Category Archives: Betkas

Class-D stiprius

Gal jau pastebėjot, kad ant kai kurių namų kino sistemų stiprintuvų, resiverių, LCD/Plazma telikų buna užrašyti labai dideli garso galingumai. Tačiau nesimato didelių aušinimo radiatorių, ir maitinimo šaltiniai dažnai visai mažiukai. Nors tiesa, kai jie impulsiniai, tai nelabai ir suprasi kas per galingumas. Iš karto kila mintis apie “kinietiškus” vatus. Nors labai dažnai čia būna ir kinietiški vatai, bet dabar vis dažniau pasitaiko D klasės galios stiprintuvai.

Kas per žvėris yra D stiprintuvas. Tai sena naujovė- skaitmeninis stiprintuvas. Garso signalas paverčiamas/moduliuojamas į impulso plotį (PWM) ir toliau su greitais ir galingais MOSFET raktais gaminamas galingas signalas garso kolonėlėm.

Va fotkė vieno tokio stiprintuvo:

Class-D

Čia tik nuimtas radiatorius nuo mikroschemų. Nors radiatorius nėra labai didelis. Ir šiaip jo labai didelio nereikia, nes anot datasheeto, šio stiprintuvo naudingumo koeficientas siekia net 90%.

Class-D

Čia fotkė iš arčiau. Prašom atkreipti į SMD rezistorių dydį, kad suprasti kokios visdėlto mažos mikroschemos. Mikroschemos tai TAS5111 ir TAS5112 nuo Texas Instruments.

TAS5111 tai subvuferio (žemų dažnių garsiakalbio) stiprintuvas. Pagal dokumentacija, ši mikroschema duoda 70W RMS (prie 0,2% THD+N), 95dB dinaminio diapazono išėjimą. Mikroschema maitinama 30V ir 3.3V įtampa. Beja, 30V, tai vienpoliaris įtampos šaltinis.
Kita mikroschema, TAS5112 tai stereo (dviejų kanalų) stiprintuvas, 2 x 50W (prie 0,2% THD+N).

Mikroschemų veikimo principas labai paprastas, PWM signalas iš garso procesoriaus paduodamas į mikroschemą ir ten jis komutuoja mosfetinius raktus pajungtus pagal H-Bridge schemą. Kadangi naudojami po du PWM signalus kanalui, tai pasidaro pilnas Bridge. Mikroschemoje yra sumontuotos visos galimos apsaugos. Visas PWM signalo pavertimas atliekamas grupėje 10uH droseliu, kurie nuotraukoje atrodo kaip melsvi kondikai. Deja schemoje kondikai tik rudi (power stage pusėje).

Visas stiprintuvas yra 6+1. T.y. 6x50W+70W. Viso 370W RMS iš plokštės kuri vos vos didesnė už CD diską. Radiatoriai išspinduliuoja tik apie 40W šilumos prie maksimalios apkrovos.

Ši plokštė papuolė jau bloga, bet dar neaišku kas čia sugede. Kažkokie montavimai atlikti dalyje kuri net nesusijusi su power-stage. Todėl didelė tikimybė, kad galios pusė ir net procesorius veikiantis. Kol kas neturiu laiko šį stebuklą netgi įjungti.

TEO- mitai ir realybė

Gerai skamba posto pavadinimas? 🙂

Namie aš naudoju pati pigiausią TEO DSL planą, tą kuris veikia tik po darbo valandų. Ir telefono linija tokia biški traškanti, vasara netgi girdėjos Lietuvos radijas. Buvau netgi išsikvietęs telefonų meistrą- jis nustatė linijos įžemėjima, tik kad mano telefono įvadas buvo svetimose privačiose valdose, tai prie kabelio meistriukas prieiti negalėjo. Būtų paieškojęs laisvų, neįžemėjusių porų. Kai įsivedžiau internetą, viskas kraunasi labai lėtai, dažnai atsiranda ryšio sutrikimai ir t.t. Žodžiu panašu, kad prasta linija duoda blogą įtaka. Taip maniau iki šios dienos ryto.

