: 6N1P-E, 6N2P

Kažkaip taip jau gavosi, kad mano windows desktope nebeužtenka vietos. Ypač, kai redaguoju filmus, paišau paveiksliukus ar kažką programuoju. Mano kompe esanti integruota i915 video plokštė kažkodėl nebendravo su paprastom PCI video plokštėm. O AGP lizdo nėra. Taigi, buvau priverstas įsigyti PCIe plokštę. Pagrindinis kriterijus įsigyjant plokštę buvo tyla ir galimybė pasijungti du monitorius. Taigi nusipirkau ATI produktą su heat pipe. Heat pipe arba šilumos vamzdis, tai toks gana keistas daikčiukas kuris leidžia labai greitai pernešti gana didelius šilumos kiekius.

Radeon X700, 256MB, heat pipe, be ventiliatorių.

Plokštė pasileido be problemų, tik kiek neramina toks debilnas lamerių dizaino elementas pritvirtintas prie radiatoriaus- tokia skardelė vaizduojanti kažkokias liepsnas. Ji labai arti kitos plokštės. Windozė, po perkrovimo, kažkodėl sukeitė monitorius vietomis, bet perkonfiguravus per naujo, rodos viskas susitatė į savo vietas. Dabar ant desktopo yra daugiau vietos:

Du monitoriai ant stalo