Omnis siūlo įsigyti kompą ir dar jaučių parduoti sielą (sudaryti sutartį) keliems metams. Gal ir reikalingas daiktas tas kompas, gal ir reikalingas tas mobilus internetas per GSM tinklus bet…

Nu aš niekaip nesuprantu. Kaip tie trys nemokami lipdukai pakelia daikto vertę. Nu tarybiniais laikais, kai vakarai buvo už geležinės uždangos, prisiklijuoti prie “čarlio” kokį adidas ženklą ar herbuką nuo ronhill cigarečių buvo lygis… Bet dabar! Rodos mūsų žmonės taip pigiai nepaimami. Bet matyt reklamos vadyba žino, mūsų Lietuvaičiai pasirašo gaudami nemokamus lipdukus-nakleikas. Ot bananų kraštas.

Kai kuriami visokie elektroniniai prietaisai, dažnai dėl klaidų montaže, schemoje ar šiaip dėl blogai parinktų elementų ar kosminės radiacijos 🙂 įvyksta trumpi jungimai ir dažnokai gana brangi detalytė tik pykšt ir sudega. Čia labai padeda maitinimo šaltinis su reguliuojama maksimalia išėjomo srove. Sakysim, brangiausia detalytė schemoje laisvai išlaiko 200mA srovę ir nesudega. Nusistatom savo maitinimo šaltinyje kiek mažiau nei 200mA ir drasiai jungiam prie schemos. Jei schema teisinga, viskas veiks, o jei trumpas ar klaida- maitinimo šaltinis pereina į srovės apribojimo ražimą ir niekas nesudega.

Beja, su šia mikroschema labai lengva pasidaryti švino akumų (o gal ir kitų chemijų) kroviką.

Labai pigų, nesudėtingą šaltinį galima pasidaryti iš L200 mikroschemos. L200 tai mikroschema skirta būtent tokiems šaltiniams arba grynai srovės šaltiniams. Taip pat, pagal dokumentacija, ji nebijo perkaitimu.

Štai paprastutė schema:

R1 tai šuntas su kuriuo nustatoma maksimali išėjimo srovė. Čia galima dėti kokiu 47 omų rezistorių. Geriau galingą, vielinį. Nes prie didžiausios srovės per jį gali tekėti iki 2A srovė. Kad kiek palengvinti kintamo rezistoriaus darbą ar kiek išplėsti reguliavimo diapazoną galima pajungti papildomą rezistorių R3.
R2 rezistorius nustato išėjimo įtampą.
R4 tai 820…1.5K rezistorius.
C1 tai bet koks elektrolitas. Kuo didesnis, tuo geriau.
C2 apie 0.1uF kondikas. Čia elektrolitas nėra labai gerai, jei naudosim schemą prie mažų srovių- didelė talpa įnešą nestabilumą į reguliavimą.
IC1 tai L200C mikroschema su nedideliu radiatorium. Jis reikalingas jei bus dideli skirtumai tarp įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovės bus arti maksimumo.

Taip atrodo schema sujungta testinėje plokštėje. Gi reikėjo pasitikrinti prieš rašant…

Biški formulių pasiskaičiavimui:

Imax=0.45/Ršunto (bet ne daugiau kaip 2A. Formulė kiek supaprastinta)
Vout=2.77*(1+R2/R4)

Kadangi niekur internete neradau kai turi atrodyti kai kurie žurnalai skirti elektrikams, tai pagal pirktinius pavyzdžius padariau elektroninius šablonus. Taigi, nusikraukite ir žiūrėkite su PDF formato readerių. Kad ir iš Adobės puslapių.

Dokumentai yra platinami pagal FreeWare licenzija. Prašome laisvai kopijuoti ir naudoti, tik neužmirškite palikti kreditus į šiuos interneto puslapius.

Elektrosaugos priemonių registravimo žurnalas.

Veikiančių elektros įrengimų rejestras.

Elektros įrankių, jų pagalbinių įrenginių apskaitos, bandymo, tikrinimo ir apžiūrų žurnalas.

Manau tai bus naudingi failai broliams elektrikams.

Senasis, analoginis (linear) ličio jonų akumų pakrovėjas kažkaip mistiškai ėmė ir sprogo- tiesiog atsirado skylutė mikroschemoje. Baterijos nusėdo ir teko pasidaryti naują pakrovėją. Šį kartą buvo pasirinkta impulsinė technologija ir pilna krovimo kontrolė. Nusižiūrėjom BQ24103 mikroschemą iš Texas Instruments. Po ilgų vargų gavom mikroschemą ir … išsigandom. Mikroschema be kojyčių, taip vadinamas “Quad Flatpack No-Lead (QFN)” su pilvelių maudojamu kaip radiatorius. Žmoniškai šnekant, 20 kojų krakajobas be kojų ir 4.65 ant 3.65 max mm dydžio. Ir taip 0.8 … 1 mm storio. Takeliai kojytėm turi būti 0,23 mm storio (aš naudojau kažką panašaus i 0.3 mm) ir žingsnis tarp kojyčių lygiai 0.5mm. Kitas durnas momentas- pilvas kuris yra kaip ir radiatorius. Mikroschemos karštis turi keliauti į spausdintą plokštę ir ten, per “thermal vias” išsisklaidyti… Skaitykit taip ir padariau su buitine technologija. Ant vienpusio folguoto tekstolito.

