Category Archives: Betkas

Neutrali žinutė

Ateini taip vakare prie kompo, o pagrindinis “pornografijos” diskas cypia, čirškia ir labai lėtai skaito. SMARTas su Victoria HDD rodo viską normos ribose. O štai kopijuojant šio blogo paveikslėlių backupą į kitą diską, kompas čirpia kaip rujojanti papūgėlė ir skaitymo greitis mažiau nei 500kb per sekundę. Supanikavau- ten ~800Gb reikalingų ir nereikalingų failų ir gerybių… Backupas užtruko visą naktį…

neutrali fotke

Perkrovus kompą ir pradėjus testą jokių defektų ir papūgėlių nerasta- diskas stabiliai rodo 80M/s sekvencinio skaitymo greitį ir visai normaliai dirba random ir butterfly režime. Taip ir nesupratau kas atsitiko… užtat turiu pilną backupą.

Pasiklausykime tą progą Korpiklaani dainų… 🙂 ir garsiai.

Rentgeno lemputė

Lygtai pardavė “mūsų” polikliniką tai atėjo įsakymas “pagaliau sutvarkyti tą bardaką”. Betvarkant rentgeno kabinetą, elektros spintoje radom naują, nenaudotą lemputę:

X-ray rentgeno lempa

Jei jos būna ilgiau naudotos, tai stiklas pageltonuoja (taip manau), o anodas išdyla. Šios lemputės stiklas “baltas”, o anodas lygus. Kur turi trenktis elektronai netgi poliruotas. Tai lemputė 20-50БД22-150, tai paprašyta ant stiklo. Guolis dar gerulis, anodas lengvai sukinėjasi ir nebarška. Labai panašu kad tai NOS lempa. Jos techninės charakteristikos rusiškai:

Рентгеновская трубка 20-50БД22-150:
Размеры (фокус) пятна (мм): 1,0 и 2,0
Мощность (кВт): 20,0 и 50,0
Диаметр мишени (мм): 100мм
Угол мишени: 17°
Теплоемкость мишени (кДж): 120
Частота вращения анода (Гц): 50
Напряжение накала (В): 7,8 и 13,5
Ток накала (А): 7,0 и 8,5
Макс. длина колбы (мм): 290
Диам. колбы (мм): 140
Исполнение: с вращающимся анодом

Nesuprantantiems rusiškai, tai reikia kad jūsų namų skaitiklis laikytu maždaug nuo 20 iki 50 kW. Čia neskaitant trafo nuotolių. Beja, trafuką kurį laiką dar turėsim, kol sugalvos kur suliurlinti alyvą. 🙂

Namų sąlygom jos nepaleisi, galios didelės. O ir pati lempa turi būti panardinta į alyvą, o jos anodo pimpalas įkištas į variklio statorių. Kitai volframinis anodas išsilydys ir lempa suges. Namų sąlygom tokią lempą jungia tik ekstremalai. O aš galiu pajungti tik kaitinimo grandinę:

X-ray rentgeno lempa
Ji šviečia baltai. Ne taip, kaip radio lempose, kur kaista iki raudonumo. Čia šviečia baltai nors aš maitinau tik 6.3V įtampa.

X-ray rentgeno lempa
Lempos katodas dviejų dalių. Todėl ir galimi du rentgeno spindulio dydžiai, galingumai ir t.t. matyt kai reikia peršviesti ką nors storiau naudoja vienokią konfiguraciją, o kai tiksliau, kitokią…

Kondikas

Tai pats mažiausias kondikas kurį radau pastotėje… sunkus rupužė. Ir kiek senokas, anot paso lentelės- 1983 metų gamybos. Paskutinius 20 metų stovėjo nenaudojamas. Norėtusi kaip ir panaudoti…

Kondikas
Čia užrašas nurašytas nuo paso lentelės. Testeris parodė kiek daugiau nei 200uF tarp gnybtų. Varža rodė begalinę visom kryptim. Pajungiau laidelius, nusispjoviau per kairį petį ir jungiau į rozetę:

Kondikas
Kaip ir normaliai. Nelabai nuplaukė nuo teorinių, o beto mano mieruoklis prie tokių srovių gali duoti ir didesnę paklaidą. Kiek neramina tie 70W. Ar tai prietaiso paklaida ar čia tikrai jis tiek siurbia. Jei siurbia, tai man atrodo per daug, tai gali rodyti izoliacijos pažeidimą. Dabar reikia surasti normalią dėžutę ir jungti darbe prie vieno tokio motoriuko… 🙂

