Toks eilinis (jau) straipsniukas apie tai kai kažkas atsitiko, ar šiaip, kad parodyti, kad šio blogo autorius dar rašo savo grafomanišką rašliavą. Pradėsim nuo paprasto:

Ateinu, o mano pašto dėžutė neatsidaro:

Pasirodo, gavau siuntą kuri paštininkams pasirodė kaip verta atnešimo. Tačiau matyt “глазомер подвёл” ir siunta netilpo. O tiksliau įstrigo pilnai- nei pirmyn, nei atgal.

Teko kiek deformuoti pašto dėžutę. Siuntą išlaisvinau, ji nepažeista.

Dabar ne toks sėkmingas nutikimas- užlūžo mano Windows XP. Pradžioje pradėjo neveikti video spartinimas (CUDA), poto netikėtai pasimetė video plokštė. Pasimetė labai nemaloniai- užgeso antras monitorius, o kompiuteris piktdžiugiškai pranešė, kad rado nauja įrenginį. Kurio nesugebėjo automatiškai instaliuotis. Rankomis nurodžius video draiverius jis maloniai susiinstaliuodavo… ir poto vėl rasdavo tą patį “display adapter”. Kartai nuo karto monotoniją paskanindamas pranešimu “file not found” arba “parameter incorrect”. Originalus NVidia installeris “rankas” nuleisdavo iškarto. “Driver sweeper” išvalydavo viską, tačiau naujai nesusiinstaliavo. Vienu metu, pasiskaitęs internetą radau, kad kai kuris registry šakos įgauna neteisingas teises ir draiveriai nesusiinstaliuoja. Ir net sugebėjau suinstaliuoti draiverius (tiesa, be PhysX). Tačiau po perkrovimo vėl buvo per naujo atrasta video plokštė ir draiveriai nesusiinstaliavo. O poto eksperimentiškai pastebėjau, kad iš viso jokio naujo draiverio nepriima mano windowsai. Manau paprasčiausiai, po ilgo vartojimo žlugo registry duomenų bazė. Nors ir keliolika kopijų buvo paslėptos “System Volume Information” direktorijoje, nusprendžiau- gana. Reikia perinstaliuoti windowsus.
Taigi, mano windowsu instaliacija: Born 2004.05.12, Dead 2011.05.27. Viso neperinstaliuotas kompas atidirbo 7 metus ir kokias 12 dienų (tiksli mirties data nežinoma 😛 )

Prasidėjo bjaurus darbas- visko backup, perinstaliavimas ir atstatymas…

Męs už (beveik) legalius windowsus. Pasirinkom vieną iš centrinių lipdukų. Beja, tą patį lipduką naudojau, kai bandžiau instaliuoti su repair režimu. Paprašė aktyvuotis, tačiau nebuvo interneto. Teko skambinti 8-800-22032. Aktyvavosi.
Tačiau softas… dalis softo lengvai atburiama, tačiau dalis nelabai. Ypač visoks warezas :). Teko peržiūrėti kai kuriuos senus HDD:

Nujo, čia biškai aišku perlenkiau. Pora backupinių diskelių tai jau tikrai, tačiau šita eilė tik dulkes kaupia. Ypač durną, kad softa gal ir perinstaliuosi, bet visi settingai… O ir dar neatsimenu, ko man dar prireiks.

Tik dabar pastebėjau, kad nors ir suinstaliavau garso draiverius nėra garso!?

Jau trys dienos kaip atstatinėju sistemą… 🙁

Kas dar? Nu dariau eksperimentą su elektronikos skalbimu, remontavau savo fazendoje turėklus ir panašiai.

Nu negalėjau nepačiupinėti ir nenufotkinti. Kadangi nežinau ką čia daugiau aprašyti, tai leidžiu skaitytojams paspėlioti kas čia per daiGtas. Tik tie, kurie tikrai žino, nerašykit iškarto komentaro, nes sugadinsit visą reikalą.

Sunkokas metalinis objektas.

Apvali dalis nupoliruota. Smailioji dalis matinė.

Dydis kiek matosi iš foto nuotraukų. Persiprašom dėl nelabai švarių pirštų…

Lydinys HS-21, jei teisingai atsimenu. Bazė- Co, 26-29% Cr, 4.5-6.0% Mo, 2-3% Ni ir smulkmė…

Patogus toks smulkinti kokiems nors ledams… Naudojamas buityje, tiems kuriems trūksta paslankumo. 🙂

Obuoliai tai religija. Už didelius pinigus. Ir šiaip, pas mumi tai nėra labai populiarus daiktas, todėl vandalizacijai kiek rečiau pasitaikantis dalykėlis.
Šios vandalizacijos auka- iPod tinklo adapteris.