Dariau iškarto dvi plokštes, nes nelabai tikėjausi, kad pavyks iš pirmo karto. Gal droselis parinktas kiek per didelis, bet aš tik tokį turėjau po ranka ir 10uH. Mikroschemą reikia lituoti su karšto oro stotele, bet aš tokios neturiu. Gerai, kad mikroschema naujoviška- bešvinė. Tai reiškia, kad ji žymiai atsparesnė karščiui. Plokštę padengiau alavu vos vos. Tik ant termoaikštelės susiformavo nedidelis kauburys. Ar jis išsilydė toliau lituojant aš nežinau. Tai galėtų pasakyti tik rentgeno nuotrauka. Ką beja ir rekomenduoja intersil inžinieriai. 🙂 Pati mikroschema prisilitavo iš kraštų pamakalavūs su lituokliu. Teoriškai, mikroschema stovi kreivai apie 0.1mm. Bet nieko negaliu padėti. Kitokių problemų kaip ir nebuvo.

Pakrovėjo schema standartinė, iš mikroschemos aprašo:

Schema spausdinimui

Schemoje padaryti šie pakeitimai:
Šunto rezistorius įdėtas 0.22 omo, o ne 0.1 omo. Toks papuolė po ranka. Ko pasekoje turėjo nukristi krovimo srovė. Dabar srovė kraunant vieną akumą yra 0.7A
Vietoje termorezistoriaus ir jam priklausomo įtampos daliklio pastatytas paprasčiausias kintamas rezistorius. Gal ateityje aš padarysiu viską teisingai.

Schemos įėjimo įtampa nuo 5 iki 16V. Maitinant nuo 15 šaltinio kažkotai labai įkaista mikroschema. Nuo 5 voltų- tik kiek šilta. Manau čia mano plokštės aušinimo problema- aš nesugebėjau padaryti reikiamo radiatoriaus.

Beja, visos detalės naudotos, išskyrūs mikroschemą. Donorais pasitarnavo ADSL modemas, ADSL rūteris ir SCSI HDD.

Kai būna kelios kameros ir jas reikia stebėti vienu metu, tai galima pasistatyti kelis monitorius. Bet kai kamerų sakysim 16? Tada reikia naudoti multipleksorių. Dabar, kai vaizdą reguliuoja kompas viskas labai paprasta. Bet kaip buvo seniau? Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje buvo naudojami specialūs prietaisai multipleksoriai – kvadratoriai (nu su 16 kamerų tai gal visdėto koks nors šešioliktatorius būtų 🙂 )

Toks va vaizdelis ant teliko ar monitoriaus ekrano. Tik čia nėra nei vieno video signalo, nes nebeturiu nei vienos video kameros kad pabandyti. Tai vaizdelis iš HiTron standalone B/W multiplexer HBX16C.

Aparačiukas leidžia pasirinkti bet kuri iš 16 kanalų. Žiūrėti visus kanalus vienu metu, po 4, 9 kanalus viename ekrane. Taip pat prietaisas leidžia pasirinkti įvairias kombinacijas. Pvz. 1 didelis vaizdelis ir vienas PIP mažiukas, vienas didelis ir keturi mažiukai apačioje, du ar trys maždaug dideli ir kiti mažiukai ir t.t. Dar galima susistabdyti, freeze vaizdelį. Tai pat ir pasididinti du kartus vaizdelį ir bandyti įžiūrėti kaip vagia kokius daikčiukus. Taip pat distancinis valdymas, video magnetofono valdymas, skanavimas, signalizacija kai dingsta signalas ir visokie taimeriai. Visa tai valdoma ganėtinai daug elektronikos:

Vienintelis malonumas, kad viskas padaryta senoviškom detalėm ir viską galima lengvai perlituoti ar išardyti. Jei niekas nenupirks šio prietaiso kromelyje, tai bus kaip geras detalių šaltinis ir kaip eilinis 19″ korpusas.