Šiandien įsijungiu ryte kompą (reikėjo vieną failą pažiūrėti) ir matau, kad veikia internetas. Ir kažkaip itartinai gerai. Jokių trukčiojimu, jokio laginimo… Specialiai pradedu krauti failiuką iš rapidshare . Vaje, alia greitis kažkos nerealus.

TEO greitis
Vėliau greitis pasiekė maksimumą- 347 kilobaitai per sekundę, t.y. >2.8 Mbito.

Paleidau specialiai visokius bittorentus ir emules- uploado greitis apie 90… 100 kilobaitų per sekundę. Tai gaunasi apie vienas megabitas. (bittorento logas rodo 1120 kB/s maksimumą, o dar gi veikė ir eMulė).

Gerai, greitis gal ir per didelis, bet kiek bandžiau- nėra jokiu prarastu pingų, laginimo dėl DNS užklausų neatsakymo ir panašiai.

Todėl darau išvadą, kad TEO prie savo greičio ribojimo softo dar turi ir specialų laginimo ir šūdinimo modulį, kuris normaliems paprasto interneto vartotojams dar ir specialiai trugdo darbą 🙂

Gaila, bet visas malonumas tiksliai pagal laikrodį dingo apie 17 valandą.

WRT54G/GL

WRT54G GLWRT54G ar WRT54GL tai labai žinomas Linksys/Cisco Systems bevielis rūteris. Jis labai pagarsėjo, kai atsirado galimybė į juos instaliuoti Linuxo pagrindu sukurta firmwarę. Naujausi modeliai be “L” raidės indekso yra kastruoti originalaus ruterio variantai. Eina pletkai, kad originalus rūteris, po to kai pasidarė atviras kodas, pasidarė pernelyg tobulas ir pradėjo konkuruoti su “profesionaliais” Cisco Systems modeliai. O jie žymiai brangesni. Visos kalbos, kad kompanija taupo pinigus sumažinus atmintį yra niekalų verta. Šiais laikais 8 ar 2 Mb čipų kaina beveik nesiskiria. Ir gal mažesni čipukai gail būti brangesni. 🙂

Dabar galima isigyti abu modelius, bet jei susigalvojot pirkti, pirkite modelį su “L” raide. Bus galima instaliuoti daugiau navarotų.

Vienam žmogui paprastas, ne “L” ruteris dirbo labai nestabiliai. Naujausias originalus firmware nepadėjo. Nepadėjo ir DD-WRT micro firmwarė. Aš laikinai paskolinau savo ruteriuką su “L” raide kuris rodos stabiliai dirbo, bet jis vistiek strigdavo. Kilo itarimas į trugdžius iš maitinimo pusės. Tas pasitvirtino per elektros tinklų anomalijų vakarą- pamirguliavūs kiek lempom, abu rūteriai užlūžo jau pas mane namuose. Nutariau pasianalizuoti jų konstrukciją.

Vidinis stabilizatorius klaisikinis impulsinis. Tik kiek nustebino panaudoti kondensatoriai. Visi buvo 25V x 220uF. Įėjime dar suprantu tokio kondiko naudojimą, bet 3.3V ar CPU Core 1.8V naudoti tokius kondikus su neaiškiu ESR buvo kiek keista. Todėl kondikus teko pakeisti. Bėda ta, kad kondikų aukštį riboja korpuso konstrukcija, o ir kojyčių tarpas mažokas.

Čia WRT54G plokštė prieš tobulinimą:
WRT54G/GL
Matosi laisva vieta tikriausiai 5V stabilizatoriui.

Po tobulinimo:
WRT54G/GL
Įėjimo kondikas padidintas iki 25V x 470uF, kiti kondikai- 6.3V x 1500uF. Vienas kondikas ilituotas papildomai į tuščia vietą- ten buvo aptikta 3.3V.

