Nors esu nusistatęs prieš tarybines detales, teko kiek nuleisti savo kartelę, nes netikėtai radau gerybių. Kažkas prie n metų pasislėpė Электроника-60 kompiuterio vidurius, buvo suvyniota į chemiškai suirusį poroloną . Gal buvo kokie atsarginiai ar brokuoti ar šiaip jau buvo sukeistas ir sudėto blogi. Buvo 4 plokštės- dvi didelės: procesorius su kažkiek RAM ir kogero koks nors I/O (ar flopikų kontroleris). Aš jas atidaviau sunaikinti, nes pirmiausia rusiškos ir pilnos aukso ir žaliukų, o antriausia- plačios konfiguracijos (4 slotai). Tokio backplane aš neturiu. (visos plokštės buvo ne mano).
Užtat liko absoliuti egzotika. Kogero dvi video plokštės. Grafinės!
šita iš viso neveikiaПБА.7.102.624 arba П6А.7.102.624 ПБА7.102.624šita paveikė trumpai, bet poto maitblokis nuėjo į apsaugąМС 4702 и3м1
Kaip matosi iš nuotraukų, visi žaliukai, geltoniukai ir auksiukai vietoje. Žalia PCB netrumpina buso, bet mėlynam lizde jokios dinamikos. Plokštė neasiliepia skanuojant bussą. O štai geltona (MS4702) generavo video vaizdą lizde, bet kol aš susiradau monitorių (televizorių) jį kažką užtrumpino ir maitblokis nukeliavo į apsaugą. Gal ji dar ir sveikia, gal sriobia labai daug elektros. Ar matosi busse nespėjau praskanuoti. Reikės pradžiai patikrinti maitblokį, nes jis toks senas ir iš šiukšlyno. Dar gali būti, kad tikrai nėra galios, nes ta veikianti PDP dalis kaista kaip koks pečiukas.
Žalia plokštė tikriausiai tai 400×268 juodai baltų pixelių grafika ir dokumentacijoje kažkodėl vadinama ПБА4.135.998 nors instrukcijos gale kodas perbrauktas ir paršyta ПБА7.102.624. Ji kaip ir neveikia (ir dar kryžiukas viniuku nubrėžtas). Bet kažkur išskaičiau, kad reikia paduoti sinchro impulsus paduoti iš kitos plokštės.
Ruda plokštė: Электроника МС4702, grafinė spalvota korta 256×256 ir 8 spalvos.
Dabar nežinau, ar jas kapstyti. Artėja pavasaris ir aš visas šitas nesąmones su PDP padėsiu į archyvą.
Tai straipsniukas apie sėkmingą Rotring NC-scriber CS 50 (mini ploterio) gavimą ir remontą.
Viskas prasidėjo nuo Youtubės, kur vienas dėdė remontavo tokį prietaisą. Ir man užsinorėjo tokio pat. Tačiau kainų pasiskleidimas ebay labai nustebino nuo 80€ už “neveikiantį” iki “tūkstančių” už “kvalitat zer gut”. Todėl užsistačiau automatinę paiešką ir kiek primiršau. Ir staiga pasirodė- neveikiantis, bet pigiai.
Ir kažkaip pasisekė nupirkti už pradinę kainą. Kai atvažiavo- tikrai neveikiantis. Bet neveikė, nes kiek klibėjo power kištukas. Palitavus kiek, atsirado vaizas ir rankenėlė nuvažiavo į parkavimo zoną. Net spaudžiojant raides kažką darė. Kol sugalvojau kaip pritaikyti rašiklį, prietaisiukas numiro. Dar kartais suveikdavo keli patrukčiojimai, bet vis blogyn ir blogyn. Nu tada ardom ir ieškom kondensatorių. Va šitų:
Tokių neturėjau, bet pamatavau įtampą- 5V! Todėl greitai įsmeigiau 200µF @16V, o vėliau radau 1500µF @10V. Manau mikrofaradų užteks ilgesniam laikui.