Papuolė (eilinį kartą 🙂 ) nešiojamos racijos Kenwood TK-248. Tai senokos, max 5W galingumo, tikriausiai 136(132?)-174 MHz diapazono racijos. Akumuliatoriai visiškai nupuše, bet racijos veikia. Aišku jos vėl buvo suprogramuotos vienam dažniui. Bet šitą prietaisą perprogramuoti žymiai paprasčiau. Nuotraukoje pažvelkit į vietą pažymėta raudona strėliuke:

Ten yra plastikinis lipdukas. Jį nuplėšus galima pamatyti keturius kontaktus. Mus domina tik pats kairinis. Reikia paimti paprastą pieštuką su grafitinę šerdim ar koki buką metalinį daiktą ir užtrumpinti kontaktėlius. Įjungiam raciją ir ant ekrano turi pasirodyti “SEL”. Jei nepavyksta, reikia bandyti dar karta. Nes nevisada pavyksta sujungti kontaktus.

Kai patenkam į “SEL” t.y. programavimo režimą, viskas labai paprasta. Pirmiausia, galima nurezetuoti raciją į fabrikinį rezimą. Reikia tik vienu metu nuspausti [LAMP] ir [LOW] mygtukus. Turi užsidegti raudonas šviesos diodas.

Racijos kanalo dažnio nustatymas:

Įeinam į programavimo režimą (SEL). Nuspaudžiam mygtuką [D/A]. Ant ekrano turi pasirodyti pirmojo kanalo priėmimo dažnis arba brūkšneliai. Jei matosi brūkšneliai, tai kanalas išjungtas. Kanalo būklę galima perjungti spaudžiojant [LOW] mygtuką.
Sukiojant kanalo perjunginėjimo rankenėlę nusistatom dažnį. Jei sukiojam kartu nuspaude [LAMP] mygtuką, tai dažnis kinta 1MHz žingsniu, be mygtuko- 5kHz. Nuspaudus siuntimo mygtuką [PTT] dažnis įrašomas ir pasirodo kiek labiau mistiškas QT (quiet talk) dažnis. Rekomenduojama pradžiai jo nenaudoti ir jungti “OFF” režimą. Vėl nuspaudžiam siuntimo mygtuką. Dabar įvedam siuntimo dažnį. Kad reguliuojam siuntimo dažnį indikuoja raudonas šviesos diodas. Dažnis nusistato taip pat, kaip ir priėmimui. Vėl nuspaudžiam [PTT] ir įvedam mistiškąjį QT dažnį. Nuspaudus vėl [PTT], racija leidžia programuoti sekantį kanalą. Taip suprogramuojam visus mums reikiamus kanalus. Po programavimo, racija reikia išjungti ir vėl įjungti. Kai redaguojami kanalų dažniai, kanalą pasirenkam nuspaude [MONI] ir sukiojant kanalo pasirinkimo rankenėlę.

Racijos “navarotų” nustatymas:

Programavimo (“SEL”) režime nuspaudžiame mygtuką [TA]. Taip papuolame į “Dealer seting mode”. Sukiojant kanalų reguliatorių pasirenkam opciją, o spaudžiojant siuntimą [PTT] pereinam į kitą punktą.

Dilerinių komandų sąrašas:

1. Leidimas dirbti užimtam kanale;
2. Akumuliatoriaus taupymas;
3. Maksimalus siuntimo ilgis sekundėmis: 30, 60, 90 ir OFF;
4. Stotelės galingumas po įjungimo: H-5W, L-0.5W;
5. Leidimas naudotis galios perjungimo mygtuku [LOW];
6. Leidimas naudotis [T/A] mygtuku (Talkarround/reverse). Leidimas dirbti skirtingomis siuntimo ir priėmimo dažniais. OFF, 1 ir 2. Priklausomai nuo nustatymo neleidžia, leidžia ir reversuoja dažnius;
7. Leidimas naudotis [MONI] mygtuku;
8. Mygtukų cypčiojimas;
9. Skremblerio konfiguravimas KVS-1;
10. Skremblerio kodas (KVS code);
11. Dažninio maskavimo leidimas (QT variable mode);
12. Skanavimo režimo nustatymas;
13. Kreipimosi į prioritetinį kanalą laikas (0.5 – 3.0 s);
14. Kiek laiko laukti pradingus nešančiajai;
15. Mygtukų kombinacijos [MONI]+[D/A] (delete/add) valdymas;
16. Skanavimo sąrašo sudarymas;

Toliau eina numerinės, DTMF klavietūros konfiguravimas ir navarotai susije su tuo:

Į šiuos režimus papuolame iš programavimo režimo “SEL” nuspaudus mygtuką [SCAN].