WRT54G/GL
O čia dvi plokštės palyginimui: WRT54G viršuje ir WRT54GL apačioje. Pas GL yra 5V stabilizatorius ir didesnės atmintys (tiek flash, tiek RAM). Pas GLą perlitavau visus kondikus į panašius kaip ir G modelyje.

Po tobulinimo, abu ruteriai veikia žymiai stabiliau. Šiuo metu darome testus.

Beja, į “G” modelį taip pat telpa kiek apkarpytas linuxinis firmware.

Norton 2008

Vienoje firmoje reikėjo instaliuoti keleta Antivirusų Norton 2008. Ten viskas labai legalu, todėl vieni ativirusai ėjo kaip “clean install”, kiti kaip “upgrade”. Pagalvojau, kokia čia bėda- šmaukšt- pliaukšt ir viskas bus gerai. Aš visai užmiršau, kad Nortonai yra blogis. Ne tik stabdžiai, bet ir idiotizmo viršunė. Darant upgreida Nortonas 2008 pareikalauja du (2) kartus perkrauti kompą…

Norton 2008

Ateini prie kompo, išsilukšteni iš dėžutės CD ir CD-key. Inkiši kompaktą ir tikiesi ramaus automatinio instaliavimo. Nifiga. Paleidžiam, pasileidžia installeris kuris kelias-keliolika minučiu (čia priklauso nuo CDROM ir kompo silpnumo) pasismaukęs pareiškia- dabar yra problemos su senesne (2007) metų programa. Žodžiu- fix it, o šiuo metu installeris abortuojasi ir try again. Pasileidžiam seno Nortono valdymo panelę- ten mirksi raudonai, kad kažkoks updeitas nedainstaliuotas. Užkilinam šita procesą. Bandom iš naujo. Dabar instaleris pasako- žinot, šitam kompe yra prisilogine kiti vartotojai, todėl pizė-kazė ir vėl instaleris abortuojasi. Perkraunam kompa, kad kažkurie miegantys loginai išsijungtu. Iškarto leidžiam instaleri- pist- instaleris abortuojasi, nes siuo metu veikia Live updeitas. Kilinam Live updeita senos versijos ir pagaliau instaleris pasileidžia. Kažką ilgai ir nuobodžiai smauko, diskai sukasi poto pareiškia, kad instaliacija dar nepavyko reikia restartuoti. Po restarto instaliacija vėl prasitesia. Poto išlenda debilnas priverstinis registravimas prie kažkokio on-line nortono-symanteko serviso ir Antivrusas terorizuoja suteikti asmeninę informaciją: tipo vardas, pavardė, adresas ir panašiai. Ir mygtuko atsisakyti nėra. Gerai, kad 4 kartus paspaudus NEXT ir nepildžius duomenų, slaptai atsiranda mygtukas SKIP. Praskipinus užsikuria ativirusas kuris baisiausiai susijaudina, kad jis turi per seną virusų duombazę. Ir jungiasi updeitai. Nors ir geras internetas, updeitai vyksta labai ilgai. Kiek ziurėjau- duomenys iš interneto pumpuojami gal kelias minutes, o kokia penkioliką minučių tie duomenys importuojami. A poto paprašoma restartuoti windoze.

Palyginus su AVG antivirusu, Norton 2008 yra debilnas produktas jau savo instaliacijoje ir stabdyme. Dar neaišku kaip jis virusus gaudo…

Į sena Celeroną 1.6Ghz, 512Mb RAM, Nortono antivirusas instaliavosi 50 minučių!

Gręžtuvas

Sulūžo keletas mažyčių kietmetalio grąžtų. Susimasčiau kame čia bėda. Pasirodo mano turimas Hobby Drill gręžtuvas turi nedidelį defektą kuris nepasireiškia su paprastais plieniniais grąžteliai ir visokiais šlifuokliais- visa grąžto konstrukcija švelniai kreiva (buktuota). Pats grąžtelis juda į šona per milimetro dalis. Plienis grąžtas puikiausiai amortizuoja tokias perkrovas, o su kietmetalio kartais nuo karto įvyksta avarija.

