Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
rankenėlės yravienas laidžiukas nulūžominimalistikakelios lempos neturi “rakto” ir kam jis reikalingas tokiam patroneApačiaNet pašvietimo lemputės veikiaNugarinė sienelė
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa. Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
2025.07.26
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Ten tas Kontakt valiklis matosi, tikrai valo sidabro pajuodavimą
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
Ant kondensatorių dominuoja “50”, kogero bus 1950.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
apačia po remonto ir neaišku kas
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
2025.07.28
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Stikliukas biški nučiupinėtas iš išorės. Matyt kai kišau radiją į korpusą nučiupinau.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.
Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?
Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.
Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.
Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).
keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.
Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.
Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.
Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.
Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2
Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.
Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4. Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas. Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.
Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:
“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:
Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?
Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.
Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:
“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎
Gulėjo be RAM čipų (kažkas su fenu išdegino), nuluptos visos KM-kės ir kiti kondensatoriai. Tačiau PCB sudomino dėl to, kad buvo mažai čipų ir ne koks Leningradas ar Baltik (ar A ir B). Aš net pagalvojau, kad koks specialus gaminys- kariniai skaičiukai daug žadėjo. Todėl nutariau atgaivinti.
RAM vieta kokią radau ir išvaliau. Laideliai nutrauktiKita RAM pusėReikia copyrightą pakeistiSuremontuota plokštėPavadinimas ant PCBNeteisingas kvarcas ir skaičiukaiSuremontuota PCB
PCB buvo pažeista, tačiau prireikė tik vieno žalio laiduko. Užteko VIA likučių ir matyt RAM lizdai fiziškai prisiglaudė prie takelių likičių.
Buvo nedidelis galvosukis su kondensatoriais- nes schemos niekur neradau. Nebuvo ir kvarco. Spėliojimo metodu nustatyta, kad reikia 14MHz. Aš tokio neturėjau fazendoje, tai panaudojau šrotą iš VGA plokštės, ten kiek daugiau nei 14. Mano turimas mini RGB TV monitoriukas susisinchronizavo su ~16kHz eilučių dažniu ir parodė vaizdą.
Internetai pasakė, kad šį kompiuteriuką gamino broliai latviai, Rigoje, įmonėje su erotišku pavadinimu «Гидрометприбор». Internetuose esama išorės nuotrauka parodė ypač pasibaisėtiną dizainą. Gaila, bet man papuolė jau tik PCB ir ji tikrai atkeliavo iš Latvijos ir Estijos savartynų.
Magnetofoninės dalies neatstačiau, nes tikrai nežadu toliau vargti. Ir taip nėra klaviatūros.
Įdėjus vieną polimerinį ir vieną padorų elektrolitą signalai pasidarė visiškai teisingi ir be triukšmo. O panaudojus Samsung atminties mikroschemas viskas veikia ir be tiuningo- nes liko vienas ar du paslaptingi kondensatoriai, kurie kažką daro. Spėju kažką su grafika, nes kartais kairėje išlenda visas stulpelis artifaktų.
Iš schemotechnikos- teisingas Z80 clock signalas, pagal datašytą, o ne taip kaip haliucionavo ZX klonų darytojai. Per KT361 tranzistorių, užkeliamas iki 5V. Aišku naujiems Z80 to gal jau ir nebereikia, bet čia buvo daugelio konstrukcijų bėda.
Šis mano blogo postas kažkiektai susijęs ir su šiais laikais, bet pagrinde tai senovės istorija- kai tarybų sąjunga pradėjo kažkiek purkštauti po antrojo pasaulinio karo, atsirado sankcijos. Ir konkrečiai COCOM , kuris draudė parduoti rusams visokias gerybes. Aišku buvo visokių apėjimų kaip su ДВК1 – DEC ir IBM 3602 klonavimu. Tačiau progresas nesustojo, atsirado PC. Ir prireikė tokių kompų, kad su GW-BASIC ar kokiu nors Paskaliu programuoti tarpkontinentines balistines raketas. Todėl partija nusprendė- догнать и перегнать3 ar paprasčiau šnekant, nukopijuoti (pavogti) PC XT (1984) o gal ir PC (1981). Kodėl XT? Todėl, kad AT jau pernelyg sudėtingas. Ir kažkur į aštuoniasdėšimtųjų gale gimė уёбище4 vardu НЕЙРОН И99.66.01. Jau toks vardas su skaičiukais sako, kad tai gaminys ne “liaudies masėms”. O karinei pramonei, kokiems nors шарагом5 ar atominėm elektrinėms.