AWG, mm2 ir šūdini kabeliai

Senesnėje žinutėje matėsi, kad mano eksperimento metu labai krenta įtampa. Tai įvyko dėl to, kad eksperimentas buvo daromas ilgo kabelio gale, o ir sujungimai buvo atlikti paprasto kompinio kabelio gabalais. Norėdamas pabaigti prietaisą, puoliau ieškoti tinkamo laido… o čia prasidėjo problemos. Visi kompiniai kabeliai atrodo panašiai.

awg mm2 making shit cables
Iš kairės į dešinę: 2.5 kvadrato lankstus kabelis, dulkių siurblio kabelis, gaidiškas kompo kabelis ir kiek senesnis amerikoniškas kompo kabelis.

Aš eksperimentavau su dulkių siurblio kabeliu. Jis visai padorus, tik labai ilgas. Laidas turi žymėjimas “2×1.0mm2”. Nutariau pakeisti kabelį. Pirmas kabelis papuolė pats gaidiškiausias. Ant kištuko parašyta 6-10A, 250V. Ant pačio laido-18AWGx3C. AWG- tai American Wire Gauge, amerikoniškas laido storio standartas. AWG18= 1.024mm diametras ir 0.823 kvadratiniai milimetrai. Pagal foto tai nelabai…

Kitas laidas- kiek senesnis amerikoniško kištuko kabelis. Tas pats AWG18. Kabelis kiek storesnis, o kad rimčiau atrodytu kabelyje įleistas sintetinis šniūras. Bent jau ką nors galima pakarti ant tokio laido…

Teko atsisakyti ir naudoti standartizuotą laidą…

O dabar eksperimentas:
awg mm2 making shit cables

Matuojamas laidelis susukamas, kad vijos gražiai susidėliotu. Poto suspaudžiamas slankmačiu ir atleidžiamas. Taip gaunam kažkokį santykinį diametrą.

Laido plotas tai pi r kvadratu.


D:0.65; R:0.325; S:0.332
D:1.14; R:0.57; S:1.021
D:1.36; R:0.68; S:1.453
D:2.23; R:1.115; S:3.906? Čia klaida, D:~1.85; R:0.925; S:2.688

Skaičiai visiškai netikslūs. Labai sunku matuoti daugiagyslio kabelio diametrą, o ir gyslelės turi oro tarpelius. Bet bendras vaizdas susidaro: kinai žiauriai taupo. Per plonąjį kabelį 6-10A leisti nevertėtų… 🙂 Baltasis, amerikoniškas kabelis bent jau nemelavo- ten tikrai panšu AWG18. Ant to kabelio išliko lipdukas-sertifikatas:

CSA sertifikatas

Lygtai Kanados sertifikatas: CSA, S12, LL78431, Cord Set Cordon Amovible, 10AMP, 125V, 1250W, S-9-3, THAI WONDERFUL.

Galvojat čia baisiausi variantai? Otai-ir-ne. Istorijoje buvo užfiksuotas faktas, kai kompo maitinimo kabelis… lipo prie magneto. Vidinės (!) gyslos buvo geležinės, tik pavariuotos… Ir nelabai storos. Kaip toks kabelis turėjo kaisti prie apkrovos? Deja to baisuoklio nebeturiu- iškarto atsikračiau, kad netyčia nepapultu kur nors ir nepridarytu bėdos.

AVR: elektros galios matuoklis

Šiaip, ADE7758 mikroschemą turėjau iš labai senų laikų. Kai ka tik jas pagamino Analog Devices. Ją man atsiuntė kaip pavyzdį, tačiau niekaip neprisiruošiau ką nors su ja daryti. Eksperimentui paskatino partija blogų elektros skaitiklių, kurius išardęs radau tą pačia mikroschemą. Skaitliukų MCU buvo kažkokie egzotiški, todėl viską perdariau ant man žinomų ir turimų ATMEGA16. Daugelis detalių ir didžioji dalis schemotechnikos (ypač analoginė dalis) nukopijuota iš donorinio skaitiklio. O toliau viska standartiškai:

ADE7758 skaitliukas
Kiek didesnis LCD ekranas, maitblokiukas, optinė jungtis.

