Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.
Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…
Jau kiek rašiau apie DEC DC J-11 procesorių. Jis kaip ir beveik veikia, bet kartu ir neveikia. Matyt nukentėjo ir mechaniškai (žiauriai pabrauktas viršus), ir elektriškai (niekas neatmeta to fakto, kad jis jau buvo blogas). O ir amžius elektronikai gana solidus.
Čia mano eksperimentinė plokštė. Alteros CPLD sukonstravau šiokį tokį CPU “aprišimą” ir teoriškai jis turėjo paleisti mano mikro programą ar pasileisti į amžiną “NOP” ciklą. Tačiau procesorius pyktybiškai daro savo darbą ir iššoka į debug konsolę – ODT. Kas tai yr? Ogi tai monitoriaus “programa” leidžianti serial terminalo pagalba redaguoti atmintį, paleisti programas ir ką nors dar. Toks daiGtas kaip WozMon pas Apple 1 kompiuterį. Tik čia ne softas, o pačio CPU silikone, mikrokode parašytas softas. Kad jis veiktu nereikia nei atminties, nei kokio ROM. Reikia tik specifinės UART mikroschemos ir kelių mikroschemų. Į debug režimą galima papulti kai lūžta procesorius, HALT komanda arba “blinken lights” mygtukais.
Pas mane nėra nei blinkenlights, nei UART konsolės. Todėl teko panaudoti logini analizatorių. Gaunasi maždaug taip:
Tie skaičiukai “7772”, “7564”, “7566” tai oktaliniai gabalai adreso. Tikri adresai: o17777772, Peripheral Interrupt Request Register; o177564; Console send status (aka TPS); o177566; Console send buffer (aka TPB).
Tai čia procikas uždraudžia pertraukimus, pasitikrina ar galima siųsti simbolį ir išsiunčia simbolį per terminalą. Duomenis irgi galima pasitikrinti- ten nusipaišo “command promptas”. Tačiau aš norėjau kito režimo. Vadinasi arba nenuskaitė blinken lights, arba susihaliucionavo HALT koja arba lūžo procesorius.
Tačiau pastebėjau, kad režimas kinta nuo “taktilinio” debuginimo- priklausomai kur priglaustas pirščiukas, CPU režimai buvo kitokie. Nepadėjo net ir procesoriaus litavimas (kad ir kaip tai keistai skamba). Vistiek sistema nestabili. Kas baisiausia- problemos priklauso nuo A17… A22 kojų kurios yra …. tik išėjimai. Priklausomai ar tas kojas patempi į pliusą ar žemę. Nebent CPU manualas meluoja.
O čia kas kažkelintą kartą pasirodo kažkas įdomiau. Kogero taip veikia mano programa, kuri pabėga iš savo ciklo ir užsišoka ant NOP komandos. Ko pasekoje CPU adresas didėja ir tas labai gerai matosi ant dekoduotos (pas šiuos CPU adresas ir data yra multipleksuojamos per tas pačias kojas) adresų šynos. Čia 16 bitų procesorius ir jo NOP komanda yra 2 baitų ilgio. Todėl A0 (čia D0) nesikeičia. Keistokai atrodo WR lygis (beja, pas šį prociką nėra nei RD nei WR kojyčių. Čia irgi reikia dekoduoti). Bet šis režimas nestabiliai pasileidžia. Nu nėra mano procesorius stabilus.
Ko pasekoje supsichavau ir nusipirkai eBay DC J11 (PDP 11/72) procesoriaus plokštę (tipo veikiančia) su būtent tokiu pat CPU. (minus 155 pinigai) ir kiek vėliau Q-Bus atminties plokštę (minus 75 pinigai)… Dar negavau.
Galvoju šiandien, kaip aš sujungsiu tas plokštes- aš gi Q-Bus backplane neturiu. Nueinu apie 16:00 į elektronikos sandėlį ir žiūrau… bl… panašu, kad guli gal ir PDP11 backpleinas. Pakėliau- surudijęs, sulankstytas, kažkoks ne PDP. Bet kištukų kiekis atitinka. Pasidėjau į slaptavietę.