O dabar didelė foto galerija su didelėm nuotraukom. Kad pamatyti, kokį kompą padarė “atominė” valstybė “beveik” savo jėgomis. Prie šios kvailystės dirbo cielas institutas Kijeve. Prie nuotraukų parašiau trumpus komentarus. Agregatas pagagamintas po 1990 metų.
Čia visas kompas, be monitoriaus. FDD blokas atskirasTik dugnas. Ardymas paprastas, tik šliciniai varžteliai…Didelis ventiliatorius ir nestandartinės jungtys- su jungtimis pas sovietus visada buvo blogaiČia ne suvirinimo aparato jungtis. O tik iki 150W maitblokis.klavietūra (net DIN neturėjo), video, fdd? LPT?Vau. ISA čia netiko, geriau klonuojam MULTIBUSAš ne prieš wirewrap. Ypač kai tavo fabrikai nesugeba pagaminti PCB.Bendras vaizdas. Primeskit kokio dydžio maitblokis. Neatmetu 50Hz trafo.Galinė sienelė be plastiko.FDD kontroleris. Jo, Karlai, čia FDD kontroleris. “Mūsų megapramonė” nesugeba padaryti čipų. Dedam JAPAN import.Čia RAM. 256KBRU5 valdo.Procesoriaus plokštė. Ir ROMai.Taip, tai 8086 klonasMax 2 sluoksniai ant PCB. Jei reikia daugiau- naudojam vielutes. Tai video plokštėCRT kontroleris yra greituminė mikroschema. Kopijavimas baigėsi bugova ВГ75“дуал сериал порт”Taimeriai ir serial. Dėl ВИ51 ir ВВ55 nesuderinimo neveikia PC softas!Greičiausiai LPT portas arba GPIB (IEE488)Du 8255Power jungtys iš maitblokioPower jungtys ant backplane150VAFlopikaiO je, flopikų maitblokis su žaliu 50Hz trafuPower elektronikaFDD Bulgariškas, bet motoras japoniškas.Bulgarija specializavosi FDD ir HDDTačiau be importo niekaipČia buvo FDD jungtysNeįtemą. Gerai kad ne tokia atmintis. Čia 512 baitų.O čia tas, ką jie norėjo nukopijuoti. Tai PC XT motininė. Mikroschemų mažiau, nors VLSI kaip ir nėra! Tiesa, nėra video ir FDD. Bet gaminta apie 1984!
Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę. Aš nesu tarybinės technikos kolekcininkas. Vienintelis kompas kurį norėčiau gauti tai ДВК-2 (nes teko kiek padirbti su tokiu. Sentimentai). Taigi jei kas turit, tai galime mainytis, netgi su priemoka.
O dabar apie sankcijas. Sankcijos padeda- tiesa lėtokai, bet pilnai susmugdo šalies progresą. O kai nėra progreso, nėra ekonomikos. O kai nėra ekonomikos ir progreso, tai net atominės bombos gali ir nebeveikti.
Диалоговый вычислительный комплекс. DEC PDP-11 klonas. ↩︎
Naujos knygų lentynos. Dabar bent jau dulkės nesikaupsPečiukui pritaikiau kitą kaminą- geresnis traukimas, daugiau šilumos į kambarį ir “juška”Čia gal bus projektasO čia tikrai bus projektasIr čia matavimai reikalingiPer metus perskaičiau tik 4 knygas. Tačiau dvi storas ir anglų kalbaNutariau surinkti kompiuterių jaunystės visas kartas, iki P2Darbe pas mus IP telefonija. Todėl iškasiau senus telefonus ir pasijungiau papildomai. Šitie iPpolska turi integruotus ruterius
Ir pagrindinis Naujų metų projektas bus čia:
O čia pagrindinis žiemos ir pavasario projektas. Ši virtuvė turi pasidaryti šiltesnė, modernesnė, švaresnė ir patogesnė. Kol kas tik griaunam ir projektuojam.
Papuolė į rankas tokia maža ISA PCB su keliais čipais. Su magišku užrašu “Y2000”. Ir iškarto trenkė nostalgija, apie tai, kaip visi panikavo, kad kompiuteriai 2000-taisiais metais išprotės, nes metai tik dviženklis skaičius. Aišku buvo bėdų su tais metais, bet daugelis panikuotojų nepagalvojo, kad technologija smarkiai tobulėja ir kompai pradėjo labai greitai morališkai senti.