Išoriškai- įprasto obuolinio dizaino adapteris. Su keičiamu, užlenkiamu tinklo kištuku. Man papuolė amerikinis variantas. Plastikas stipriai užklijuotas ir ganėtinai tvirtas. Įtampa nusiima su Firewire (1394) jungtim. Tikriausiai galima jungti tiesiai prie kompo tokios jungties ir iPodas pasikraus ir nuo kompo. Gal dar duomenis gali pumpuoti šia jungtim? Neturiu ipodu, negaliu pasakyti. Kas gi viduje?

O viduje paprastas impulsinis maitblokis surinktas ant 5 tranzistorių, be įprastos optroninės feedback grandinės. Iš tiesu, antrinė visiškai supaprastinta iki dvigubo diodo, elektrolitinio kondensatoriaus ir transilo arba stabiltrono nuosekliai į išėjimą (nesimato raidelių). Matyt feedbackas daromas pagal pirminės trafo apvijos įtampą ar srovę per pirminę.

Šio šedevro gamintojas- didžiausias maitblokių gamintojas Kinijoje: Delta Electronics.

Kodėl jis toks pobrangis ir originalus? 🙂

Kad nustumti svetimą, hackerio straipsnį, tenka rašyti naują straipsnį. Po rankas papuolė visa dėžė aukų, tai bus iš serijos “vandalizacija”. Vandalizacijos aukos- elektroninis elektros energijos skaitiklis. Nors visi užrašai kažkokių “dujokaaukių” kalba parašytos, bet spėju, kad tai Lietuvos pramonės gaminys… O gal ir ne.

Kairėje vienfazis, pajungtas ir suskaičiavo testo metu kelias vatvalandes. Dešinėje- trifazis.

Parinkti skaitliukai puikiausiai įsijungia, ir ant LCD ekraniuko pajungimo metu parodo “Good”. Tai bent jau vidinis testas kaip ir praeina. Keletas kitų skaitiklių rodė Error1. Gal jie kokie nekalibruoti, arba turi kitokius defektus. Tačiau iš pirmo žvigsnio neaišku. Tiesa, vienas trifazis skaitliukas turi nulaužtą tvirtinimo kojelę, o kitas apipiltas kažkokiu tirpikliu ir nusiplovė (išskydo) etiketės užrašai. Vienfazis skaitiklis išorinių defektų kai ir neturi. Tačiau užklijuotas raudonas lipdukas. Šaip, gerų daiktų neišmeta… nebent tai neatitinka kokiems nors durniems standartams ir panašiai. O atlieka savo darbą puikiai. Kol kas nepastebėjau problemų, todėl šių skaitiklių nelaužysiu iki palaidų detalių. Pajungsiu keliom savaitem nusekliai sertifikuotai Elgamai ir palyginsiu rezultatus. Jei bus geri- pastatysiu darbe ant kai kurių apšvietimo lempų. Nes atsibodo “empyriškai” spėlioti kiek jos rija elektros.

Aišku, kiek itartinai atrodo skaitiklis, kuris rodo 0kWh. Šiuos skaičiukus prisukau pajungęs arbatinuką.

Lupam dangtį:

Po dangčiu beveik nieko nesimato. Matosi tik “custom made” LCD ekranas, keli LEDai ir programavimo jungtis. Tačiau tai tik apatinė PCB pusė. Apverčiam plokštę:

Čia jau matosi daugiau detalių. Plokštėje matome trejus žalius transformatorius, tris didelius varistorius. Žali transformatoriai sujungti žvaigžde, bendras taškas jungiasi su N gnybtu. Faziniai laidai per mažyčius PTC pajungti prie trafukų. Tai klasikinis maitinimo šaltinis, jokių “fancy” impulsinių maitblokių. Antrinės apvijos, per keturių diodų lygintuvus, ir dar per trys diodus sujungti į vieną tašką ir pastatyta pora elektrolitinių kondensatorių.
Apačioje matosi geltonas kondensatorius ir šalia stovi dar trys PTC sujungti per diodus išeina į skaitklio išorę. Ten matyt jungiasi prie kokio nors RS485 modulio ar dar kokio apmokestinimo bloko (nes dar šiukšlyne buvo papildomas modulis kuris rėlių pagalba atjunginėja išėjimą.)

Visą elektros energijos skaičiavimą atlieka dvi mikroschemos: Analog Devices ADE7758ARWZ (specializuota elektros energijos skaičiavimo mikroschema) ir NEC MCU D78F0453 (tai 8 bitų mikrokontroleris, tikriausiai su specialiom kojom valdyti LCD ekraną. F raidė rodo, kad tai Flash versija ir galima perrašyti softą). MCU turi 8MHz kristalą, tačiau šalia stovi ir mažesnis kvarciukas. Greičiausiai RTC veiklai. Tačiau nėra nei batarėjos, nei supercap. Nors vieta šiam daiktui numatyta.

