Kažkada rašiau apie varinį žiedą. Kai jį dariau, pirmasis variantas gavosi per didelis- kažką ten blogai nužiūrėjau užrašuose ir padariau per didelį. Tai tas ruošinys ir mėtėsi garaže ant varstoto.
Maždaug prieš savaitę gimė įdėja padaryti ką nors sudėtingesnio. Ir gavosi va toks žiedas:

(beveik visos nuotraukos išsididina)

Toliau bus daug foto:

Nuotraukoje nelabai matosi, nes žiedas labai blizga, kad žiedas turi kitos spalvos metalo užrašą. Tokios vos vos matomos gelsvai baltos runos.

Čia irgi nelabai matosi.

O dabar kaip buvo viskas daroma. Tiesa, iš pradžių projektas buvo žiedas anspaudas, todėl ir runos veidrodinės. Čia įtakojo senoviški anspaudai iš ala šumerų laikų. Bet vėliau projektas transformavosi į dvispalvį žiedą.

Viskas prasideda nuo ruošinio. Paprastas varinis tuščiaviduris cilindas (išpjautas iš … kompo kulerio. Ojojoj kiek vario išgremžta.) Dar padarytos išilginės juostos. Jas lengva daryti su tekinimo staklėmis.

Poto biški interneto, biški wiki, biški Libreoffice, biški Corel Draw ir lazerinis printeris.

Invertuotas veidrodinis užrašas priglaustas prie švaraus žiedo ir užveržtas siūlu. Poto su karšto oro srove užkaitinam žiedą virš vandens virimo temperatūros.

Poto popierių atmirkinam vandenyje. Juk čia standartinis “lygintuvinių PCB” darymas.

Metam žiedą į tuos pačius chemikalus kur ėda PCB. Nes ši medžiaga gerai ėda varį ir nelabai nori palįsti po paveiksliuku. Su kokia azoto rūgštim kogero taip gražiai nesigautu.

Matosi, kad visdėlto kažkiek prasigriaužė chemija kiaurai. Todėl negalėjau išgraužti gilesnio rašto.

Todėl buvo paimtas graviravimo įrankis ir per du vakarus visos runos pagilintos maždaug iki 0.5-0.7mm gylio. Tai buvo mano pirmas graviravimo bandymas. Iki šios niekada negraviravau metalo.

Todėl ir pridariau klaidų. Viena klaida puikiausiai matosi nuotraukoje- kaip nusprūdo įrankis.

Vėliau žiedas aplituojamas kietu lydmetaliu. Panašiai kaip remontuojant tą raktą, tačiau ši karta naudojau žemesnės temperatūros (sąlyginai) sidabrinį lydmetalį. Bet vistiek žiedą teko kaitinti iki raudonumo. Buvo sunkoka padengti sidabru tolygiai nes metalas nutekėdavo. Paprasčiausiai graviravimo grioveliai buvo pernelyg platūs.

Dabar sidabro perteklius mechaniškai nuskutamas nuo žiedo pagrindo su tekinimo staklėmis. Tik iki pirmo vario pasirodymo- paprasčiausiai labai sunku išcentruoti žiedą. Todėl nelabai gaunasi tolygiai. Tad…

Žiedas šlifuojamas su švitriniu popierium rankutėmis. Iki tol, kol tolygiai išryškės užrašai. Poto poliravimas. Taip ir gavosi tas magiškas žiedas.
Beja, fotkėse matosi liejimo defektas. Deja jį ištaisyti aš jau negaliu.