ADE7758 skaitliukas
Ekraniukas rodo tik vienos fazės duomenis, nes tik viena ir pajungta. Čia viskas paprastai: voltai, amperai, hercai; antra eilutė: vatai, voltamperai, varai. Pirmos eilutės duomenys kiek matematiškai apdoroti, kad bent jau panašūs skaičiai matytusi. Tuo tarpu antrojoje eilutėje duomenys tiesiai iš ADE7758 mikroschemos registrų.

ADE7758 skaitliukas
Prieš tai nuotraukoje matėsi mėlynas srovės transformatorius, o šioje nuotraukoje matosi įtampos daliklis- virtinė 75k 1206 korpuso rezistorių. Dar ant plokštės pastačiau 24C128 mikroschemą (gal prireiks), galingą mosfetą (gal reikės ką junginėti- dabar junginėja LCD ekrano apšvietimą), paprastas indikacinis LEDas bei optinė jungtis.

Programinė įranga dar labai pirminėje stadijoje, o ADE mikroschema niekaip nekalibruota. Praktiškai ir teoriškai duomenys rodo pieno riebumą. Nelabai teisingai veikia slankiojo kablelio ir šiaip didelių skaičių (24 bitai) ženklai ir matematika. Dar yra kažkokios problemos- kartais ADE mikroschema užsigliučina ir rodo visiškas nesamones. Ir kas durniausia, neklauso software reset komandos. Negaliu pasakyti ar tai schemos ar softo problemos. Tai pat negalima atmesti, kad pati ADE gali būti brokuota- juk kažkodėl skaitliukas buvo išmestas.

Surinkti keli rezultatai ir apdoroti su Libreoffice programulka:
ADE7758 skaitliukas
Absoliučios šio grafiko reikšmės nieko nereiškia. Tačiau matosi, kad sistema veikia. Grafikas prasideda nuo pirmojo piko- čia įjungiu termoklijų pistoleta. Tai grynai aktyvinė apkrova ir matosi, kad kai tik pradeda kaisti, srovė krenta. Tai patvirtino ir ampermetras. Sekanti grafiko dalis- įjungiu savo PCB gamybos UV švitinimo dėžę. Ten stovi kelios įvairios dujų išlydžio lempos su paprastais droseliniais balastais. Matome, kad mėlynas vatų grafikas žymiai žemiau ir kad atsirado naujas geltonas VARų grafikas. Kaip ir teisingai?

Papildomas žalias grafikas tai paprasčiausiai sudaugintos U ir I reikšmės.

Tai labai labai žalias projektas, todėl tiek SCH, tiek PCB ir net source code failai atsiras vėliau čia ar naujam straipsnyje. Kol kas tiek. Tikėkimės, kad “užsidegimas” nenuslobs ir pabaigsim šį projektą.

Pradinio varianto galios matuoklio schema, PCB/SCH Eagle failai, source code, hex

Pratesimas >> Part 2.

Greitukas: USB perėjimas į COM/RS232

Kažkur dingo mano perėjimas iš USB į paprastą nuoseklų ryši (COM, RS232 TTL lygio ir panašiai). Kažkur nunešiau, padėjau į kitą vietą… nerandu. Gerai, kad šiais laikais tokį kabelį pasidaryti nėra didelė problema. O ir šiaip, reikalingas įrankis- galima flašinti kokius užlenktus DVD grotuvus ar debuginti savo MCU projektą. Ir nereikia naudotis COM portu bei vargti su RS232 lygių suderinimu. Mums reikia turguje, šiukšlyne, stalčiuje ar net elektronikos prekių parduotuvėje nusipirkti (gauti) senoviško mobiliako senovišką laidą. Kad ir tokį:

USB2COM
Čia šiaip du laidai.

