Šiais naujais metais pabambėsiu apie laidus ir jų reikalingumą. Kai konstruoji kokias schemas, remontuoji aparatūrą, reikia pajungti visokius maitinimo, duomenų perdavimo ir matavimo laidus. Kuo daugiau laidų, tuo daugiau tikimybės, kad laidas atsijungs ar užtrumpins. Net keletą prietaisų esu sugadinęs kai laidai nusprūsdavo ir patrumpindavo kitas detales. Seniau naudojau bet kokius dratus, kol vieną dieną nusprendžiau, kad nervus reikia tausoti ir reikia kiek standartizuotis. Taip atsirado universalus laidai kurie sukabinami ant “hobio etažerės”:

Nors nuotraukoje nelabai matosi, bet daugelis laidų pakabinta ant mėlyno laido- pertvaros. Pabandysiu apšnekėti apie laidus kiek tiksliau. Laidus galima suskirstyti į grupes.

Pirma grupė– aukšto dažnio, video, audio, osciloskopo, generatoriaus kabeliai:

Daugelis kabelių turi BNC jungtis, kai kurie atlieka perėjimus iš BNC į tulpes ir net į “banana jack“. Taip pat į šia grupę papuola visas kalnas BNC šakotuvų nuo senų tinklo plokščių. Taip pat keletas sujungiklių ir terminatorių susirankiotų iš visokių pakampių.
Continue reading →

Užvežė čia biški tokio buitinės technikos šroto. Tai toks vienas, kiek labiau elektroninis daiGtas buvo nedidelė buitinė ultragarsinė vonelė skirta plauti juvelyriką, smulkius daiktus ir kažkodėl CD/DVD diskus.
Tipiškais kinas nubrandintas kaio “Quigg”. Buvo ir daugiau to pačio brendo šlamšto- kavos virimo aparatai, kiaušiniu virtuvai (šituos panaudojom laboratorijoje), fritiurinės, duonkepės, visokius skutimo-kirpimo mašinėles, dantų šepetukai ir t.t.
Vienoje dėžutėje net buvo instrukcija pavadinimu “Bedienungsanleitung Schmuckreiniger SR 630.09″. Kaip sakė Vasilijus Livanovas Šerloko Holmso asmenyje: немецкий язык грубоват но выразительный” 🙂 (išvertus posakį “vokiečių kalba grubi, bet išraiškinga”, o pavadinimas tikriausiai reiškia kaip nors “individualus juvelyrikos valytuvas” ar panašiai.)

Toks plastikinis kiaušinis su nerudijančio plieno vonele, mygtukais ir privalomu mėlynu šviesos diodu (kitaip blogai plauna 😛 ).
Continue reading →

Pas impulsinius stabilizatorius yr visa eilė topologijų. Vienos naudojamos kai reikia padidinti įtampą, kitos kai pamažinti, trečios kai reikia ir to ir kito… Dabar papasakosiu apie SEPIC topologiją.
SEPIC (Single-ended primary-inductor converter) kiek neįprasta topologija ir nelabai dažnai naudojama. Tačiau ši topologija turi keletą naudingų sąvybių:

• Išėjimo įtampa gali būti didesnė arba mažesnė nei įėjimo įtampa. Arba kitaip, iš kito galo šnekant: Įėjimo įtampa gali būti “bet kokia” palyginus su stabilzuotu išėjimu.
• Yra šiokia tokia izoliacija- išėjimo įtampa kaip ir atrišta nuo įėjimo- izoliuoja kondensatorius. Tai kiek susije su sekančiu punktu.
• Sustojus stabilizavimui ar susvilus raktiniam tranzistoriui apkrova lieka saugi. Nustojus generuoti, įtampa neprateka per kondensatorių. O jei susvils tranzas nuo aukstos įtampos ir net pramuš kondensatorių, tai pastovi įtampa susitrumpins per antrą droselį. Taip apsaugomas išėjimas.

Pirmas punktas labai gerai, kai sakysim schemai reikia 3.3V, o ją maitinam nuo vienos Ličio jonų celės. Celės įtampa gali sviruoti nuo 4.2V iki 3V (jei netaupyti akumo, ir kiek mažiau). Nesvarbu kokia įtampa, išėjimas bus toks koks reikalingas.
Antras-trečias punktas: pasijungiam kokį pobrangį iphoną prie savadarbio stabilizatoriaus pakabinto ant dviračio dinamos (saulės elementų, vėjo jėgainės, upelio mikrohidrogeneratoriaus) ir staiga pyst kokia nors iškrova ar įtampos perviršis- susvyla stabilizatorius. Tačiau prijungtas prietaisas nenukentėjo. Aišku transilą aš vistiek pakabinčiau ant išėjimo. 🙂

Schema supaprastinta iki teorijos:

Veikimo teorija šlykšti ir sunkiai paaiškinama. Aš pats tiksliai jos ir nesupratau ir man dzin, svarbu kad veikia.
Continue reading →