Išardžiai savo gręžtuva į dalis. Pažiūrėkit į fotkę… už ką čia mokėjau ~90Lt?

Hobby Drill

Konstrukcija labai paprasta: kinietiškas motoriukas, žalvarinė ašelė su vienu guoliu, korpusas ir griebtuvas. Kiek stebėjau, pagrindinis kreivumas atsiranda griebtuve. Žalvarinė ašelė tiesi. Tikrinasi labai paprastai- prie greitai besisukančios detalės reikia priglausti kokį smulkų atsuktuvą ar panašiai. Jei susiformuoja tarpelis tarp atsuktuvo ir besisukančios detalės- ten praeina šviesa, tai reikškia, kad atsuktuvas kažkuriuo tai momentu būna ore. Prie ašies atsuktuvas tolygiai važiuoja per besisukančią detalę. Netgi per greibtuvo korpusą atsuktuvas čiuožia be problemų. Visos bėdos ant pačio grąžtelio. Matyt tie trys griebtuvo elementai stovi nelygiai ar jie yra kiek nelygūs. Gaila, bet griebtuvo nepavyko išardyti.

Grožis

Kadangi normaliai peršalau, tai nedarau jokių eksperimentų. Čia dvi nuotraukytės to pačio objekto. Tiksliau visas objektas ir objekto dalis. Bendrai nuotraukytę galima pavadinti “koherentinės šviesos grožis”.

Grozis

Čia detalė. Deja fotikas nesugeba parodyti viso grožio ir to “holografinio” švytėjimo.

Grozis

Tai neteisingai ir kreivai sufokusuotas lazerio spindulys. Lazeris panaudotas iš DVD grotuvo. Srovė per diodą apie 75mA. Panaudotas vienas išgaubtas lęšis. Spindulys keliavo per pusę kambario ir visą koridorių- kokius 6 metrus.

Naujametinės melagystės

Gruodžio mėnuo papuolė toks nelabai pilnas naujų projektų ar užbaigtų senų… Todėl nutariau parašyti žinutę apie bet ką… Kad ir apie super-duper prietaiso prototipo kurybą 🙂 Kas tai galėtų būti? Panašus į būrimo rutulį su high-tech patobulinimais ar kažkokį holoprojektorių. Tiesa pasakius nesakysių kas čia per aparatas. Gal, žmogus pavaizduodas nuotraukose ir išduos paslaptį apie prietaisą ir jo ateitį… Tik turiu pranešti, kad super slapta informacija apie projektą kurį užėmė mano kompe virš 15Gb (gigabaitų) vietos sunaikinta. Tai padaryta dėl žmonijos gerovės. Paprasti žmonės dar nedaaugo iki tokios technologijos ir gali nesusitvarkyti su tokios technologijos naudojimo pasekmėm.

powerfull stuff

Čia jau minėtas įdėjos autorius Henkas bando sureguliuoti prietaiso XXXXXXXXX, XXXXXXXXXXXX ir YYYYYYYYYYYY, YYYYYYYYYYYY parametrus. Reguliuojant šiuos parametrus, autoriaus mentaliniai sugebėjimai nenukentėjo. Į schemą, kabančią ant sienos galite ir nežiūrėti- nieko ten nėra, nėra ten ir slaptos schemos, nėra ten ir eksperimentų rezultatų. Ten tik kelios protingos įdėjos pasiskolintos iš japonų inžinierių- aš tas įdėjas radau, kai perverčiau kompiuterinio tomografo schemą.

powerfull stuff

Čia matosi dalis prietaiso iš arčiau. Nuotraukoje dešinėje- informacijos nešėjai ir dviejų nešėjų sujungimo hubas.

Kaip pašalinis efektas buvo pastebėta, kad prietaisas labai stipriai reaguoja į metalinius tvirtinimo elementus, pigius medienos pakaitalus, laminuotas plokštes ir kitokį 20a pabaigos, 21a pradžios populiarų produktą. Todėl buvo daug vargo, kol suradom autentišką antikvarinį staliuką su naturalios medienos kojytėmis ir natūraliu akmeniniu paviršiumi. Beja, apvali stalviršio formą pagerino rezultatą net 1.7%!