O tiems, kurie strigo su sena technika, atsirado visokie BIOS pataisymai. O jei nėra BIOS pataisymo, va jums papildoma plokštė su ROM. (Kitos mikroschemos tik supaprastina ROM pajungimą prie ISA linijų)
Nutariau pažiūrėti, kas tos mikroschemos viduje. Viduje labai mažai kodo, tai buvo kaip tik, kad pasimokinti Hidros (GHIDRA) programos vartojimo.
ISA PCB yra 8 bitų. Vadinasi suderinama su pačiais primityviausiais x86 procesoriais. Vadinasi kiek rimtesni procesoriai turi veikti “REAL MODE” režime. x86 procesoriaus kodas vos vos panašus į Z80 ir tikrai panašus į 8086. Hidra išardė kodą. O internetai padėjo atpažinti- pirmi trys baitai tai 55 AA 10. “55AA” tai signatūra, o 10 tai programos ROM dydis (kart 512 baitų, h100). O nuo 4 baito prasideda pati programa.
Konkreti Y2K PCB darė šitą: išvalo ekraną (rodos), parašo užrašą, nuskaito dalį RAM ir kažką paskaičiuoją ir jei nepavyko, sako error ir išeina, nuskaito RTC per BIOS, nuskaito RTC tiesiogai, palygina, ir jei kažkas gaunasi arba rašo, kad kompas suderinamas su Y2K arba bando (?) pačinti BIOSą. Čia jau spėlioju, nes mano žinio gana trumpos čia.
Kilo mintis padaryti va taip:
Copy-paste kažkiek asemblerio mnemonikų… ir kaip sukompiliuoti? Internetai sako, kad standartinis GCC, su raktažodžiais tipo “-m16 -nostdlib -ffreestanding” turi gaminti x86, 16bitų, REAL kodą. Ir tikrai, kopijuotas kodas iš Hidros susikompiliavo. Toliau teko kankintis su LD.exe ir visokiais loaderiais, kad gautųsi ROM image, o ne exe failas. Tai irgi buvo pilnas nuotykių žaidimas kuris nepavyko iki galo.
Tačiau kodas neveikė realiuose kompiuteriuose.
Ir pasirodo, kad JOKS GCC nesugeba generuoti teisingą 16 bitų, REAL MODE kodą. Iš principo. Binarinių failų palyginimas parodė, kad CALL, RETF ir gal kitokios instrukcijos generuojamas 32 bitų. Tas 32 bitų kodas “kaip ir suderinamas”, bet kai paleidi iš BIOSo, tai tikrai nesuderinamas. Ir nesvarbu koks procesorius- 486DX irgi nesuprato.
Rašyti softą be CALL kaip ir sunkoka. Gerai, kad čia tik kelios eilutės- išvalyti ekraną, per BIOSą (TTY režime) išspjauti tekstą ir nuskaityti ANYKEY iš klaviatūros. Teko viską perrašyti tiesiogiai. Ir rankutėmis įkelti “RETF” teisingą kodą programos gale. Kodu nesidalinu, nes jis baisus, nesuprantamas ir ten per daug POP/PUSH (kopijavau iš tikrų paprogramių, kur išsaugoja registrus). Svarbu veikia.
ROMas turi primityviausią kontrolinę, 8 bitų, sumą. Todėl reikią paskutinį baitą ROMe kaitalioti tol, kol suma nepasidaro 00.
O dar radau keistą PCI plokštę iš Izraelio- kažkoks tipo “security”. Pati PCB tai kastruota tinklo plokštė su BOOT ROM. Jei bus azarto, bus galima pasinagrinėti šitą kodą.
Taigi, be normalaus asemblerio, koduoti ROMą labai sunku. O tiek turėjau planų- panaudoti C kalbą ROMe ir PC kompiuterį panaudoti kaip mikrokontrolerį. Kam? Ogi smalsu. Nebent PCI kompiuteriai jau tikrai valgo 32 bitus ROMe.
O grynai asembleris tai NASM. Jam puikiausiai kompiliuojasi. Tikriausiai komentaruose bus pilnas komplektas NASM kompiliatoriui.
Pagaliau! Iš kokio šešto karto pavyko rasti 386 kuris pasileido. Aišku čia ne originalus intelio, bet Amd klonas ir pavadinimas tikriausiai toks: Lucky Star 386SXA.
