Category Archives: Betkas

Metalų apdirbimas

Konstravime man sunkiausia dalis- mechaninis apdirbimas, korpusai ir kitas šaltkalvio darbas. Šiaip man net inkilą tiesų pagaminti didelė problema… 🙂 Tačiau kartai gyvenimas priverčia čiupti reples, žirkles, plaktukus ir kitus instrumentus.

Megėjiškame konstravime dažnai naudojamas lakštinis aliuminis- daromi korpusų dėžutės, visokios durelės, panelės ar radiatoriai. Aliuminis- minkštas metalas, bet ko jis, rupužė, tai sunkiai pasiduoda buitiniam apdirbimui? Ogi todėl, kad šis lakštinis aliuminis… nėra aliuminis. Grynas aliuminis aptinkamas tik šynu pavidalu elektros pastotėse- jis ten minkštas, lengvai lankstomas. O šis lakštinis aliuminis yra kokios nors rušies diuraliuminis (aliuminio lydinys su priedais, kurie sutvirtina aliuminį, pagerina jo sąvybes. Panašiai kaip legiruotas plienas).
Diuraliuminis turi tendencija su laiku kietėti- čia jo pagrindinė sąvybė. Kol detalė apdirbama- jis minkstas, plastiškas metalas. Po kažkiek laiko- sukietėja. Kartais taip sukietėja- kad pasidaro trapus ir lūžta nuo menkiausio palenkimo.

Kad išvengti diuralio apdirbimo kančių, reikia panaudoti metalo terminį apdirbimą: atkaitinimą, grūdinimą ir atleidimą.

Užgrūdintas diuraliuminis- minkštas apdirbimo metu, vėliau sukietėja. Grūdinama taip: įkaitinam metalą iki 360-400°C. Kas neturi IR termometro, temperatūrą gali pasitikrinti braukiant medine degtuko dalim per metalą- jei lieka juodas brukšnys temperatūra kaip tik. Kiek pakaitine metalą, metam jį į šaltą vandenį.Jis suminkstėja ant tiek, kad jei norima išlginti poros milimetrų lakštą nebereikia net plaktuko- padedam lakštą ant lygiaus paviršio (pvz. ant keraminiu plytelių) ir su tešlos kočėlu išlyginam nelygumus. Nekalkit tokio diuralio- liks negražūs plaktuko pėdsakai.
Po 3 ar 4 dienų diuraliuminis vėl sukietės. Jei metalas pasidaro kiek per kietas, galima panaudoti atleidimą- pakaitinam detalę iki velniai žino kokios temperatūros ir lėtai aušinam. Temperatūra nežinoma, rusiškoje literatūroje parašyta, kad prie tokios temperatūros pajuoduoja muilo (ūkinio) sluoksnis.
Atkaitinimas (отжыг) skirtas suminkštinti detalę, kad pašalinti grūdinimą (ir vidinius itempimus) ir neleisti vėliau sukietėti. Pas diuralį- tai įkaitinimas iki 360°C ir lėtas ataušinimas.

Panašus efektai galioja ir kitiems spalvotiems metalams (apie juodus nerašysiu, nes ten daugiau įpatybių ir plienus radioelektronikos megėjai rečiau apdirba).

Varis (tikras, raudonas, varis): grūdinimas (kad sukietėtu)- įkaitintą detalę (400°C) lėtai aušinti. Atkaitinimas- greitas aušinimas. Įkaitinam vario detalę iki raudonumo (600°C) ir staigiai aušinam vandenyje ar tepale.

Brass zalvaris

Žalvaris (латунь, brass) suminkštinamas (kad lengvai lankstytusi, būtų kalus ir tąsus) įkaitinant iki 500°C temperatūros ir lėtai aušinamas.

