AVR62: Atmega8 universali plokštė su pribambasais

Prasidėjo nuo to, kad prisilupau kažkokios elektronikos su ATMEGA8-16 čipukais. Todėl buvo nelabai skubant padaryta žalia PCB. kurioje kažkodėl pamišau I2C pull-up.
nixie atmega8 RTC dynamic indication
Plokštėje numatytos vietos šiai hardwarei:

  1. RTC -Philips PCF8593 arba analogas. Tikras I2C plius INT0.
  2. Drėgmės ir temperatūros sensorius DHT11.
  3. High side switch IPS511G.
  4. RS485 standartinė mikroschema, SN75176.
  5. Visos kojos išvestos į 0,1″ jungtis.
  6. “cominis” kvarcas.
  7. ISP, 6 pin.
  8. Plokštę galima pjauti ir visa periferija pasišalina.

Per savaitės laiko skirtumą padaryta dar viena PCB. Specialiai skirta NIXIE lempom. T.y. yra katodų ir anodų raktai ir aukštos įtampos šaltinis. Palaiko iki 6 lempų, dinaminė indikacija. PCB’e viena esminė klaida, kuri atsikartoja 6 kartus, todėl naudojamas kiek gudresnis supaprastintas jungimas- izoliacija per kondikus. Kaip šito straipsnio komentaruose. Naudojami 6 aukštavolčiai (MPSA92) tranzai ir К155ИД1 (74141) mikroschema. Beja čekiška mikroschema man testavimo metu susvilo…

Ir aišku: RTC nixie clock with moisture DHT11 (sourcecode for AVR and compiled version for mega8).
Softas aišku testinis, ne galutinis produktas. Iš įdomumu: visa dinaminė indikacija padaryta per taimerio pertraukimą. Ten biškį kažką sumaliau su simbolio vietos skaičiavimu ir gavosi nelabai elegantiškai. INT0 gauna signalą iš RTC taimerio. Ar tai 1Hz dažniu ar suveikia du kartus per sekundę… tik tada nuskaitomas laikrodis. Kas 4 tickus iškviečiamas “lėtas softwarinis pertraukimas”- paprasčiausiai skaitymas iš DHT11 labai lėtas ir jei jį atlikinėti indivualiais, tai mirga neoninės lempos. Dabar DHT11 skaitymas tikriausiai pertraukiamas kelis kartus tikrais pertraukimais. Tačiau viskas veikia ir neoninės lemputės visiškai nemirga.

Dabar turėdamas desietką PCB manau kiek apmažinsių nixių atsargas.

CRT2 arba klijavimo pamokėlės

Kiekvienas nepabaigtas aparačiukas, ypač stiklinis, turi tendencija kur nors nukristi ir sudužti, laideliai turi tendencija nutrukti… ir panašiai. Senesnės žinutės ekraniukas pasirodė toks fainas, o ir reikia pasimokyti klijuoti organinį stiklą, todėl nutariau padaryti mažytę permatomą dėžutę šiam kineskopui. Kiek pasiautėjau Corel Draw programoje:

minit CRT TV monitor CCTV crystal clear case
Ir gavau visą kalną puzlės gabaliukų.
Continue reading →

CRT

Dabartiniais LCD, oLED, amoLED ar net plazma laikais man kartais užeina depresinė psichozė ir pradedu nostalguoti dėl senoviškos technologijos. Tai išlenda raudoni šviesos diodai, tai VFD, tai net NIXIE ar kitokios lempos. Dabar panostalguosim apie CRT (angliškai Cathode Ray Tube), musiškai- kineskopai. Tačiau dar tikriausiai daugelis atsimena ar turi visokius CRT televizorius, todėl apie juos nieko ir nepaišysim. Prisiminsim juodai-baltą technologiją ir atitinkamus kineskopus. Deja, namie aš neturiu jokio Šhiljalio, vienintelis daiGtas su CRT tai Apple Macintosh SE su nulėkusia atmintim. Todėl panagrinėsim kiek keistesnės formos kineskopus.