Žiūrau sau į tą kalną plokščių, jei yra backpleinas, tai gal kokia plokštelė atsiras. Radau kažkokia, analoginę lyg ir panaši, bet auksiniai kontaktai nukirpti. Dar pakuičiau ir net širdis sustojo. Va:
Tai silpnesio modelio PDP-11/23 procesoriaus plokštė su F-11 čipsetu. 18 bitų adresacija, be MMU (vadinasi mažai RAM), be FPU. Bet ALU dalis lygtai yra. Buvo baisi, išploviau su muilu, distiliuotu vandeniu ir izopropilo alkoholiu.
Ir baigėsi darbo valandos. Reikės rytoj kažkaip įsiprašyti ir kaulyti, kad leistu man rankutėmis perrinkti gal toną beviltiškų PCB. Gal netyčia rasiu ir kitas dalis, tinka net ir be auksinių kontaktų. Man labai reikėtu ODT ir ROM. Aišku ir koks nors RAM nepamaišytu. Aš panikuoju, todėl ir rašau. Nes bet kurią savaitės dieną gali išvežti viską sunaikinimui.
Naujas softas:
3000: 012700 MOV #1,R0 ; R0 = 1
3002: 000001
3004: 012701 MOV #1234,R1 ; R1 = 1234 (octal)
3006: 001234
3010: 005200 L0: INC R0 ; increment R0
3012: 010011 MOV R0,(R1) ; store R0 into memory at [1234]
3014: 000775 BR L0 ; branch back to 3010Dabar lygtai ir veikia jei žiūrėti į loginį analizatorių. Dabar žiūrom į DAL kojas, kur ir data ar adresas multiplexinti.
3000 tai adresas, poto eina 2700. Tai 12700 galiukas. Ir kur didelis tarpas, tai duomenų “0002” rašymas į adresą “1234”.
Jei norit, pulseview failas. Kažkokie gliukai prieš paleidžiant programą ir gana įdomiai veikia tas pipeline skaitymas (ar kaip ji ten) ir viskas iš 1983 metų. Sekantis etapas- RAM ir ROM. Bet reikia perkilnoti toną PCB. Gal dar ką nors rasiu.
Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.
Gana gerai gaudo bangas. Palaiko FM (aišku mono).
Kažkada mano mokino tikimybių teorijos. Beveik nieko neatsimenu, nebent tai kad 1 tai įvyks, 0 neįvyks, o viskas tarpe yra tikimybė. Jei kokios nors tikimybės privalomas (AND) tai tuos skaičiukus reikia dauginti…
O dabar prie praktikos. Prašom paskaičiuoti tikimybes kad:
Kažkai smegeniai neišneša, kaip taip gavosi.
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa.
Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
Kosminio atsitiktinumo dėka, aš radau išmestą tokią lempą- EM11.
ir viskas veikia!
Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.
Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?
Daug lempučių: 6П14П – 4 vnt , 6Н2П – 3 vnt, 6К4П – 3 vnt, 6И1П – 1 vnt, 6Ж1П – 1 vnt, 6Н3П – 1 vnt, 6Е1П – 1 vnt, 6Ф5П – 1 vnt, 6Х2П – 2 vnt. Nuo tokio kiekio jaučiasi šiluma kambaryje.
Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.
Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).
Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.
Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.
Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.
Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2
Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.
Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4.
Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas.
Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.
Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:
“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:
Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.
Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:
Gulėjo be RAM čipų (kažkas su fenu išdegino), nuluptos visos KM-kės ir kiti kondensatoriai. Tačiau PCB sudomino dėl to, kad buvo mažai čipų ir ne koks Leningradas ar Baltik (ar A ir B). Aš net pagalvojau, kad koks specialus gaminys- kariniai skaičiukai daug žadėjo. Todėl nutariau atgaivinti.
PCB buvo pažeista, tačiau prireikė tik vieno žalio laiduko. Užteko VIA likučių ir matyt RAM lizdai fiziškai prisiglaudė prie takelių likičių.