Grubu, bet veiksminga

Kartais reikia kokybiško, didelės srovės, mažos įtampos šaltinio. Dažniausiai tokie daromi su impulsiniu stabilizatorium. O dabar tie stabilizatoriai veikia ant labai aukšto dažnio, PCB darosi sudėtinga ir šiaip daug vargo… Bet galima elgtis grubiai. Kiekviena rimtesnė video plokštė turi net du tokius stabilizatorius. Labai patogu pasinaudoti “šustresne” video plokšte dėl papildomo maitinimo gnybto. Štai pavyzdukas- nVidia Geforce 7600GS (AGP) 256Mb DDR2 DVI HDTV TV out ir kiti pribumbasai…

VGA regulator

Nuo plokštės nulupam GPU, atmintį ir šiuo atveju AGP2PCIe bridžą- jie mums nereikalingi, ir šiaip jie elektrą vartoja ir labai kaista 🙂

Pasinagrinėjam stabilizatoriu. Ju čia du. Abu surinkti su ta pačia mikroschema- Intersil ISL6549CBZ (ant pačio čipo 6549CBZ). Mikroschemoje yra du stabilizatoriai- linearinis (mažatriukšmis) ir impulsinis. Mane labiau sudomino impulsinis…

VGA regulator
Didesnė schema

Viskas reguliuojasi dviem rezistoriais R1 ir R4. Rekomenduojama keisti tik R4. Šioje plokštėje CPU core maitblokis (mažiau volto) padarytas su kairiuoju (fotkėje) droseliu (pilkas kvadratas 1uH) ir maitinasi nuo 12V. O štai periferijos, atminties maitblokis dešinėje. Su droseliu susuktu ant žalio žiedo. Šis maitblokis energiją ima iš 5V maitinimo. Pati mikroschema maitinasi nuo 12V.

VGA regulator

Nupjaunam maitbloki (aš panaudojau dešinę pusę dėl to, kad maitblokis stabilesnis ir yra kištukas. CPU core maitblokis labai žemos įtampos ir be milžiniskos, galbūt dešimčių amperų, apkrovos dirba nestabiliai.
Įtampa be reguliavimo 1.87V, bet užtenka pakeisti R4 ir bus kitokia. Aišku nereikia pulti į kraštutinumus, nes prie didelių Vin ir Vout skirtumų gal reikės keisti induktyvumą.
Įėjimo įtampa į mikroschemą max 14V. Į raktus irgi geriau neviršyti šios ribos. Rekomenduojama 12V. Dėl droselio induktyvumo rekomenduoju pasiskaityti datasheetą. Beja, ant plokštės yra ir visokios apsaugos bei srovės matavimo grandinės, bet jos gana sudėtingai atliktos, todėl neverta jas reverse-engineerinti.

Kitokios video plokštės su kitokiom mikroschemom, bet jei yra droseliai, vadinasi impulsinis maitblokis yra ir jas galima perdirbti pagal savo poreikius.

Papildymas 2008.11.02

Galutinis

Žalias laidas- išėjimas. Geltonas storas- 12V. Juodi laidai- žemė. Ploni geltoni- įtampos nustatymo kintamasis rezistorius. Pakeičiau išėjimo kondensatorių į aukštesnę įtampą (25V, 1000uF). Dariau stress-testą. Srovės maitblokis duoda daug, o kai užtrumpini, pirmasis svyla Q1 tranzas (prasimuša) ir visas 12V galingumas papuolą į išėjimą.
Įtampa reguliuojasi nuo 0.8V iki beveik 12V.

Truputi pakibirkščiavo Kaune

Šia nakti, Kaune, kiek pakibirkščiavo Grigas su savo ratais. Kai kam tai didelės bėdos, ypač jei LAN kabeliai išvedžioti medžiuose ir nėra visokiausiu apsaugų nuo žaibavimo. Kitiems faini vaizdeliai per langą.

Aš esu kiek apsaugotas nuo žaibų, nes netoliese stovi net trys padorūs žaibolaidžiai. Tačiau, žaibas labai jau toks inoringas daiktas. Kai dariau šias nuotraukytes, jis trankėsi tik į TV anteną.

zaibai

zaibai
(matot dešinį žaibuką? Ten jo viršuje kažkoks “rūkas”. Tai sekančiam kadre tas rūkas sprogo ir apšvietė visą kadrą)

Audros pradžioje trankėsi ir arčiau, kogero pora kartu trenkė ir į artimiausią anteną, nes garsas buvo geras. Tik kad autorius patingėjo savo subine pakelti ir nufotkinti audros maksimumą.
Taip pat, ne vieną kartą trenkėsi ir į elektros perdavimo linijas, nes mirkčiojo lempos ir UPSas persijunginėjo į rezervinį maitinimą. Tačiau internetas nenutrūko. Ko nepasakysi apie TV signalą- kelis kartus per audrą buvo dingęs vaizdelis.