Pradžiai va šituos:
CRT viewfinders
Kairėje kineskopiukas iš Sony 8 kameros, per vidurį kažkas nuo Panasonico (triubelės kodas M01KGG007WB) ir dešinėje kogero moderniausias modeliukas iš nežinomo šaltinio.
Continue reading →

5MHz etaloninis generatorius

Tiesa, jis nėra toks jau tikslus etalonas, bet buitinėm reikmėm sueis. Kai dariau prietaiso panelę, tai tame prietaise buvo sumontuotas 5MHz generatorius. Jis naudojamas kai staiga reikia pasitikrinti, ar koks dažnuminis prietaisas nenuplaukė į dausas. Senasis generatorius buvo padarytas naudojant senas tarybines TTL mikroschemas ir aišku davė stačiakampį su visom privalomom harmonikom. Jau planavau į perdarytą prietaisą kišti tą generatorių, bet poto … užmyniau ant tos schemos ir ji trakštelėjo. Todėl prietaisą surinkau be generatoriaus. O dabar labai labai neskubėdamas nutariau padaryti tą generatorių per naujo. Tik dabar užsinorėjau gražios sinusoidės. Internete radau keletą schemų ir naudodamas archaine pjaustytos plokštelės technologiją pradėjau dėlioti generatorių. Viena schema nesuveikė, kita schema nesuveikė, poto pakeičiau vieną tranzą ir kažkaip netyčia jau užfiksavau kažkokius elektros virpesius- traukulius. Tačiau schema pirmiausia buvo labai silpna energetiškai- reikėjo išėjimo stipriako. Poto užtikau harmonikas. O poto, kai sumontavau filtrą pamačiau, kad reikia didesnės amplitudės.
Taip gimė šis prietaisiukas:
5MHz etalonas
Kai dažnio stabilizatorius panaudotas labai gražus auksinis 5MHz kvarcas iš senos tarybinės matavimo technikos. Paprastai tokie būna sukišti į termostatus, tačiau man užtenka ir tokio tikslumo.
Continue reading →

Vasarinis atostoginis straipsniukas

Kaiptais jau gaunasi, kad vasaros metu nelabai čia ką ir parašysi. Ypač, kai taip karšta, pats jau beveik smingi, o čia dar aplinkui visokie kompai galuosi su karsčiais. Todėl ir nelabai norisi ką nors dirbti. Nors biškutėlį bandom:

for fun
Kodėl ten toks suvingiuotas takelis? Aukštadažnis PCB droselis? Nanosekundinis užlaikymas? A nifiga. Paprasčiausiai buvo laisvos vietos ir tokia nuotaika buvo. Čia šiaip, for fun padaryta. Tai laidas iš išorinės baterėjos į BAV99 dvigubą diodą. Ir tiek.
Continue reading →

Greituminis motoriukas

Jau daugybė metų aš turiu šitą motoriuką. Dėl jo specifikos niekada net ir nebandžiau jungti. Ir jau nepamenu kur aš jį radau… įtariu, kad kai mūsų firma nuomavo patalpas radio gamykloje, radau dokumentų spintoje.

Kuom motoriukas įdomus? Nu jis kiek suprantu, skirtas frezuoti ir gręžioti PCB. Man patinka jo apsūkos: nuo 20000 iki 72000 apsukų per minutę. Taip, nesuklydau: nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt dviejų tūkstančių apsukų per minutę… Kai žiūrėjau į šiuolaikinius to pačio motoro datašytus, rusai pakėlė max leistiną greiti iki aštuoniasdešimt tūkstančių apsukų per minutę… manau jie paprasčiausiai tik padidino skaičius popieriuose ir nieko nedarė su pačiu motoru.