Buvo nedidelis galvosukis su kondensatoriais- nes schemos niekur neradau. Nebuvo ir kvarco. Spėliojimo metodu nustatyta, kad reikia 14MHz. Aš tokio neturėjau fazendoje, tai panaudojau šrotą iš VGA plokštės, ten kiek daugiau nei 14. Mano turimas mini RGB TV monitoriukas susisinchronizavo su ~16kHz eilučių dažniu ir parodė vaizdą.
Internetai pasakė, kad šį kompiuteriuką gamino broliai latviai, Rigoje, įmonėje su erotišku pavadinimu «Гидрометприбор». Internetuose esama išorės nuotrauka parodė ypač pasibaisėtiną dizainą. Gaila, bet man papuolė jau tik PCB ir ji tikrai atkeliavo iš Latvijos ir Estijos savartynų.
Magnetofoninės dalies neatstačiau, nes tikrai nežadu toliau vargti. Ir taip nėra klaviatūros.
Įdėjus vieną polimerinį ir vieną padorų elektrolitą signalai pasidarė visiškai teisingi ir be triukšmo. O panaudojus Samsung atminties mikroschemas viskas veikia ir be tiuningo- nes liko vienas ar du paslaptingi kondensatoriai, kurie kažką daro. Spėju kažką su grafika, nes kartais kairėje išlenda visas stulpelis artifaktų.
Iš schemotechnikos- teisingas Z80 clock signalas, pagal datašytą, o ne taip kaip haliucionavo ZX klonų darytojai. Per KT361 tranzistorių, užkeliamas iki 5V. Aišku naujiems Z80 to gal jau ir nebereikia, bet čia buvo daugelio konstrukcijų bėda.
43 mikroschemos ir jokių “RE” ir “RT”.
Šis mano blogo postas kažkiektai susijęs ir su šiais laikais, bet pagrinde tai senovės istorija- kai tarybų sąjunga pradėjo kažkiek purkštauti po antrojo pasaulinio karo, atsirado sankcijos. Ir konkrečiai COCOM , kuris draudė parduoti rusams visokias gerybes. Aišku buvo visokių apėjimų kaip su ДВК1 – DEC ir IBM 3602 klonavimu. Tačiau progresas nesustojo, atsirado PC. Ir prireikė tokių kompų, kad su GW-BASIC ar kokiu nors Paskaliu programuoti tarpkontinentines balistines raketas. Todėl partija nusprendė- догнать и перегнать3 ar paprasčiau šnekant, nukopijuoti (pavogti) PC XT (1984) o gal ir PC (1981). Kodėl XT? Todėl, kad AT jau pernelyg sudėtingas. Ir kažkur į aštuoniasdėšimtųjų gale gimė уёбище4 vardu НЕЙРОН И99.66.01. Jau toks vardas su skaičiukais sako, kad tai gaminys ne “liaudies masėms”. O karinei pramonei, kokiems nors шарагом5 ar atominėm elektrinėms.
O dabar didelė foto galerija su didelėm nuotraukom. Kad pamatyti, kokį kompą padarė “atominė” valstybė “beveik” savo jėgomis. Prie šios kvailystės dirbo cielas institutas Kijeve. Prie nuotraukų parašiau trumpus komentarus. Agregatas pagagamintas po 1990 metų.
Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę. Aš nesu tarybinės technikos kolekcininkas. Vienintelis kompas kurį norėčiau gauti tai ДВК-2 (nes teko kiek padirbti su tokiu. Sentimentai). Taigi jei kas turit, tai galime mainytis, netgi su priemoka.
O dabar apie sankcijas. Sankcijos padeda- tiesa lėtokai, bet pilnai susmugdo šalies progresą. O kai nėra progreso, nėra ekonomikos. O kai nėra ekonomikos ir progreso, tai net atominės bombos gali ir nebeveikti.
Metai baiginėjasi…
Ir pagrindinis Naujų metų projektas bus čia:
Va toks metų pabaigos fotopostas.