Toliau kiek didesnis animuotas gifas apie antenos apšaudymą. Continue reading →

Maniakiniai skambučiai

Jau senai turiu tą patį telefono numerį ir jis paviešintas internete. Labai retai, bet vistiek papuola visokie keisti skambučiai. Karta paskambino Kiniečiai ir kažko klausinėjo- deja dėl žiauraus akcento nieko nesupratau. Kartais skambina Lietuviai maniakai kurie pakvepuoja į ragelį. Vakar vakare gavau egzotiškiausią skambutį. Nežinau ar skambino kokie maniakai, ar nepavyko ryšis ar kompiuterinė klaida. Efektas buvo toks, kad skambinantysis su dideliu akcentų kartojo mano “klausau” ir “alio”. Įdomumas tame, kad skambinta iš egzotiškos vietos…

egzotiniai skambuciai

Skambino iš +9647504510989. Kiek suprantu, skambutis atėjo iš Irako… 🙂 Ten draugų kaip ir neturiu…

Būtų malonu, kad weblogo skaitytojai pasidalintų savo egzotinių skambučių variantais.

BGA remontas

BGA ir megėjiškas litavimas. Tikras siaubakas iš pirmo žvilgsnio. Bet kiek pagalvojus, nėra jis labai sudėtingas procesas. Tiesa reikia priemonių, kantrybės, nedrebančių rankų, tvirtų nervų ir aišku nereikalingos hardwarės mokymuisi ir eksperimentams.

BGA remontas pasižymi tuo, kad jei atkeli BGA čipą, reikia pakeisti visus burbuliukas- rutuliukus ant mikroschemos.

Remontui reikia: orputės (karšto oro litavimo stotelės), SMD pastos (geriau švininės, nes bešvinė yra sunkiai valdoma buitinėm sąlygom), fliuso, lydmetalio “sugertuko”, trafaretų (šablonų), kažkokio tvirtinimo elemento, rakelio (tikrai yra toks žodis, špakliuotė guminė).
Orpūtę turėjau jau gana senai, trafaretus už 10$ nusipirkau pas kiniečius per eBay (tiesa prastos kokybės), litavimo pastą pirkau Lemonoje (gana brangi rupužė), vietoje rakelio panaudojau labai ploną PCB iš LCD matricos plokštės.

Treniravimosi auka Philips GoGear SA6025/2 mp3 grotuvėlis, kuris dėl mano kaltės visiškai neveikia (pastumiau procesorių ir susiklijavo keli rutuliukai). Šio eksperimento rezultatas tiktai parodyti kaip tai daroma. Grotuvėlis jau sugadintas trumpojo jungimo…

Bus daug iliustracijų. Visi žingsniai bus aprašyti ir iliustruoti. Pati technologija man nebuvo žinoma, tik žinojau kad taip daroma ir dar RolF keliais žodžiais užsiminė kaip tai daroma.

BGA reballing
Štai čia plokštelė prieš eksperimentą. Plokštelė bešvinė, todėl ji atlaiko aukštas temperatūras. Tai gerai. Bet ir lydmetalis sunkiai lituojasi. Pakaitinam visą plokštę, kad pašalinti galimas termo deformacijas. Toliau kaitinam mikroschemą kurią norime pakeisti. Jei reikia, kitas detales reikia apsaugoti širmomis. Oro srautas neturi būti labai stiprus, kad nenupūstu detales…

Toliau bus daugiau. Spauskit ant nuorodos: Continue reading →

Philips GoGear SA5145/2 detaliau

Seniau rašiau kaip ardosi tie grotuvėliai, o dabar papasakosiu kam jie buvo ardomi. Jie buvo ardomi, kad pasidaryti keletą veikiančių grotuvėlių. Šis straipsniukas liečia visus GoGear SA51XX serijos grotuvėlius (SA5115 -1G, SA5125 -2G ir SA5145 4 gigų versijos).
Pirmiausia, grotuvėlio Liion (o gal Li-Poli) akumai buvo pakrauti iki maksimumo. Tam vėl pasitarnavo mano Ličiopakrovėjas. Dabar, kai visų akumų įtampa viršija 4V galima analizuoti toliau.
Vienas grotuvėlis buvo su sulaužytu USB lizdu- aš likusius metalinius kontaktėlius kiek palenkiau ir atidaviau žmogučiui tą grotuvėlį. Liko kiek sudėtingesni variantai.