spindelio motoras
Continue reading →

Pirmoji pagalba

Atrodo durna tema tokiems puslapiams. Tačiau po nedidelio nelaimingo atsitikimo nutariau parašyti straipsniuką. Aišku jūs sakysit- pas Levą tai namie visokios tekinimo-gręžimo-galandinimo staklės, karšti lituokliai, lazeriai, baisiulingi chemikalai ir dar kas nors, o pas jus nieko baisaus nėra. Deja, nelaimė pasislėpusi gali būti bet kur: perdėjinėjau į naują kompo korpusą visokias geležėles ir su ranka nutariau išspausti FDD dangtelį, tą plastikinį. Aišku jis nesispaudė, poto trakštelėjo ir išlėkė. Ranka nusprūdo ir atsitrenkė į aštrią kiniško korpuso šerpetą. Tai buvo nepirmas kartas. Tačiau šis kartas buvo rimtesnis- mano rankose venos aiškiai matosi, tiesiog narkomano svajonė. Taigi aš kirtau į tokią veną ant rankos… Ir pirmą kartą gyvenima aptūrėjau veninį kraujavimą. Tą tikrą, klasikinį- tamsus kraujas, upeliukas ir nestoja. Pirmiausia, praėjus gal kokiai 0,25s daliai aš, pasikliaudamas savo šunišku instinktu susikišau žaizdą į burną … ir supratau kad kažkas ne taip, kai mikliai pajutau didoką kiekį kraujo burnoje. Tada pažiūrėjau į žaizdą ir supratau, kad čia ne paprastas įpjovimas. Kraujas tamsus ir teka stabilia srovele. Taigis veninis kraujavimas- pirmoji pagalba. Pirmiausia- nepasitikėkite kitais žmonėm. Viena moteriškė pribėgusi pasisiūlė padėti, bet kaip pamatė kraujo upes dingo kaip į vandenį. Antra taisyklė- nepanikuokit. Kraujo organizme daug, o išteka mažiau nei atrodo- kraujas gerai dažo ir terlioja. Panika kelia kraujo spaudimą- daugiau bėga. Todėl ranką po lediniu vandeniu- pakeliui nusiplauna kokie galimi nešvarumai. Šiaip, daktarai nerekomenduoja užspausti žaizdos ranka- nes padidėja tikimybė įnešti infekciją. Tačiau aš rankas plaunu labai dažnai, ypač po šūdo čiupinėjimo. O ir plaudamas žaizda kiek nusiploviau ranką. Todėl pirščiuku užspaudžiu žaizdelę ir kreipiuosi pagalbos į vyriškį (žymiai didesnė tikimybė kad jis neapalps, o ir turės automobilį). Jis paklausia gal man reikia pleistriuko… tačiau trumpas piršto atitraukimas nuo žaizdos viską mikliai paaiškina. Kol nešama auto vaistinėlė męs toliau šaldom ranką- ranka taip atšalą, kad kraujas vos vos teka. Tada pamatom, kad žaizdelė visai mažytė, bet tikriausiai gili.

trauma
(tvarstis užtvirtintas paprasta izoliacija)
Continue reading →

Panelių ir ženkliukų gaminimas

Kai jau pagaminam prietaisą, reikia jį kaip nors dizaineriškai sutvarkyti, kad jis padoriau atrodytu ir jis taptu ergonomiškas. Vienas iš elementų kuriuos reikia sutvarkyti yra panèlės ir falšpanèlės. Taip pat prie to priskiriu logotipų ženkliukus, užrašus ir kitokias smulkmenas.

Čia mano remontuojamo prietaiso priekinė panèlė. Matosi LCD ekraniukai, mygtukai, jungtys…
paneles pjaustymas lazeriu
Continue reading →

Fire assay

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim” naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Continue reading →

Alkūninis velenas

Labai jau karšta. Gerai, kad garaže vėsu. Bandžiau tvarkytis bardaką, bet greitai atsibodo. Poto radau garaže Linksys bevieli ruteriuką. Perrašiau į DDWRT ir pasigaminau bevielį tinklo kartotuvą. Dabar internetas atsirado ir garaže. Nu poto, vietoj to, kad tvarkyti geležėles pradėjau žiūrėti youtubą. Nuo vieno filmuko iki kito kol pamačiau filmuką, kaip tekinamas alkūninis velenas. Ten naudoja specialų keturių čiupiklių griebtuvą ir ten galima išcentriškai pritvirtinti ruošinį. O poto netyčia radau kaip tai daroma su mano turimu trijų čiuptuvų griebtuvu.

Pakėliau kažkokios kiniškos geležies gabaliuką (ten tikrai ne plienas, nes lankstosi labai lengvai, minkštas ir veliasi) ir pabandžiau “ant durniaus” padaryti mažiuką alkūninį veleną. Dėl geležies minkštuma pirmas blynas kiek sulink ir nafig ištrūko iš griebtuvo. Gerai, kad dažnio keitiklis iškarto aptiko anomaliją ir išjungė veleną.

Antras dublis biški geresnis:
Alkuninis velenas savadarbis
Continue reading →