PCB buvo gera, nes kažkas pašalino batareiką. Ir … pakeliui pašalino RTC, BIOS ir klaviatūros kontrolerio čipus. Aišku dar ir išlupo RAM tiesiai, nulauždamas visus fiksavimo elementus. BIOSą lygtai radau internete- kiek naujesnės versijos PCB, bet su tuom pačiu (tikriausiai) čipsetu. Ir iš Laimingos žvaigždės pavirto Aceriu. Nors pirmuosiuose testavimuose veikė ir su kito, DX kompiuterio BIOSu. (Čia 16 ir 32 bitų skirtumas, jei ką). Klaviatūros kontroleris kažkoks atsitiktinis, iš naujesnio kompiuterio. Nusprendžiau, jei pradžioje parašyta “AMI”, tai bus suderinamas su “American Megatrends”. VGA plokštė irgi kiek apkramtyta- biški nėra RAM čipų. Tai ne visos spalvos veikia.
Tik 5VWindowsai pykstaNematos ar SX ar DXXT 8-bit ISA CF HDD adapteris. Naujadaras.
Kas įdomiausia, kompiuteris veikia nuo vieno maitinimo- nuo 5V. Ir ima kiek daugiau nei 10W, čia su VGA ir kieto disko plokšte. HDD plokštė tai naujadaras, skirtas XT kompiuteriams. Tačiau pasirodo, suderinamas su 386 kompiuteriu.
Turiu nulenkti galvą Taivanio kompiuterių “unifikavimui”- sukišus atsitiktines detales kompas vis tiek pasileido (a, dar RTC, tai košerinis Motorolos čipas). Ir net pasileido Windows 95. Leidosi ir 98, bet pradėjo pykti dėl draiverių ir šiaip čia viskas labai lėtai veikia- čia 33MHz papimpintas 286 (386SX).
Žinot koks dabar retas kompiuteris? Aišku ne koks XT/AT/286, kuris retas dėl to, kad jų buvo mažai, o pirmieji 386. Todėl, kad jie jau seni ir dar dėl to, kad buvo neteisingos batareikos. Kol kas dar neradau nei vieno 386 (486SX) kur nepažeista motininė plokštė.
Sakysim randam tokį ekskliuzyvą:
Matosi išplėštas diskas.Galaxy, net ne samsungVisa PCB. Čia Amd386DX 40MHz. Bet ne keraminis. Vadinasi vėlyva versija. (Shuttle HOT-307H)
Atrodo viskas normaliai- tikra laiko kapsulė. Vienintelė bėda- korpusas ne visas (o jis egzotiškas) ir biški kažkas išėmė kietą diską su … kampiniu šlifuokliu? Tačiau pagrindinė bėda- žalias daiGtas.
Šarminis akumas
Atrodo viskas kaip normalu- sena batareika, tiksliau akumuliatorius. Dulkės. Tačiau tai NiMh (ir NiCd veikia panašiai) chemija. Su laiku išvarva elektrolitas. O jis labai keistas ir kiek šarminis. Keistas todėl, kad labai smagiai valgo varį, o šarminis- tai jis traukia iš oro drėgmę. Nulupam batarkę:
Čia dar gelytės. Čia buvo varis.
Matosi, kad PCB apsauginis lakas dingo. Ir varis paėstas. Labai pasisekė, kad varis nenuėstas kiaurai. Tačiau takeliai prie L1, C1, RA8 ir C47 irgi be lako. Čia nuėdė kažkiek. Dar neaišku kaip atrodo po kištuku. Tačiau blogis nepasibaigė- jis šliaužia. Netgi kiauriai per VIA.
Nuotrauka pasididina
Matosi, kad chemija perlindo per VIA (ir juos pagriaužė). Taip pat, matosi, kad pasikeitė spalvos (vadinasi šarmas palindo po laku) ar net kai kur grynas varis. Kai kur gal net nugriaužė takelius.
Jei turite pažeista PCB tokios chemijos, perplaukite PCB su actu. Silpna organinė rūgštis pašalins šarmą ir nesukels daugiau bėdų. Poto stipriai perplaukite su muilu, daug švaraus vandens, ir jei galima- distiliuotas vanduo ir spiritas. Poto drąsiai kaitinkite PCB ant ~80℃ radiatoriaus.
P.S. PCB netestuota. Daug vilčių kad veiks, nes pažeidimas toli nuo čipseto.
Kas nors kiek užsiima retro kompiuteriais, žino, kad seni mechaniniai diskai gali bet kuriuo momentų subyrėti. Arba jie labai cypia, ir kai kuriems žmonėms jau nebelaiko nervai.