Windows CE

Jau seniau rašiau apie į mano rankas patekusį terminalinį kompiuteriuką. Ten man nepavyko kažkaip jį paleisti. Gal jau buvo sugadintas Windows CE imidžo failas ar dar kas nors. Šiandien vėl papuolė keli terminaliukai su tuo pačiu gedimu- paisputę kondikai maitblokyje. Per pusvalandžiuką juos pakeičiau ir pradėjau žaisti su kompiukais.

terminalai

Terminalai bent jau užsikūrė iki standartinio mėlyno windozės fono. Ir net bandė jungtis prie kažkokio tai serverio. Įdėjus kortelę į dideli kompiuterį matosi keli Windows CE sisteminiai “image” failai ir “Document and Settings” direktorija. Ten guli keistoki sisteminiai failai kuriuose surašyti visi Windows CE registry ir kiti nustatymai. Kažkur čia slepiasi slaptažodžiai ir sistemos nustatymai. Nieko gero internete tuo klausimu neradau, bet netyčia eksperimentuodamas su failais pastebėjau, kad užtenka perkelti “system.hv” failą į kitą vietą (ar net perkopijuoti failą pirmyn- atgal) ir Windows CE (bent jau šio modelio terminalo) pameta sistemos nustatymus ir pasirodo konfiguracinis “wizardas”.

Jei jau pamatom šitą langelį, tai drasiai spaudžiam “cancel”. Poto einam į “Start Menu”, “settings” ar “Control panel”. Ten susirandam “System” ikonėlę ir spaudžiam “reset to factory default”. Po to kompas teisingai persikrauna, paklausia tinklo nustatymus, video nustatymus ir pasileidžia desktopas.

Mano turimose CF (compact flash) kortelėse turėjo būt WinCE 4.2Pro ir 5.0 (o gal jau ten visur 5 versija). Šioje versijoje instaliuotas Internet Exploreris 6.0 neturi lietuviškos koduotės. Unicodinius puslapius (kad ir šį Weblogą) rodo teisingai- su visom raidėm.

Šiaip labai smagus internetinio naršymo kompiukas. Jį galima paleisti “kiosk mode”, tada vartotojai negalės reguliuoti sistemos nustatymų. Tai pat rastos programos standartiniams Win šeimynos serverių terminaliniams pasijungimams. Taip pat ir Cytrix klientas.

Žaidžiant su failais iš CF kortelės svarbu diskelio neformatuoti ir neliesti (nekopijuoti, kilnoti, perrašyti) BLDR failo iš pagrindinio katalogo.

Mano turimo prietaiso failai CF kortelėje:

2003.04.15  18:38            16.384 BLDR
2007.12.06  20:04    dir          BMP
2007.12.06  20:04    dir          Documents and Settings
2020.01.28  04:38            67.739 EBOOT.BIN
2005.08.20  16:18        15.484.163 NK.BIN
2005.08.20  16:15           308.316 SPLASH.BIN

Documents and Settings turinys:

2007.12.06  20:04    DIR          default
2001.05.31  12:24                52 default.mky
2001.05.31  12:41           131.072 system.hv
2004.09.08  09:45                52 System.mky

default turinys:

2001.05.31  12:41           131.072 user.hv

BLDR- tai “antrasis” bootloaderis. Pirmasis įrašytas į boot bloką. BLDR tai nejudinamas failas. Pajudinsit ir boot blokas nesuras jo. Ir gausit kažką panašaus į “sitema nerasta”. Kad atkurti sistemą reikės gauti veikiančios sistemos imagę. Splash.bin- ekrano užsklanda. Kiek supratau taip paprastas BMP failas su nedideliu papildomu headeriu. eboot.bin- nežinau. nk.bin- tai visas likęs softas ir pati WinCE (The Windows CE image). Per patį Windows CE, kortelės turinys atrodo žymiai įdomiau- ten yra ir windows ir program files direktorijos ir dar visokių gerybių.