Interfeisas kaip visada tragiškas, ir manau reikėtu priprasti prie pačios prietaisiuko paišymo logikos. Pvz- nori nupaišyti apskritimą. Logiškai nuvažiuoji į apskritimo centrą, spaudi paišyti apskritimus. O tas tik pyst, ir nuvažiuoja kažkiek į šoną. Gal visa esmė tame, kad šis ploteriukas turi būti prisuktas prie braižymo lentos šlifos liniuotės1 ir važinėti ant kulmano2 patiesto vatmano3. 🙂
Manau, jei kas nors parodytų tarybiniam braižytojui šitą prietaisiuką tai jis apsisysiotų iš pavydo.
Paralelinė liniuotė. Ji troselių ir svarmenų pagalba galėjo judėti po visą lentą ir jei pati liniuotė nepasukama, linijos gaudavosi paralelinės. ↩︎
kulmanas – bendrinis žodis kilęs iš Kuhlmann firmos pavadinimo. Jie gamino geras braižymo lentas ir matyt sovietai buvo jų pripirkę. (nes matyt patys nesugebėjo pagaminti). ↩︎
vatmanas – bendrinis žodis kilęs iš Whatman firmos. Ji ir dabar gamina visokius popierius ir laboratorinius filtriukus. Čia vėl sovietai nesugebėjo pagaminti, tai svarbius brėžinius paišė “ant importo”. ↩︎
Darbe irgi visi džiaugėsi prietaisiuku:
meniškas vandalizmas ant stalogerai rašosi ant maišelių
Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM. Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.
Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).
Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.
Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:
Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…
Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą. Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos). Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.
Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?
dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.
O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.
Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).
Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.
Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.
MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
Signetics 2650AI – bitų procesorius.
M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
AD569AD – 16 bitų DAC.
AD676JD – 16 bitų ADC.
D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).
Ir bonusas:
Altera EP600DC ir Intel D5C060
Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.
Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.
Back plane, padrožtasPDP backplane su palygintais pinaisPDP jungties specifikaPDP Q-bus RAM be kištukoPDP Q-bus atmintisPDP Q-bus kažkas be jungtiesPDP Q-bus kažkas kita pusėMazochistines wire wrap. ViršusWire wrap apačiaGraži perfoboard skirta DIP mikroschemomKita pusė – originali Vero BoardKitas variantasKogero konstravo kokiam ZX garsą čia UARTasGal wirewrap laikiklisMicro Networks paslaptis. Neradau info
Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…
Jau kiek rašiau apie DEC DC J-11 procesorių. Jis kaip ir beveik veikia, bet kartu ir neveikia. Matyt nukentėjo ir mechaniškai (žiauriai pabrauktas viršus), ir elektriškai (niekas neatmeta to fakto, kad jis jau buvo blogas). O ir amžius elektronikai gana solidus.
Čia mano eksperimentinė plokštė. Alteros CPLD sukonstravau šiokį tokį CPU “aprišimą” ir teoriškai jis turėjo paleisti mano mikro programą ar pasileisti į amžiną “NOP” ciklą. Tačiau procesorius pyktybiškai daro savo darbą ir iššoka į debug konsolę – ODT. Kas tai yr? Ogi tai monitoriaus “programa” leidžianti serial terminalo pagalba redaguoti atmintį, paleisti programas ir ką nors dar. Toks daiGtas kaip WozMon pas Apple 1 kompiuterį. Tik čia ne softas, o pačio CPU silikone, mikrokode parašytas softas. Kad jis veiktu nereikia nei atminties, nei kokio ROM. Reikia tik specifinės UART mikroschemos ir kelių mikroschemų. Į debug režimą galima papulti kai lūžta procesorius, HALT komanda arba “blinken lights” mygtukais.
Pas mane nėra nei blinkenlights, nei UART konsolės. Todėl teko panaudoti logini analizatorių. Gaunasi maždaug taip:
Gaila, kad loginis analizatorius labai nestabilus ir tik 16 kanalų
Tie skaičiukai “7772”, “7564”, “7566” tai oktaliniai gabalai adreso. Tikri adresai: o17777772, Peripheral Interrupt Request Register; o177564; Console send status (aka TPS); o177566; Console send buffer (aka TPB). Tai čia procikas uždraudžia pertraukimus, pasitikrina ar galima siųsti simbolį ir išsiunčia simbolį per terminalą. Duomenis irgi galima pasitikrinti- ten nusipaišo “command promptas”. Tačiau aš norėjau kito režimo. Vadinasi arba nenuskaitė blinken lights, arba susihaliucionavo HALT koja arba lūžo procesorius.