Įtampos daviklis padarytas visiškai paprastai- ant PCB stovi 6 vientai po 75k rezistoriai įtampos dusinimui ir vienas mažesnės varžos (nedžlibinu).
Srovės davikliai tai tos mėlynos “bačkutės”. Tai srovės transformatoriai 5A/2mA.

Ant trafo parašyta 5(85)A/2mA. 10 omu, 0.2
Tikriausiai tai nominali srovė, maksimali srovė, išėjimo srovė prie nominalios srovės. Gal vidinė varža ir tikriausiai kokia nors tikslumo klasė. Tiesa, ant PCB, šie trafai apkrauti 10 omų 1% tikslumo varžom.

Dar skaitkliuke organizuotas impulsinis išėjimas per standartinį optroną ir optinė sąsaja per IR LED ir fotodiodą.
Dar stovi serial atminties mikroschema 24C16. Čia gal sėdi išmatuoti rezultatai? Nes ir MCU tikriausiai turi kokią nors atmintį konfiguravimui. O gal šioje atmintyje ir konfigas? Neaišku. Reikia jungtis ir skaityti dumpą.

Tai tiek ir to skaitliuko… 🙂

Visi mes darome klaidas, bet ne visi norime jas pripazinti 🙂

P.s. Levas, nenaudok to pacio slaptazodzio kelis kartus….

Kartais pamatai kokį paveikslą numaliavotą ir pagalvoji, kad pats geriau nupaišytum. Kartais tai būna netgi su muzika. O štai toks reiškinys kaip “perfomansas” visada svyruoja kažkur prie meno ir nemeno srities. Dažniausiai tas skirtumas- kad “mena” daro “menininkas”, o maliavone- mažas vaikas.
Kažkaip daugelis meninkų stengiasi užmiršti šią Salvadoro Dali citatą:
“First of all, learn to paint like the old masters. Then you’ll be able to paint the way you want (like yourself) and everyone will respect you.”

Norėdamas tapti menininnininku, atlikau unikalų opusą fortepionui: Odė žibalui (Ode to Kerosene). Tai kiek performansas, kiek muzika. Šukuosena irgi parinkta meniškai. Dėkui sponsoriams už pateiktą instrumentą (Beja jis stipriai senesnis nei 100 metų) ir kamerinę aplinką.

Ar tik man atrodo, kad man laikas atostogų? 🙂

Vietinio raganaujančio personalo užsakymu pagaminau štai tokį raganavimo atributą. Pagrindinis faktorius- gera karma ir jokių blogų minčių gaminant. Kad nepasikrautu bloga energija. 🙂 Drožimo metu pirštu nenusimušiau, nesusipjausčiau ir dirbau galvodamas tiktai teigiamus dalykus.

Varinio žiedo ruošinys- kažkoks pamažintas procesoriaus kūleris. Techniniai galutinio gaminio parametrai: išorinis diametras (Lituwininkams- skresmuo): 23.7 mm, vidinis diametras: 19.6 – 19.4 mm (čia jau mano technikos netobulumas. Šiaip ragana užsakė ~19mm, bet biški didesnis manau praeis). Aukštis- 14.6mm. Svoris- apie 18 gramų. Čia pagal tokias nelabai tikslias svarstykles. Teorinis skaičiavimas rodo, kad žiedo tūris yra apie 2.0805 cm³, teorinis vario svoris- 18.6g.

Čia matosi mano padarytas defektas. Biški nuslydo ir įsibrežė. Manau raganavimo metu šis efektas užsišlifuos.

Čia blogoji pusė. Čia teko nupjauti metalo pjūkleliu, tai nelabai gražiai nusidrožė. O atgal statyti į griebtuvą nesinorėjo. Todėl biški čia nelygiai.

Ko tik nepadarysi, kad nenužiūrėtu bloga akim. 😉
Gal kas paaiškins kokia čia slapta magija kur naudojamas varinis žiedas? Būtent gryno vario, o ne kokios bronzos.

Baigėsi karkvabalių sezonas, bet kažkas naktimis trankosi į langus. Kol pagaliau vienas įsiveržė ir paaiškėjo, kad tai vabalas raganosis. Anksčiau tokių palei namus neskraidydavo.

Rodyklė rodo į kažkokį parazitą kuris išropojo iš vabalo sanarių ir bandė nusileisti per nematomą plaukelį.

Dabar, kad blogas būtų informatyvus, parašysiu porą protingų sakinių:

Suaugęs šis vabalas nevalgo, visą energiją jis sukaupė lervos stadijoje. Tas pats ir pas karkvabalius. Šis reiškinys vadinasi afagija. Vabalo tikslas tik pasidulkinti ir paleisti savo atžalas.

Tai buvo protingas sakinys, o dabar kitas:

Tas keistas vabalų potraukis į šviesą vadinasi “teigiamas fototaksis”. 🙂