Nukerpam mobilaus telefono jungties galą. Virvėlaidyje (geras žodis, prisiminiau, tai ir parašiau) randame keturius laidelius. Čia raudonas, juodas, baltas ir šarvas. Nesitikim jokios logikos spalvose, nes čia pridėjo savo rankas kinai. Gal kiek galime pasitikėti, kad šarvinis laidas bus žemė. Tai lengvai pasitikrina ir su testeriu. Toliau susirandam maitinimą (+5V). Čia vėl mums padės testeris. Šiame kabelyje tai baltas laidelis. Lieka du laideliai (raudonas ir juodas) tai duomenų perdavimas ir priėmimas. TXD ir RXD.
Sujungus šiuos laidelius tarpusavyje, suinstaliavus kabelio draiverius (čia Prolific USB-to-Serial Comm Port, VID_067B, PID_2303) ir pasileidus terminalinę programą turime matyti spaudžiamų klavišų “echo”. Taip pasitikrinam ar veikia.
Dabar reikia atskirti kur TX, o kur RX. Čia kiek sunkiau, tačiau palikus nuspaustą kokį klavišą, ant vieno laidelio detektuojami impulsai (su osciloskopu tai lengva, bet matosi skirtumas ir su multimetro voltmetru). Pas RX pastoviai stovi pull-up link 5V, o štai TX yra išėjimas. Signalų lygiai stovi kažkur tarp 5 ir 3V TTL. Ir puikiai veikia tiek su 3V, tiek su 5V logika.

USB2COM
Gražiai susirašom ir sulituojam kokią nors kaladėlę. Kuo bus tvarkingiau, tuo mažiau problemų. Čia viskas padaryta labai skubant… Reikia taip pasidaryti, kad +5V kištukas turėtu kokia nors fool-proof apsaugą. Čia jis apsuptas GND pinais. Konstrukciją reikia pasidaryti mechaniškai tvirtesnę, nes niekas labiau neužnervina nei nelaiku nutrūkęs ar net užsitrumpinęs laidelis.

USB2COM
Čia prie surinkto adapterio prijungtas optinis adapteris. Visą elektroniką išpjoviau iš blogo elektros skaitliuko. Sistema tikrinasi labai paprastai- pasukam diodus link balto lapo, ir echo signalas praeina. Beja, ta mikroschema čia nereikalinga- ji liko nupjovus PCB.

USB2COM
O čia viskas dėl ko buvo daroma. Taip bendrauja su kompu mano naujas, dar neaprašytas projektėlis iš serijos AVR MCU panaudojimas. Ir bendrauja gana dideliu greičiu.

Android Market resident evil

Viskas prasidėjo nuo to, kad panorėjau rašyti žinutes į naujienų grupę iš kokios nors gulinčios padėties. Taip smagiau trolinti… O gal viskas prasidėjo nuo to, kad po kažkokių machinacijų atsirado “planšetinis kompiuteris” su google android sistema…

adroind market evilŽodžiu, civilizuotai į androind market nepavyko patekti, nes kiniškas produktas tikrai nesuderintas su googlės norais viską kontroliuoti. Paprasčiausiai market aplikacija kažkokia iškrypeliškai kinišką (vajėtau, jau rašiau, kad tolimieji rytai su savo iš esmės kitokia filosofija, dizaino supratimu ir darbu kokybė yra gryna mistika).
O ir pačio androido versija senoviška (1.6), beja šis momentas buvo esminis kodėl šis techninis stebūklas atsidurė pas mane. Todėl lengvo sprendimo nebuvo…
Buvo variantas susigeneruoti android ID ir įrašyti į prietaisiuką. Buvo noras upgreidinti androidą, bet kol kas atidedam šiuos eksperimentus… Gerai, kad “aparatukas” mielai instaliuoja bet kokius apk failus.

Dar viena bėda- mikroSD kortelė. Aš neturiu adapterio tokiai kortelei. USB jungtis ant kompiuteriuko neveikia. Gerai, kad dar nors veikia LAN ir WiFi. Failus keisimės primityviausiu būdu, per FTP.
Ant didelio kompo paleidžiam Filezila FTP serverį, užšarinam kelias direktorijas (su pornografija ir kitais failais 😛 ), o ant kompiuteriuko nusikraunam iš sourceforge AndFTP programelę.
AndFTP
(apie pažymėta … bybį pašnekėsim vėliau 🙂 )

Gerai, bent jau failus pirmyn-atgal galime pumpuoti. Bet ką daryti, kai androidinis softas kažkodėl piktybiškai sėdi android market? Būtent Groundhog News readeris, bet jau iš pirmo žvilgsnio sėdi “ant marketo”…?