Tačiau pastebėjau, kad režimas kinta nuo “taktilinio” debuginimo- priklausomai kur priglaustas pirščiukas, CPU režimai buvo kitokie. Nepadėjo net ir procesoriaus litavimas (kad ir kaip tai keistai skamba). Vistiek sistema nestabili. Kas baisiausia- problemos priklauso nuo A17… A22 kojų kurios yra …. tik išėjimai. Priklausomai ar tas kojas patempi į pliusą ar žemę. Nebent CPU manualas meluoja.
Gal pasileido? Reikia viską analizuotis pagal fucking manualą
O čia kas kažkelintą kartą pasirodo kažkas įdomiau. Kogero taip veikia mano programa, kuri pabėga iš savo ciklo ir užsišoka ant NOP komandos. Ko pasekoje CPU adresas didėja ir tas labai gerai matosi ant dekoduotos (pas šiuos CPU adresas ir data yra multipleksuojamos per tas pačias kojas) adresų šynos. Čia 16 bitų procesorius ir jo NOP komanda yra 2 baitų ilgio. Todėl A0 (čia D0) nesikeičia. Keistokai atrodo WR lygis (beja, pas šį prociką nėra nei RD nei WR kojyčių. Čia irgi reikia dekoduoti). Bet šis režimas nestabiliai pasileidžia. Nu nėra mano procesorius stabilus.
Ko pasekoje supsichavau ir nusipirkai eBay DC J11 (PDP 11/72) procesoriaus plokštę (tipo veikiančia) su būtent tokiu pat CPU. (minus 155 pinigai) ir kiek vėliau Q-Bus atminties plokštę (minus 75 pinigai)… Dar negavau.
Galvoju šiandien, kaip aš sujungsiu tas plokštes- aš gi Q-Bus backplane neturiu. Nueinu apie 16:00 į elektronikos sandėlį ir žiūrau… bl… panašu, kad guli gal ir PDP11 backpleinas. Pakėliau- surudijęs, sulankstytas, kažkoks ne PDP. Bet kištukų kiekis atitinka. Pasidėjau į slaptavietę. Žiūrau sau į tą kalną plokščių, jei yra backpleinas, tai gal kokia plokštelė atsiras. Radau kažkokia, analoginę lyg ir panaši, bet auksiniai kontaktai nukirpti. Dar pakuičiau ir net širdis sustojo. Va:
Mano lobis
Tai silpnesio modelio PDP-11/23 procesoriaus plokštė su F-11 čipsetu. 18 bitų adresacija, be MMU (vadinasi mažai RAM), be FPU. Bet ALU dalis lygtai yra. Buvo baisi, išploviau su muilu, distiliuotu vandeniu ir izopropilo alkoholiu.
Ir baigėsi darbo valandos. Reikės rytoj kažkaip įsiprašyti ir kaulyti, kad leistu man rankutėmis perrinkti gal toną beviltiškų PCB. Gal netyčia rasiu ir kitas dalis, tinka net ir be auksinių kontaktų. Man labai reikėtu ODT ir ROM. Aišku ir koks nors RAM nepamaišytu. Aš panikuoju, todėl ir rašau. Nes bet kurią savaitės dieną gali išvežti viską sunaikinimui.
Po keletos valandų pisimosi
Naujas softas:
3000: 012700 MOV #1,R0 ; R0 = 1
3002: 000001
3004: 012701 MOV #1234,R1 ; R1 = 1234 (octal)
3006: 001234
3010: 005200 L0: INC R0 ; increment R0
3012: 010011 MOV R0,(R1) ; store R0 into memory at [1234]
3014: 000775 BR L0 ; branch back to 3010
Dabar lygtai ir veikia jei žiūrėti į loginį analizatorių. Dabar žiūrom į DAL kojas, kur ir data ar adresas multiplexinti.