17. Kiek mygtukų naudojam 12 ar 16;
18. Automatinis numerio rinkimo režimas, naudojant raciją kaip telefoną;
19. Automatinio numerio atmintis 18 punktui;
20. Pirmo skaičio siuntimo intervalas (tarp siuntimo pražios ir pirmo DTMF tono);
21. Toninio rinkimo ilgis;
22. Pirmojo tono ilgis;
23. DTMF naudojimas: 1- toninis iškvietimas negalimas, 2- galimas, 3- galimas grupinis iškvietimas, 4-grupinis iškvietimas su patvirtinimu;
24. Stotelės kvietimo kodas (local code memory);
25. Skiriklio ženklo nustatymas. Rekomenduojama naudoti F (#);
26. Grupinio iškvietimo leidimas;
27. Automatinio atsiliepimo režimas ([LAMP]+[SCAN]);
28. Autoatsiliepimo tipas: 1- perduodamas 24 punkto kodas, 2- perduodamas kvietimo signalas, 3- grąžinamas būklės kodas.

Užprogramavųs vieną stotelę, kitas galima klonuoti sujungųs laidu. Sujungi, įjungi laikydamas [LAMP]+[SCAN]. Poto “šaltinio” stotelėje nuspaudi [MONI], užsidega siuntimo šviesos diodas ir po kokios minutės informacija perduota. Tik reikia “gavėjo” racijoje neužmiršti pakeisti individualų kodą.

Jau pripratom prie video stebėjimo ir nepastebim video kamerų pritvirtintu prie stulpų, sienų ar kokių nors tvorų. Tai dažniausiai baltos, pilkos ar sidabrinės spalvos dėžutės su mažu langeliu. Dažnai jos vadinamos kameros inkilu, nes viduje paslėpta kamera.

O kas viduje yra?

Čia atidarytas inkilas, bet be objektyvo:

A) šildymo elementas. Paprasčiausias šildytuvas kuris kaitina patį inkilą, kamerą ir kas svarbiausia, langelį ir optiką. Taip apsisaugoma nuo drėgmės ir rasos.
B) čia vieta objektyvui. Kai kada naudojamas paprastas objektyvas, kartais su elektra valdoma diafragma. O kartais kintamo židinio ar net su galimybe sukiotis į šonus.
C) pati kamera.
D) tai 12V laidžiukas iš kameros.
E) termostatas. Jo temperatūra nustatyta 25 laipsniams.

Šiame namelyje nėra: 230V maitblokio. Kai kurios kameros būna maitinamos tiesiogiai is 230V tinklo arba iš pažemintos (europinio standarto) įtampos.

Mano atveju, čia turėtu būti įkištas baisuokliškas lenkiškas transformatoriukas. Bet kadangi man teko perdaryti visą sistemą nuo 12V, tai teks pakeisti kaitinimo elementą ir panaudoti padorų impulsinį 12V maitblokį.

Video stebėjimo projektui prireikė kameros kuri galėtų filmuoti ir visiškoje tamsoje. Firma Eproma pasiūlė panaudoti jų kameras YOKO YK-3B41 ar YK-3B43. Jos sumontuotas tipo hermetiškame korpuse, IP65 klasės ir turi viduje įmontuotus IR diodus pašvietimui. Teoriškai, kamera gali filmuoti visiškoje tamsoje. Panašios kameros parduodamos ir Lemonoje.

Video kamera su Sony CCD elementu, 12 IR šviesos diodų. Maitinama nuo maždaug 12V. IR diodai įsijungia tik tada, kai daviklis pastebi tamsą.

Kadangi skaitmeninis fotoaparatas taip pat jautrus IR spinduliams, tai IR pašvietimas puikiausiai matosi nuotraukoje. Bet tamsoje ir žmogaus akis puikiausiai mato, kaip raudonai švyti šviesos diodai. Įdomus efektas- filmuojant visiškoje tamsoje iš arti, matosi žmogaus poodinės kraujagyslės. Šiaip jos paprastai nesimato 🙂

Nors kamera buvo rekomenduota kaip visiškai hermetiška, bet pakliuves modelis tai paneigė. Kiek pažaidus su kameryte bei laikant rankoje, buvo pastebėtas ūmus ryškumo praradimas. Ryškumas dingo dėl paprastos priežasties- tiesiai prieš objektyvą, ant vidinės stiklo pusės susiformavo rasa. Matyt drėgmės nuo žmogaus rankos kažkokiu tai keliu pateko į kameros vidų. Gerai, kad kiek padirbus kamera pati išsidžiovino.

Dar vienas pastebėtas šios kameros blogumas (manau ir kitų kamerų kuriose įmontuotas pašvietimas) tai kad ore skraidančios dulkės ryškiai žiba ir trukdo vaizdui.

Nu ir paskutinis pastebėjimas- ši kamera yra su fiksuotu objektyvų, todėl negalima pasireguliuoti vaizdo ryškumo pagal poreikius.

Išvada: brangus žaisliukas. Tinkamas tik bendro pobūdžio stebėjimui.