Švaros mėnuo

Pastebėjau, kad pas mane per daug susikaupė elektronikos. Tiesiog pastebiu pas save liguistą potraukį kaupti elektronikos draskulas. Gal tai “sunkios vaikystės”, “elektronikos bado” pasekmės, bet nusprendžiau kiek galima daugiau apmažinti sukaupto šlamšto kiekį.

Šiukšlės paprastai kaupiasi taip- randama kokia nors spausdinta plokštė su reikiama mažyte detalyte. Tai imama visa plokštė. Kažkada bandžiau išsilituoti reikiama detalę, bet paprastai kol detalė atkeliauja iki tikslo, ji arba pametama arba jos kojytės nepataisomai susitraumuoja. Dabar jau stengiaus iškarto išsikirpti detalę su gabalu PCB.
Išlitavus reikiamą detalytę, nepakyla ranka iškarto išmesti visą plokštę- juk kiek dar ten guli panaudojamu detalyčių. Va nuotrauka su šiukšlių dėže.

Siuksles

Va ten, dešinėje, matosi žalia PCB su stamboka juoda BGA mikroschema, šalia du juodi gamepado manipuliatoriai. Pamatėt? Plokštė buvo pakelta dėl vienos detalės- FM75 termo daviklio. Tačiau, namie išlupus daviklį, akutės pamatė dar kelis reikalingus dalykėlius kurie vėliau buvo išpjauti: 1.8V ir 3.3V stabilizatoriai kurių jau prireikė mano vienai schemutei su FPGA čipu. Į šiukšlyna nukeliavo didelis ir matyt specializuotas LG procesorius, 28LV320AT flašikas, paprasta logika, LV logikos keitikliai, šviesos diodai, 100MHz osciliatorius ir daugybė SMD smulkmės.

Va didesnė šiukšlių dėžės nuotrauka.

Čia jau geriau matosi kas išsimetė: Logitech web kamera (morališkai pasenusi, per prasta raiška ir per lėta), DVD grotuvo VFD indikatorius su kontroline mikroschema valdoma 2 laidais, TI DSP čipų blokas, keletas gamepadų (išėmiau RC modulius), CB racija su sulūžusia indikacija ir valdymu, kompo motina su išluptais beveik visais SMD elementais (tiesiog geras detalių šaltinis), kiek giliau guli IBM notebukas (labai senas, juodai/baltas ekranas)- iš jo labai mažai reikalingu detaliu teišsilupo. Kelios kompiuterinės optinės pelės- ieškojau su specifiniu optiniu moduliu, viena bevielė pelė (beveik visos detalės išlupinėtos), keliolika motoriukų- vibratorių (iš gamepadų), kažkokios neiškios PCB, seni DIMMai ir SIMM… O pačiam dugne guli HP 5300 skaneris su pasėdusia lempute. Buvo pakeistas į sekmingai surastą HP6300 skanerį su visai šviežia lempa. Su skaneriais čia buvo ištisa epopėja- šis yra ketvirtas HP skaneris kuri jungiu prie savo kompo. Ilgiausiai tarnavo 5P (nes ji pirkom parduotuvėje), o visi kiti naudoti.

Visą šitą šlamštą radom kambaryje. O kas garaže….

Net širdį skauda išmetant. Bet reikia 🙂

Pagal planą reikia surinkti dar kelias tokias dėžes. Bet tai bus lengva, nes yra tokių prietaisų kurie užima daug vietos. Bet tai jau garaže.