Nugi padarom labai iškreiptai. Aš net nemanau, kad labiau iškreiptą metodą kas galėtu ir sugalvoti… AndroidID kodeliui susigeneruoti ir šiaip, kad parašyti kokį nors softuką androidui, reikia pasileisti AndroidSDK paketą. O ten yra emuliatorius, kuris paleidžia virtualų androidinį telefoną kuris paprastai jungiasi prie marketo. Valio. Nusikroviau į virtualų androdą softuką… O kaip jį išlupti į paprastus failus? Teoriškai, nukrauti market failas pasideda į /data/app direktoriją. Tačiau jos turinys nesimato… Bet gi mes turim DEV paketą! Jungiames per adb prie androido shell’o ir gi mes rootai! O čia gi beveik Linuxas, tai prasisukti su chmod niekas nedraudžia… chmod 777? Nesaugu? A man dzin. Čia gi virtualus teleponas.
nesaugus chmod
Ir vėl čia tas… organas. Kodėl? Ogi todėl, kad 5 raidžių organą tikrai paprasčiau parašyti shell’e nei tokį monstrą “com.almarsoft.GroundhogReader.apk”. Ir tikrai atpažinsi, kad čia neteisingas failas. Toliau tik failo menedžerio darbas. Nors galima ir net iškreiptai, per WLAN ir ADB sumaitinti (išbandyta, veikia).
Jau instaliuotas
Taip news readeris prikeliavo iki realaus nešiojamo, kiniško, nedraugiško guglei, bugavoto planšetinio kompiuteriuko. O kad negalvotumėt, kad screenšotas iš kito emuliatoriaus, va kamputį realaus “devaiso” nufotkinau:
android foto

Nu tiek tu eksperimentų šiai dienai… 🙂

Dar viena LED diodų matrica

Aš turiu pasidaręs raudonų šviesos diodų laikrodį. O šiandien netikėtai radau dar vieną matricą:

RED LED matrix running line
Viršuje naujas radinys, apačioje mano laikrodukas. Tarpas naujoje matricoje todėl, kad nubraukta viena mikroschemą ir aš jos serial data in sujungiau su data out. Taip apeinamas vienas segmentas.

Nuotrauka iš kitos pusės:
RED LED matrix running line
Visas gerumas, kad naujai atrasta matrica turi ir kontrolerio plokštelę. Paleista matrica reklamuoja kažkokią kirpyklą… “Firminis” ir savadarbis kontroleriai labai panašūs:

RED LED matrix running line
Nors MCU raidelės nušveistos, bet pagal kojytes ir pagal raidelių likučius matosi, kad tai ATMEGA. Kuri tiksliau dar nežinau, reikės pajungti programatorių.
Aišku, dar reikia pakeisti nulaužtą mikroschemą ir atstatyti keletą takelių. Toliau neaišku. Ar bandyti laužyti originalų softą ar pilnai jį perrašyti. A, ir dar, RTC mikroschemai reikia nupirkti batareiką.

Dionaea muscipula auginimas

Viskas pradėjo nuo to, kad parduotuvėje pamačiau musgaudžių (Dionaea muscipula) augaliukų išpardavimą. Kažkaip pagailėjau aš to “gyvūno” ir nupirkau vieną. Jis toks nupypęs buvo. Tačiau bandė žydėti- matyt iš paskutinių jėgų norėjo išsaugoti savo genetinę informaciją…

Aš tą žiedą nugnybau, nes toks žydėjimas ir vėlyvesnis sėklų auginimas paprastai šį musgaudį labai išsekiną. O nupiepusi iš viso numarina.

Tai buvo kiek daugiai nei prieš metus. Tas augaliukas atrodė maždaug taip:
Dionaea muscipula

Paprastos durpės, keli čiuptuvėliai. Čia pas mane pastovėjęs ant saulės, tai čiupikai kiek paraudonavo.

O taip atrodo mano augaliukas po metų ir dar kelių mėnesių:
Dionaea muscipula
Matosi, kad nesenai buvo suformuotas dar vienas žiedas, bet jis irgi nugnybtas. Beja nugnybau ir pavasary…

Kiek kalbėjausi su gėlių auginimo ir marinimo neprofesionalais, niekas nesugebėjo auginti šį augaliuką kelis metus. Kiek paguglinęs ir šiaip pamastęs surašau auginimo instrukcijas:

  1. Nereikia persodinti. Tai pelkių augalas. O pelkė tolygų dykumai. Kaip pasodinta tame durpių gniužulėlyje tai lai ir auga. Nebent norėsit perskirti augalą. Aš dar to nebandžiau.
  2. Nereikia tręšti. Visiškai. Aš rimtai sakau nereikia.
  3. Laistyti tik minkštu, lietaus ar net distiliuotu vandeniu. Vandentiekio ar kokio šulinio (šaltinio) vandenyje pernelyg daug mineralų, o ypač kalkių. Aš laistau lietaus vandeniu.
  4. Durpės turi būti šlapios. Ne drėgnos, o šlapios. Tai pelkių augalas kuris auga durpyne. Dirbtinai auginamos gelytės vos ne hidraponiniu būdu. T.y. indeliai pamerkiami į vandenį. Namų sąlygomis- idedam “dagtį” į vazonėlio dugną, statom indelį į kokią stiklinę ir užpildom pilną sistemą vandens. Kadangi sistema nėra švari, kartais bakterijos tame vandenyje organizuoja kisielių arba siautėja dumbliai. Tada vandenį pakeisti nauju, durpes “praplauti” ir “padžiovinti” t.y. augaliukas turi kiek paaugti standartinių augalų režime. T.y. su sausu padėkliuku. Vanduo nusidažo rudai- tai gerai.
  5. Augalas maitinasi grobiu. T.y. visos mineralinės ir kitokios medžiagos paimamos ne per šaknis, o per čiuptuvėlius. Augalas “valgo” tik gyvą grobį. Valgo visokias muses (kurios telpa), juodas skruzdeles (lygtai rudos netinka), vorus su tom ilgom kojom ir kitokį gyvastį. Maniškis buvo pasigavęs net sraigę… tik nežinau kas iš to būtų gavėsi. Visa bėda, kad jei grobis netinkamas arba nešvarus (turi pelėsių sporas, kokius nors mikrobus) ar išskiria kokius apsauginius skysčius, tai čiuptuvėlis pražuva. Kai jų daug, tai nedidelė bėda. Tačiau kai vos keli, tai jau problema. Beja, uodai netinkamas maistas- nuo jų pelija.
    Dionaea muscipula
    Čia matosi ir puotos liekanos ir nepavykę bandymai (pajuode) ir kažkas jau pravalgė patį čiutuvėlį… Kodėl čia taip? Ogi todėl, kad mano augaliukas beveik visą laiką praleidžia kieme, tarp visokių pinavijų, agurkų ir krapų… Ir puikiausiai prisigaudo. Beja, nuo saulės šviesos čiuptuvėliai raudonuoja.
  6. Čiuptuvėliai užsitrenkia nuo judesio- turi du kartus suvirpinti plaukelį ir dangtelis užsidaro. Tačiau tai dar ne viskas, jei užsidarius dangteliui, po kažkiek tai laiko auka vėl nesujudina plaukelio, dangtelis atsidaro. Taip augalas “tikrinasi” ar grobis gyvas. Čiuptuvėliai turi ribota suveikimų skaičių, todėl geriau nekišti nereikalingų objektų. Užsidarys kelis kartus ir daugiau neveiks…
  7. O dabar svarbus momentas augintojams. Jei norit, kad augalas augtu kelis metus, neužmirškit augaliuką… sušaldyti. Normaliam augimo ciklui, augalas turi praeiti “žiemos” ciklą. Kiek reikia šaltyti? A BBŽ. Vienur rašo, kad apie 5 laipsniai pagal celsijų, kiti kitaip. Aš šaldžiau taip: padėjau nešildomam garaže ant palangės… ir užmiršau. Per šios žiemos šalčių pražią prisiminiau… durpės buvo suledėjusios, o vanduo apatinėje stiklinėje beveik visas pavirto ledu, bet buvo dar keli lašai skysčio. Laiku spėjau… temperatūra buvo manau 0 ar keli laipsniai žemiau nulio. Vėliau gėlę pernešiau į rūsio patalpą- ten tamsoka, bet visada keli laipsniai šilumos. Ir aišku reikia pripilti vandens, kad neišdžiūtu. Deja, namiškiai vasario pabaigoje pamatė “vargšą augaliuką” ir atnešė į namus. Augalas atšilo ir pradėjo leisti lapelius. O maisto tai nėra! Hibernuokite augaliuką iki tikro pavasario ir viskas bus gerai.
  8. Suvirškintas maistas pats nenukrenta iš čiuptuvų. Gamtoje lietus išplauna ir viskas gerai. O štai namų sąlygom teks valyti augintojui. Geriausiai nuplauti šaltu lietaus vendeniu. Jei vanduo nenuplaus, po vandens srove kiškit kokį pincetą ir traukit lavonus lauk. Vanduo kiek “išjungia” spąstų mechanizmą. Nelieskit rankomis- žmogaus rankos nėra švarios ir labai lengvai užnešą puvinį ar pelėsį.
  9. Neveikiančius, papuvusius ar sužalotus spąstelius šalinkite- palikit tik lapą. Čiuptuvėlis nors ir turi chlorofilo, tačiau savo augimui ar gijimui sunaudoja žymiai daugiau energijos nei pagamina. Su švariom žirklutėm nukirpkit nereikalingą dalį ir viskas bus gerai.
  10. Augalas geriausiai auga kieme. Ir pasimaitina ir šviesos gauna. Beja, augalas šviesiamėgis. Jei čiuptuvėliai neraudonuoja- per mažai šviesos. Visa bėda, kad kieme augantis augaliukas neduoda to kaifo, nes nesimato kaip jis ten ką gaudo. Nebent ateini į daržą- žiūrai, kad kai kurie čiuptuvėliai uždaryti, o išlindusios vorų kojos trukčioja. Beja, išlindusios kojos tai labai geras kelias infekcijai- dažniausiai po tokio grobio čiuptuvai sugenda… 🙁