3000 tai adresas, poto eina 2700. Tai 12700 galiukas. Ir kur didelis tarpas, tai duomenų “0002” rašymas į adresą “1234”.
Jei norit, pulseview failas. Kažkokie gliukai prieš paleidžiant programą ir gana įdomiai veikia tas pipeline skaitymas (ar kaip ji ten) ir viskas iš 1983 metų. Sekantis etapas- RAM ir ROM. Bet reikia perkilnoti toną PCB. Gal dar ką nors rasiu.
2025.12.16
padirbėjau biški su adresų išrinkimu:
Čia boot, ir tas pats programos ciklas, tik dabar rašo į kiek kitokį adresą. Kodėl vaidenasi 3016 aš nežinau. Procesorius kaip ir veikia. Jei bandai rašyti “word” į nelyginį adresą įvyksta klaida ir procesorius šoka į kažkokį TRAP adresą, ten randa mano “NOP” ir pasileidžia adresų skaitiklis, kol persisuka adresai ir vėl papuola mano programa. Todėl ir pasidaro tas cikliškumas.
2025.12.17
Pagaliau padariau rašymą į netikrą “RAM”. Kadangi rašiau word, tai reikėjo pataisyti softą- negalima rašyti 16 bitų į nelyginį adresą. Procesorius trapinasi.
programa patalpinta nuo o03000
naujos “rimtos” programos source code:
000000 012700 000002 MOV #2,R0 ; R0 = 2
000004 012701 001234 MOV #1234,R1 ; R1 = 1234 (octal)
000010 005200 L0: INC R0 ; increment R0
000012 005200 INC R0 ; nes negalima nelyginių
000014 010011 MOV R0,(R1) ; store R0 into memory at [1234]
000016 011102 MOV (R1),R2 ; get from [1234] to R2
000020 010012 MOV R0,(R2) ; store R0 into memory at [R2]
000022 000772 BR L0 ; branch back to L0:
Pakeliui pagaliau pasileidau PDP makro asemblerį windows 10 aplinkoje.
Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.
Po vidinio remontoViskas nešvaruO čia jau švariauJau su PCBKlasikinis gedimas- seleno lygintuvasViduje jau 1N4007
Kažkada mano mokino tikimybių teorijos. Beveik nieko neatsimenu, nebent tai kad 1 tai įvyks, 0 neįvyks, o viskas tarpe yra tikimybė. Jei kokios nors tikimybės privalomas (AND) tai tuos skaičiukus reikia dauginti…
O dabar prie praktikos. Prašom paskaičiuoti tikimybes kad:
Ta lempa yra ne tipinė, o vakarų Vokietijos senoviško standarto ir bet kokia netinka
Tos lempos gana retos ir naujos (NOS) ir patikrintos kainuoja daug pinigų (100+€)
Kad Lietuvoje kažkur yra tokia NOS lempa
Kad tą lempą kažkas nutars išmesti
Kad ta lempa atsidurs dėžėje su kitomis lempomis ir jas atneš pas mane į darbą
Kad aš ateisiu kažkokią dieną ir pamatysių tą dėžę su lempomis ir tarp daugybės rusišku susidomėsiu kartono ritinėliu ir kad niekas neišpils tų lempų į didmaišį
Kad ta lempa bus būtent tokia kokios man reikia, sveika, veikianti ir nepasėdusi
paprastas kartoniukasgal tai rusiska E5?O, tai vokiškaNOS! Karlai, tai NOSSukeistos. Prie ofisinio apšvietimo matosi!Truputi nesimetriška
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
rankenėlės yravienas laidžiukas nulūžominimalistikakelios lempos neturi “rakto” ir kam jis reikalingas tokiam patroneApačiaNet pašvietimo lemputės veikiaNugarinė sienelė
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa. Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
2025.07.26
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Ten tas Kontakt valiklis matosi, tikrai valo sidabro pajuodavimą
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
Ant kondensatorių dominuoja “50”, kogero bus 1950.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
apačia po remonto ir neaišku kas
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
2025.07.28
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Stikliukas biški nučiupinėtas iš išorės. Matyt kai kišau radiją į korpusą nučiupinau.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