Yra visiems žinomas būdas, kaip pereiti prie SSD sistemos. Seniems kompiuteriams su IDE lizdu tai ypač lengva, nes dar plačiai paplitusios CF kortelės turi būtent IDE interfeisą ir kompui jos atrodo kaip IDE diskas. Ypač geros “industrinės” CF kortelės, nes jos stipriai nebijo perrašymų. Ir aišku kažkaip jau taip atsitiko, kad vienu metu prisirinkau gal šimtą tokių kortelių. Kai kurios CF kortelės, ypač iš kokio CISCO įrenginio, kartais būna su “write protect”, bet dažniausiai jos pilnai ištrinamos.
Kaip naudotis? Pirmiausia reikia dviejų “hardwarių”- bet kokio USB-CF skaitytuvo ir CF-IDE adapterio.
Retro kompiuteris ir net du CF-IDE adapteriai (plačia jungtimi)
Toliau atrodo, kad viskas paprasta? Diskelis į kompą, fdisk, format /s ir t.t. Ogi ne. Kartai veikia, o kartais neveikia ir retro kompiuteris pakimba kraudamasis arba sako “missing operating system”. Nors BIOSas ir pamatė diską, ir net užkurus ir disketės kaip ir viskas gerai. Kankinausi kelias dienas, kol išmąsčiau kodėl neveikia (gal būt) ir kaip padaryti, kad veiktu.
Manau bėda tame, kad visokie MSDOS ir senieji DOS pagrindo windows ir kitokios operacinės sistemos labai jautrios ir kultūringos. Jos neištrina disko taip kaip reikia. Dažnai lieka keisti boot įrašai (nors fdisk /mbr) turėtu padėti. O dar lieka visokios nesąmonės pačiam diske. Ar net “FF” informacija. Ji kažkaip “klaidina” microsofto operacines sistemas.
Teoriškai turėtu padėti visokie “Rufus”, “rmprep” ar net “HP USB disk storage tools”… nieko jie nepadeda. Aš kalbu apie Windows 10 host kompiuterius.
Reikia daryti taip ir veiks (išbandyta su 1G ir 2G kortelėm). Pirmiausia reikia ištrinti esamas particijas (gal nereikia, bet geriau, nes kai diske nėra nieko- tada windows nesikiša su savo trigrašiu).
Pašalinam. Čia buvo “rufus” sukurta neveikianti particija (skirsnis). Toliau reikia su senu geru Win32 Disk Imager nuskaityti visą CF kortelę? Kam? Ogi 2GB kortelė viduje bus biški ne 2GB, o kažkiek kitaip. Nuskaitant pasidarom tikrą “fizinio disko” kopiją.
Nuskaitytą failą kietam diske galima iš karto pažymėti kaip kompresuojamą, tada disko failas bus mažytis.
Pasileidžiam programą HexEdit ir viską užnulinam. Tuos visus FF, jei kortelė nauja, ir visokias nesąmones, jei kortelė naudota. Tai svarbu dėl dviejų dalykų- MS DOS nehaliucionuos ir kartu disko image failas host kompiuteryje užims tik megabaitą.
Dabar reikia pasileisti nemokamą retro kompiuterių emuliatorių “PCem“:
Sukonfiguruojam panašios kartos kompiuterį į tą, kuriam ruošiam diską. Pasirenkam naujai pagamintą failą- visi CHS settingai nusistato automatiškai (galima užsirašyti, jei kompas ypač senas). Ir užsikuriam emuliatorių iš MSDOS 6.22 disketės.
Ir atliekam standartinius veiksmus:
fdisk /mbr-gal ir nereikia, jei diską užnulinį. Bet atsarga čia gėdos nedaro.
fdisk-grynai ir padalinam ar imam visą diską DOSui. RTFM.
perkraunam virtualų kompiuterį.
format c: /S-formatuojam C diską ir perrašom MSDOS paleidimą.
Jei reikia, perkopijuojam DOS disketės turinį:mkdir C:\DOSircopy *.* C:\DOS
Galima pasibandyti kaip veikia kompiuteris iš disko image.
Perkopijuojam atgal disko image į CF kortelę. Paleidžiam retro kompiuterį:
Kas smagiausia, CF kortelė puikiausiai matosi ir šiuolaikiniam kompiuteryje- nėra bėdų su failų apsikeitimu (yra niuansu su ilgais failų vardais, bet čia jau kita tema).