Tai tiek tų instrukcijų. Jei dar ką nors prisiminsių, prirašysiu. O jei ką nors žinot ar norit sužinot- dalinkimės informacija komentaruose.

5V galingas maitblokis kištukyje

Mano raudonų šviesos diodų laikrodukas naudoja gana daug srovės (gal porą amperų) ir tik 5V. Todėl reikia kiek padoresnio maitinimo šaltinio. Pradžioje naudojau maitinimo šaltinį nuo LinkSys ruterio, deja jis išsilydė. Aš ji kiek paremontavau, deja jis ilgai netraukė. Vieną vakarą išgirdau duslų pokštelijimą ir elektrotinių kondikų vidurių smarvę sumaišyta su degėsiais… Srogo daug kas pirminėje ir ten nieko gero neliko…
Be laikrodžio kažkaip nesmagu, todėl nutariau paieškoti ką nors naujo. Turėjau čia kažkokius 3.3V 5A maitblokiukus įkišamus į rozetę. Tačiau perdaryti nepavyko- pakeitus Vref reikšmę iki 5V maitblokis nepasileido- matyt trafo vijų mažokai. Todėl vieną dieną nusprendžiau pasidaryti savos gamybos. Panaudojau LCD monitoriau maitblokį kaip donorą- visos detalės puikiausiai tiko, tik reikėjo viską sumažinti iki nedidelės plokštės ir pašalinti nereikalingas įtampas. Netgi transformatorius tiko be jokių pervyniojimų.

Gavosi visai kompaktiška konstrukcija:
5V wall brick PSU
Čia pirminis variantas. Viska surinkau lygtai ir teisingai, bet maitblokis su apkrova neveikė. Išbandžiau kelias modifikacijas. Vistiek niekas neveikė.

5V wall brick PSU
Po eksperimentų apatinė pusė pasidarė ne tokia graži. Net iš nevilties pakeičiau kelias detales: mikroschemą, TL431, kelis rezistorius, jų pajungimo vietas ir net transformatorių…
O pasirodo paprasta klaidelė ar šiaip nepasisekė… mikroschemos maitinime pastačiau UF4007 diodą (datasheetas ir AN-4137 rekomenduoja UF4003 ar TVR10G diodus) ir jis kažkodėl gliučino. Kiniečiai savo schemose sudėjo papračiausius lėtus 1N4004… Kai įdėjau “paprastą” diodą visi gliukai baigėsi. Maitblokis pasileido…

5V wall brick PSU
Išlindo kita bėda- karštis. Pati FSDM0565RB mikroschema vos vos kaista, tačiau dvigubas diodas (SDB10150R) karštas kaip pekla. Uždėjau kelis radiatorius- mikroschema visiškai drugna, o diodai per karšti, kad uždaryti į dėžutę…
Pastatyti raktą kaip lygintuvą nėra galimybės, nes nėra valdymo apvijos. Paprastas geresnis šotki diodas iš ATX maitblokio netinką- tai rodos vadinamas flyback maitblokis, priešingos įtampos potencialas žymiai didesnis nei forward. Todėl padorus šotkis iškarto pramušamas.