Toliau daug, daug raidelių, todėl spauskit ant nuorodos: Continue reading →

Philips grotuvėlis- ardymas

Eiliniam vandalizavimui papuolė MP3/MP4 grotuvėliai. Kol kas tipiniai gedimai- sulaužytos USB jungtys, negyvi akumuliatoriai ir sugadinti firmware. Net ir geras grotuvėlis turi vieną didelį minusą- jis nesimato kaip “mass storage device”, o matosi kaip “media player”. Todėl kad apsikeisti failais su grotuvėliu reikia arba debilno firminio softo ar windozės media playerio (rodos 11). Įdomiausia, kad “blogos firmwarės” grotuvėliai kompui atrodo kaip specifiniai “flašiukai” (mass storage device)- matyt taip numatytas softo įkėlimas.

Philips Mp3-Mp4 player

Grotuvėliai ardosi gana paprastai. Reikia nulupti po valdymo mygtukais esanti plastikinį dangtelį, po juo bus du varžteliai. Toliau nusistumia visas dugnas (nutraukoje baltas), vėliau galima lupti akumuliatorių, pagrindinę plokštelę, mygtukus ir ekraniuką.
Kadangi gana daug iliustracijų, tolimesni skaitalai giliau. Spauskite į nuorodą: Continue reading →

Klistronas

Pagaliau išlupo “lemputę” iš aparato ir šiaip ne taip ištempėm ją į kiemą, kad nusifotkyti.
Prašom susipažinti: Levas ir klistronas. 🙂

Me and Klystron

Lemputė “nurengta”- pašalinti visi išoriniai magnetai ir bangolaidžiai. Čia tik lemputės “nuogas kūnas”. Lemputės svoris- 66kg. Ūgis? Mano ūgis ~194cm, lemputė kiek žemesnė. Ardymo ir transportavimo metu lemputė kiek sulinko, bet vakumas buvo nepažeistas. Dabar jau pažeistas 🙂

Bevielio tinklo (WLAN) skanavimas

Sušelpė mus delninukais su WLAN ir iš neturėjimo ką veikti nutariau praskanuoti savo važiavimo į darbą maršrutą. Pas delninuką yra specialus softas, kuris monitorina WLAN diapazoną. Ir jei tik atpažįsta tinklo pavadinimą, tai užrašo ant ekraniuko. Toks užrašas dar nereiškia, kad toje vietoje pavyks susisiekti su tuo tinklu.
Delninuką pritvirtinau prie automobiliuko navigacijos laikiklio, paleidau skanavimą ir neskubėdamas išvažiavau į darbą…

WLAN scanning

Mano maršrutas eina per “turtingą hiftech” rajoną- pro KTU kraštelį, zoosodą ir panašiai. Tiesiog Kauno centras. Kai atvažiavau į darbą, suskaičiavau kiek stočių pagavo delninukas. Reikia dar atminti, kad skanavimas vyksta paeiliui peržiūrint skirtingus kanalūs. Jei važiuoji ant 50km/h greičiu, yra didelė galimybė, kad kokią stotį ir prašoksi…
Tačiau rezultatas nustebino… 74 bevieliai tinklai ~7km ilgio trasoje. Trys tinklai šiame sąraše yra mano, bet vistiek, 70 tinklų… Kai kurių tinklų pavadinimai pralinksmino, bet labai daug tinklų yra su “default” pavadinimais: Asus, Linksys ir panašiai. Tokie pavadinimai sako, kad arba tinklo sąvininkas yra be fantazijos, arba jis nieko neperkonfiguravo.

WLAN scanning
Atkreipkit dėmesį į “sliderį” šone- kiek kartų reikia perstumti ekraną, kad pamatyti pilną sąrašą.

Mano darbo kieme, 3 svetimi tinklai. Pirmas tinklas su daug žadančių pavadinimu “Linksys” buvo nei koduotas nei apsaugotas. Puikiausiai delninukas prisijungė prie šio tinklo. 🙂