Lazerio maitblokis 2 (derinimas)

Warning! LaserJau rašiau, kad diodai jautrūs. Todėl maitblokį reikia suderinti prieš jungiant prie diodo.
Surinkite schemą, prilituokite viena 1.2K rezistorių prie R4, R5 ar R6 vietos. Įjunkite schemą. Pasitikrinam ar 7805 gamina 5V, toliau pamatuojam įtampa kur lituojasi lazeriukas. Ten turi būti kiek mažiau nei 5V. Sakysim kokie 4.6V. Pajungiam ampermetrą vietoje lazerinio diodo. Aš su 1.2K rezistorium jungiau paprastą, “mechaninį” ampermetrą su 0.3A skale. Nusukam rezistorių į mažiausios srovės padėtį, ampermetras nusileidžia iki 0. Pasukam iki max srovės. Dabar galima nustatyti max srovę kuria tieks maitblokis. Man reikėjo prilituoti papildomą 1.2K rezistorių ir max srovė gavosi 200mA. Tik pas mane R7 pasirodo 13K. 🙂
Susigraduojam rezistoriaus skalę. Kad patestuoti srovės stabilizavimą, nuosekliai ampermetrui pajungiam kokį diodą (aš panaudojau pasvilusi galingą raudoną lazerį, jis jau vos šviečia, bet kaip diodas puikiausiai veikia) ir pasitikrinam sroves. Rezistoriaus skalė turi nesikeisti.

Nežinau visų lazerių, bet kartais (galbūt) gali neužtekti įtampos- ant lazerinio diodo įtampos kritimas apie 3V. Gal koks super lazeris turi didesni kritima ir kelių voltų gali pritrukti sistemoje. Tada reikia kelti visos sistemos įtampą pakeičiant 7805 stabilizatorių (ar prikišant diodų-stabilitronų į mikroschemos žemės koją).

Darbas su prietaisu:

Diodai lituojami prie pilnai atjungo prietaiso. Geriau sistemą maitinti iš kokio akumuliatoriaus- aš naudoju seną signalizacijos akumą (12V 7Ah). Prieš lituojant, srovės rezistorių nusukam iki 0 padėties. Maitinimo šaltinio laidus atjungiam ir dar gal sujungiam į vieną vietą. Diodas lituojamas pagal visas “antistatines taisykles”.

Įjungiam maitblokį ir didinam srovę per lazerį. Iš pradžių lazeris vos vos švyti, poto švytėjimas kinta šuoliškai ir toliau didinant srovę, šviesos srauto stiprumas kinta eksponentiškai iki lazerio sunaikinimo. Nežinant lazerio charakteristikų nelabai rekomenduojama eksperimentuoti su srovėm. Jei turi laisvų lazeriukų, galima atlikti destrukcinius eksperimentus. Pvz paprastas DVD lazeriukas (skaitymo) turėtu buti kokiu 5mW galingumo (nežinau)- jis iš pradžių gana gerai šviečia, o prie “ekstremalių” srovių poto pastebimai “sėda” ir daugiau iš jo nieko gero nebelieka. Vienas lazeriukas gana įdomiai “miro”- jis kelis kartus užgeso pilnai ir vėl užsižiebė. Bet galiausiai užgeso visiems laikams.

IR lazeris iš CDRW įrenginio turėtų būt galingas. Jis drasiai groja prie 100mA, bet neaišku kiek tokiam režime jis veiks. Ar didinant srovę jis dar ryškiau šviečia negaliu pasakyti. Čia reikia lazerio stiprumo matuoklio, o per fotiką aš nepastebiu šviesos stiprumo pokyčių.

Raudonas lazeris pagal dokumentaciją pilnai palaiko 100mA, kogero trumpai gali patraukti arti 200mA. Impulsiniam rezime toks lazeriukas gal išlaikytu ir 300… 400mA sroves (netestuota). Šis maitblokis nepritaikytas dirbti impulsiniam režime. Bet impulsiniam režime ir gerai sufokusuotas jau turėtų deginti plonam popieriuje skylutes, uždegti degtukus ar sprogdinti guminius balionėlius.

Galingi lazeriukai naudojami tik su radiatoriais. Nes kitaip labai greitai perkais…

Ir aišku saugumas… (paveiksliukas iš www.electricstuff.co.uk – visai nieko puslapiukai beja)
Big Scary Laser

O šiaip yra paprastesnė schema. Galima naudoti LM317 kai LED draiveryje. Lazeris tai irgi LEDas.